„Santaka“ / Žiemos aistra – slidinėjimas

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 4,80 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda garažą Vilkaviškyje, prie ligoninės (geras privažiavimas, yra elektra, ištinkuotas), 250 m² komercinės paskirties patalpas Giedriuose (už geležinkelio pervažos, yra aikštelė automobiliams, geras privažiavimas, vandens baseinas). Tel. 8 687 87 459.
Galioja iki: 2018-11-19 14:00:39



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2016-01-25 15:44

Dalinkitės:  


Nuostabūs vaizdai, judėjimas gryname ore, sportinis azartas – yra daugybė priežasčių, dėl kurių Gintautas Gudaitis su žmona Rasa ir sūnumi Adu kasmet išsiruošia paslidinėti į kalnus.

Nuotr. iš asmeninio albumo


Žiemos aistra – slidinėjimas

Eglė MIČIULIENĖ

„Nežinau, ar Vilkaviškyje kas nors čiuožia geriau negu Gintas. Jis – profas“, – linkteli galva pažįstamas vilkaviškietis, kai kalba pasisuka apie Gintautą Gudaitį. Pats Gintautas apie save kalba kukliau, bet pripažįsta slidinėjimu užsiimantis daugybę žiemų.



Nuo Šeimenos krantų

– Mes taip augome – visos žiemos vaikystėje prabėgo ant slidžių ir vadinamųjų „peilių“. Mūsų, Naujamiesčio vaikų, buvo nučiuožinėti visi Šeimenos krantai – vakarais niekas kambary nesėdėdavo. O tikras kalnų slides pirmą kartą pamačiau gal 1981 m. vienoje Kauno parduotuvėje. Pagalvojau: nieko sau, ir kaip tie batai laikosi – juk jokių diržų nėra... Pasirodo, laikosi. Tokių slidžių kaina tais laikais buvo didžiulė, vien slidininko batai kainavo apie 100–120 rublių – tiek tuo metu buvo geras viso mėnesio atlyginimas. O mano paties pirmosios slidės buvo medinės, kaip ir visų tada, – pasakojo G. Gudaitis.

Gintautas pamena, kaip su kitu vilkaviškiečiu Stasiu Danilevičiumi važiuodavo į Vištytį. Išlipę iš autobuso čiuožė laukais iki vilų rajono, o ten lėkė nuo kalvų.

– Tais laikais norint įvažiuoti į Vištytį reikėdavo leidimų. Mes jų neturėjome, bet rizikuodami, kad būsime išmesti iš autobuso, vis tiek važiavome. Paskui mūsų kompanija vis didėjo, kol galiausiai į Vištytį su slidėmis ir dainomis traukdavo pusė autobuso, – juokėsi pašnekovas.

Didelių „viražų“ leisdamasis nuo kalno išsukti negalėdavai, nes slidės buvo skirtos tiesiam čiuožimui. Tačiau vaikinai nebūtų vaikinai, jei neišmėgintų visų galimybių... Dėl to nuo Vištyčio kalvų du trys slidinėtojai grįždavo tuščiomis rankomis, mat smarkiau kritus medinės slidės išlakstydavo į šipulius. Gerai dar, kad kaulai likdavo sveiki, – juk tų laikų slidės verčiantis nuo kalno nenukrisdavo nuo kojų kaip šiuolaikiškos.



Mokėsi iš „Gelbėtojų“

G. Gudaitis puikiai prisimena ypatingai gilią 1996 metų žiemą.

– Tų metų kovo 15-ąją tiek prisnigo, kad iki šiol tiek sniego Lietuvoje nemačiau. Tada jau kasdien važiuodavome čiuožti į Podvarką, net slidžių iš mašinos neišimdavau. Kaip tik ten kartą ir sutikau pažįstamus vilkaviškiečius su naujoviškomis plastikinėmis trumpomis slidėmis. Apžiūrėjau jas, pasiskolinau išmėginti ir... netrukus įsigijau savo kalnų slides. O po metų išvažiavome į kalnus, Slovakijos Tatrus. Tuomet supratau, kad tai, kaip iki šiol čiuožėme, buvo labai toli iki tikrojo kalnų čiuožimo, – pasakojo pašnekovas.

Jokių slidinėjimo instruktorių vilkaviškietis nesamdė, čiuožti išmoko pats. Dabar internetas pilnas vaizdo medžiagos, o tais laikais Gintautas įsirašydavo „Gelbėtojų“ serijas, kuriose veikėjai skriedavo slidėmis, ir žiūrėdamas mokėsi čiuožimo subtilybių.



Iniciatyva žlugo

Šiuo metu savo slidinėjimo trasas jau turi įsirengęs ne vienas Lietuvos miestas. Puikią trasą prie Vištyčio ežero galėjo turėti ir Vilkaviškio rajono slidininkai.

Vietinių entuziastų dėka kiek mažiau nei prieš du dešimtmečius buvo paruoštas šlaitas į ežero pusę, praretinti medžiai, įrengtas namelis žiemos sporto priemonėms. Slidininkų klubą įsteigę vilkaviškiečiai, susidėję privačias lėšas, nupirko nenaują keltuvą, jį suremontavo ir paleido veikti.

Sąlygos čia buvo puikios: nuostabi Vištyčio gamta, greta – kempingas su viešbučiu, kavine ir baseinu.

Taigi buvo padaryta fantastiška pradžia, tereikėjo valdžios palaikymo bei pagalbos. Apmaudu, bet tuometiniai valdžios atstovai neišnaudojo galimybės paremti puikią žmonių iniciatyvą. Negana to, kilus biurokratinėms kliūtims, keltuvas vienu metu buvo uždarytas ir entuziastų vizijos turėti savą slidinėjimo centrą po truputį žlugo.

Tad vilkaviškiečiai, šioje srityje buvę vieni pirmųjų, dabar savaitgaliais važiuoja pas lenkus į Šelmento slidinėjimo centrą. Ten dėl slidininkų padaryta kone viskas, kas tik yra įmanoma padaryti tokioje vietoje. Yra apšviestos trasos su sniego patrankomis, keltuvai. Tiesa, tokia gražia gamta, kaip yra Vištytyje, ši vietovė pasigirti negali, bet visa kita sutvarkyta kuo puikiausiai.

– Dabar Šelmentas mums – tikras „išganymas“. Lenkijoje apskritai labai daug nuveikta turizmo srityje, puikiausia infrastruktūra ne tik slidininkams, bet ir dviratininkams, buriuotojams, viskas daroma žmonių patogumui. O pas mus viskas kažkaip atvirkščiai – geriau uždrausti ir nieko nedaryti, – stebėjosi pašnekovas.



Kalnuose juokauti negalima

Dabar G. Gudaitis su žmona Rasa bei sūnumi Adu jau aplankęs daug slidinėjimo kurortų. Gintautas didžiuojasi, jog nuo penkerių ant slidžių stojęs sūnus jau čiuožia nė kiek ne prasčiau negu tėtis.

Su G. Gudaičiu slidinėję vilkaviškiečiai pasakoja, kad jis mėgsta azartą, o Lenkijos juodąsias trasas įveikia net ir atbulomis.

– Dabar jau taip nesielgiu... – nusijuokia vyras. – Bet kartais nusibosta sukti vis tą patį ratą. Tada imi ir sugalvoji čiuožimą paįvairinti, pavyzdžiui, nusileisti atbulomis. O juodosiomis trasomis atbulas čiuožiau todėl, kad jos tuštesnės. Aš apskritai labiau mėgstu čiuožti ne trasomis, o ten, kur nėra žmonių. Tada žinai, kad nieko neužkliudysi ir ant tavęs niekas neužlėks. Mano nuomone, pavojingiausios yra nesudėtingos mėlynosios trasos. Ten įvyksta daugiausiai susidūrimų, nes jose mokosi pradedantieji ir čiuožia tie, kurie dar bijo raudonųjų trasų, bet jau jaučiasi „kieti“ ir per mažai saugosi.

Vilkaviškietis mieliausiai renkasi vadinamąsias free ride zonas. Tai specialiai neparuoštos, tik šviežiu sniegu padengtos trasos. Žinoma, norint čiuožti jomis arba vadinamąja betrase, reikėtų turėti patirties.

– Su kalnais juokauti negalima, ypač nežinomoje vietoje, nes greitai gali užlėkti ant kokio apledėjusio skardžio. Taip buvę ir mums. Kartą mudu su draugu ir su abiejų sūnumis kalnuose smagiai leidomės puriu sniegu. Tik staiga prieš akis išlindo plyšys, skardis su uolomis ir akmenimis. Ir nebėra ką daryti, nei pirmyn čiuožti, nei atgal grįžti... Tąkart išsikabarojome, nors ir labai sunkiai, bet galėjo baigtis tikrai liūdnai, – pasakojo G. Gudaitis.

Slidinėjimo trasos paprastai įrengiamos ir prižiūrimos taip, kad sniego griūčių būtų išvengta. Deja, kalnuose pasitaiko visko. Vos prieš porą savaičių Prancūziją sukrėtė liūdnas įvykis: Alpėse, užgriuvus sniego lavinai, žuvo du su mokytoja paslidinėti atvažiavę mokiniai.



Žemyn ledynų taku

Didelį įspūdį vilkaviškiečiui paliko slidinėjimas su sūnumi ir draugu Prancūzijos Alpių miestelyje Šamoni, prie Monblano kalno. Net ir nečiuožiantys tautiečiai žino, jog vietos ten pavojingos: neseniai šiose vietovėse žuvo du Lietuvos alpinistai.

– Visą dieną čiuožėme nuo ledyno 20 km trasa. Buvome su alpinistu gidu (tai yra privaloma). Kad pasiektume čiuožimo vietą, teko leistis stačiu ledo taku įsikibus į virves. Turėjome ir aparatus, kurie skleistų signalus užgriuvus sniego lavinai, – prisiminė slidininkas.

Tokiose pavojingose kalnų vietose yra nemaža tikimybė įkristi į ledo plyšius. Jie užsnigti ir čiuoždamas slidininkas gali jų nepamatyti.

– Gidas rodė vietą, kur prieš keliolika metų įkrito vienas šveicaras. Žmogus ten gilumoje ir liko, o vietą žymi pastatytas kryžius, – pasakojo G. Gudaitis.

Pats daugybę metų čiuožiantis vilkaviškietis nėra patyręs jokių rimtesnių traumų. Tiesa, prieš daug metų vyras buvo susilaužęs šonkaulį, tačiau ne kalnuose, o... Podvarko miške. Tada Gintautas nesėkmingai atsitrenkė į medį.



Kur tik yra sniego

G. Gudaitis tvirtina, jog slidinėti gali visur, kur tik yra sniego. Nors... internete yra įkelta vaizdelių, kur Gintautas su slidėmis čiuožia tai nuo žvyro kalno, tai sužaliavusioje Šelmento trasoje ant beveik nutirpusio sniego.

Žinoma, tai – tik patyrusio slidininko „išdaigos“. Jas ir kitus įdomius filmuoti mėgstančio G. Gudaičio vaizdelius galima pamatyti svetainėje „YouTube“, kanaluose aitis151 arba alchemikas555.

Tačiau kad ir ką bekalbėtum, smagiausia čiuožti dideliuose kalnuose, ten, kur daug puraus, į ledą nesuplakto sniego, kur prieš akis atsiveria įspūdingi vaizdai.

Gudaičių šeima jau išbandė Prancūzijos, Italijos slidinėjimo kurortus, o dažniausiai vyksta į Austriją.

Tačiau, anot Gintauto, puikios sąlygos slidininkams yra ir arčiau esančiuose Slovakijos kalnuose. Pavyzdžiui, Žemuosiuose Tatruose esanti Jasna su 45 km įvairaus sudėtingumo trasų yra vienas geriausių slidinėjimo kurortų Rytų Europoje ir mažai kuo nusileidžia moderniems Austrijos slidinėjimo centrams.






Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Kybartų „vaiduokliui“ Savivaldybė nutarė skirti administratorių
* Ispaniją palikusi siuvėja pamažu savo vietą atranda Vilkaviškyje
* Lopai ant lopų – ir tie patys banguoti
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar vartojate alkoholį prie savo nepilnamečių vaikų?
To niekada nedarau.
Išgeriu tiek, kad neapsvaigčiau.
Savęs neriboju.
Mano vaikai jau pilnamečiai.
Vaikų neturiu.



Kalbos patarimai

Apkrikštyti ar pakrikštyti?
Bendrinėje kalboje teiktinesnis veiksmažodis pakrikštyti. Jis vartojamas ir Šventojo Rašto vertimuose į lietuvių kalbą.


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2018 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas