Siūlykite temą

---

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.
	Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

---

Skelbimai

---

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

---

Vieta ir darbo laikas

---

Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2005-02-04 16:32

---

Mindaugas Jurkynas sakė, jog dar ne visi žmonės skiria politologą nuo politiko.

Autorės nuotr.

Vis dažniau televizijos, radijo žurnalistai kalbina jauną politologą, Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytoją Mindaugą JURKYNĄ.

Su kybartiečių mokytojų Juozo ir Genios Jurkynų sūnumi susitikome Kaune, Viešosios įstaigos „Europos namai“ surengtame seminare, po kurio kraštietis atsakė į keletą „Santakos“ klausimų.



– Ar seniai palikote Kybartus?

– Nuo tada, kai 1990-aisiais išvažiavau studijuoti. Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių institute dirbu nuo 1998-ųjų. Per pastaruosius kelerius metus gyvenau tarp Vilniaus, Oslo ir Berlyno.

– Kokiose srityse specializuojatės?

– Pagrindinės mano sritys – politinės partijos, demokratija, valstybių bendradarbiavimas.

– Ar negalvojate dėstytojo darbą keisti į aktyviąją politiką – sukti Seimo link, į Vyriausybę ar pan.?

– Akademinis darbas labai skiriasi nuo politikos. Politikai, politiniai procesai yra politologų tyrinėjimo objektas. Užsiimti politika ir ją analizuoti – du skirtingi dalykai.

Norėdamas daryti politinę karjerą, turėčiau eiti į tą sritį, kurioje priiminėjami sprendimai, derinami įvairūs interesai. O kai kurie iš jų gali prieštarauti mano moralinėms nuostatoms. Juk politika su morale dažnai prasilenkia. Todėl kol kas tapti politiku manęs netraukia. Kaip bus po dešimties metų, nežinau – gal aš pasikeisiu.

– O kas paskatino rinktis politikos mokslus?

– Niekam kitam nebuvau tinkamas (juokiasi). Ne, iš tikrųjų tai yra įdomi sritis. Politikos mokslas Lietuvoje jaunas. Kaip ir visiems jauniems žmonėms, man norėjosi atrasti šias naujas žemes.

– Minėjote Oslą, Berlyną.

– Osle studijavau, vykdžiau tyrimus, Berlyne dirbau Humboldto universitete, buvau mokslinis bendradarbis.

– Kuo panašūs ir skiriasi mūsų ir užsienio studentai?

– Tiek mūsiškiai, tiek užsieniečiai yra žingeidūs. Panašūs jie ir tuo, kad tarp vienų ir kitų pasitaiko norinčių „nusiplauti“ nuo kai kurių įsipareigojimų. O skiriasi tuo, kad mūsų studentai gal šiek tiek kuklesni. Užsienyje – labiau pasitikintys savimi. Jei per egzaminą parašysi ir blogą pažymį, jų orumui tai nepakenks. Toks studentas diskutuos, jausis lygiavertis, jog jis taip pat kažką žino, jei ne vienoje, tai kitoje srityje. Mūsiškiai panašiais atvejais labiau linkę patylėti, gerbti vyresniųjų autoritetą.

– Kaip vertinate mūsų politikus ir jų patyrimą?

– Tai pernelyg bendras klausimas. Sakyčiau, jog politinis patyrimas mūsų jaunoje valstybėje didėja, ir daugėja žmonių, suvokiančių politinius procesus. Kita vertus, politikams reikia daugiau mokytis. Nuo 2000-ųjų metų iškyla vis naujų politinių jėgų ir politikų.

Politinės praktikos ir kultūros lygmuo tarp naujokų iš tiesų menkesnis. Bet patyrimas dar nereiškia, kad politikas dėl to yra geresnis. Ir turintis patirties gali būti ciniškas, dėl valdžios ir interesų nusispjauti į ideologiją bei programinius principus.

– Kokį profesinį išsilavinimą, Jūsų manymu, geriausia turėti politikui?

– Išsilavinimas gali būti įvairiausias, bet pasaulinė praktika rodo, jog didžiausią karjerą pagrindinėje politikoje padaro teisininkai ir ekonomistai.

Komentarai:

Atgal į pradžios puslapį

---

Šiame numeryje

---

Apklausa

---

Kalbos patarimai

---

Šūksniai

---

Nuorodos

---

Statistika

---