„Santaka“ / Norvegija stebino ne naujovėmis, o rūpinimusi žmonėmis

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 4,80 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda 1 t talpos konteinerį metaliniame rėme su išleidimo čiaupu ir jo prailginimu (45 Eur), tokį pat konteinerį be metalinio rėmo (15 Eur). Tinka vandeniui ar kurui laikyti. Gali atvežti. Tel.: 8 686 98 506, 8 686 98 503.
Galioja iki: 2018-09-29 09:19:34

Brangiai išsinuomotų žemės ūkio paskirties žemės. Tel. 8 624 12 402.
Galioja iki: 2018-09-30 10:57:07

Parduoda kiaulę skersti. Tel. 8 602 31 187.
Galioja iki: 2018-10-01 11:50:58



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 

Dalinkitės:  


Norvegijos sveikatos priežiūros įstaigose viešėjusiai lietuvių grupei buvo įdomu sutikti svečioje šalyje gydytoja dirbančią tautietę Eglę (pirma dešinėje).

Norvegija stebino ne naujovėmis, o rūpinimusi žmonėmis

Eglė KVIESULAITIENĖ

Patirtimi su Norvegijos socialinės rūpybos ir sveikatos apsaugos specialistais besidalijusioms vilkaviškietėms susidarė įspūdis, jog šios šalies žmonės – labai tvarkingi, disciplinuoti ir puikiai socialiai aprūpinti. Tačiau oria senatve besidžiaugiantys senjorai vargiai gali pasigirti esą iš tiesų laimingi.



Ligoninės – tik centruose

Kelios Savivaldybės administracijos Socialinės paramos ir sveikatos priežiūros skyriaus specialistės, Visuomenės sveikatos biuro medikės bei Didvyžių socialinės globos namų darbuotojos į Norvegiją vyko dalyvaudamos programoje „Pažangios Norvegijos Karalystės patirties socialinės rūpybos ir sveikatos apsaugos srityse perdavimas siekiant Lietuvos visuomenės gerovės“. Joje dalyvauti kaip partnerius vilkaviškiečius pakvietė jau seniai su Norvegija ryšius užmezgusi Klaipėdos socialinių mokslų kolegija.

Mūsų rajono atstovės lankėsi keliose Norvegijos savivaldybėse, socialinės paramos bei sveikatos priežiūros įstaigose, kad pasisemtų gerosios patirties ir ją pritaikytų savo darbe.

Socialinės paramos ir sveikatos priežiūros skyriaus vyriausiosioms specialistėms Aušrai Kurauskienei ir Dženitai Sabašinskienei teko lankytis mažose Lešo (Lesja) ir Otos (Otta) savivaldybėse, kur gyventojų skaičius siekia vos porą tūkstančių. Sveikatos paslaugos mažose savivaldybėse organizuotos kiek kitaip nei pas mus: ten gydymo įstaigos primena tarpinį variantą tarp poliklinikos ir ligoninės. Susirgęs žmogus turi kreiptis į šeimos gydytojo kabinetą, o į ligoninę nukreipiamas tik išskirtiniais atvejais, mat artimiausia stacionaraus gydymo įstaiga yra tik apskrities centre, toliau nei už 100 km.



Trūksta medikų

Tiesa, didesnių miestelių šeimos gydytojo kabinetai turi rentgeno aparatūrą, kelias lovas dienos stacionaro paslaugoms, kur ligonis gydomas iki 5 parų, netgi psichinės sveikatos centrą. Tokiame kabinete visuomet budi gydytojas, kartą per mėnesį atvyksta traumatologas, o savaitgaliais budi medikai iš didžiųjų miestų. Beje, jie į provinciją atvyksta ne savanoriškai – taip Norvegija sprendžia panašią kaip ir pas mus medikų trūkumo mažuose miestuose problemą.

Kadangi Norvegija – kalnų šalis, prireikus skubios pagalbos pacientą pasiekti gan sudėtinga. Todėl kelias savivaldybes, kuriose yra apie 6 tūkst. gyventojų, aptarnauja 6 greitosios pagalbos ekipažai ir vienas medicinos reikmėms skirtas sraigtasparnis.



Saugo privatumą

Socialinės pagalbos įstaigos vilkaviškietes nustebino šiuolaikiškumu ir tuo, kad net globos namuose, kur gyvena psichinę negalią turintys žmonės, ypač saugomas jų privatumas. Šių namų darbuotojai gal tik kartą per parą užsuka į globotinio kambarį, tačiau visi gyventojai ant rankos nešioja į laikrodžius panašias stebėjimo sistemas, kurios ne tik atrakina duris, bet ir duoda signalą budėtojams apie ligonio buvimo vietą.

Pagyvenę ar neįgalūs žmonės, kurie nepajėgūs savimi pasirūpinti namuose, apsigyvena specialiai pastatytuose būstuose netoli socialinės pagalbos centro. Senelius lanko šios įstaigos darbuotojai: jie atneša čia pat pagamintą karštą maistą, pasirūpina kitomis reikmėmis. Tie žmonės, kuriems reikalinga intensyvesnė pagalba, gyvena tame pačiame socialinės pagalbos centro pastate.

Senelių namų Norvegijoje taip pat yra. Senjorai globos namuose turi atskirus butus, juos apsistato savais baldais, atsiveža asmeninių daiktų, artimųjų nuotraukų, kad būstas primintų namų aplinką. Kai kurie butus išsiperka iš anksto, kad užklupus senatvei nesukeltų problemų artimiesiems ir iškart gautų socialinę priežiūrą. Įrengdami globos namus norvegai rūpinasi, jog aplink būtų pakankamai žaliųjų erdvių, rekreacinių zonų, kur senjorai galėtų pasivaikščioti, pailsėti.



Rūpinasi užimtumu

Paprastai globos namai Norvegijoje skirti tik gyventi. Globotiniai, kurie pajėgūs ir nori veiklos, visą dieną praleidžia įvairiuose užimtumo centruose, kur dirba sau mielus darbelius: siuva, mezga, žiedžia iš molio, gamina suvenyrus ir pan. Savo dirbinius globos namų gyventojai dažniausiai pardavinėja mugėse. Užimtumo centruose yra po kelias kino ir teatro sales.
Norvegija – kalnų šalis, tad prireikus skubios pagalbos pacientą pasiekti gan sudėtinga. Todėl kelias savivaldybes, kuriose yra apie 6 tūkst. gyventojų, aptarnauja 6 greitosios pagalbos ekipažai ir vienas medicinos reikmėms skirtas sraigtasparnis.


Norvegijoje neaktuali problema šelpti būsto neturinčias ar maisto neišgalinčias nusipirkti šeimas, mat pragyvenimo lygis ir skurdo riba visai kitokie. Tačiau savivaldybė rūpinasi, kad imigrantų ar kitų skurdžiau gyvenančių šeimų vaikai nejustų socialinės atskirties dėl to, jog neišgali lankyti popamokinės veiklos būrelių, kurie kainuoja tikrai brangiai. Tam savivaldybė skiria projektų lėšų.



Po vienu stogu

Socialinės paramos ir sveikatos priežiūros skyriaus vyresnioji specialistė Janina Sabaliauskienė ir laikinai skyriaus vedėjo pareigas einanti Ilona Radavičienė pasakojo, kad jas labiausiai nustebino Trondheimo savivaldybės pastato daugiafunkciškumas. Mat kartu įsikūręs ir administracinis padalinys, ir mokymo auditorijos, ir medicinos įstaiga. Tokia praktika, kai po vienu stogu glaudžiasi daug žmogui būtinų įstaigų, Norvegijoje įprasta.

A. Kurauskienė sakė, jog didelėmis naujovėmis Norvegijos socialinės paramos sistema nenustebino, – daug kas jau daroma ir Lietuvoje, tik skirtingos finansinės galimybės.

Tačiau vilkaviškietėms susidarė įspūdis, kad puikiai materialiai aprūpinti ir oriai senatvę galintys leisti norvegai senjorai jaučiasi labai vieniši ir nelaimingi. Artimieji juos aplanko tik per šventes, tad seneliai be galo ilgisi bendravimo su savo vaikais ir anūkais, kurių nuotraukomis nukabinėtos visos kambarių sienos.



Ilsisi traukiniuose

Nors per tris viešnagės dienas atskiromis grupėmis vykusios vilkaviškietės laisvalaikio turėjo labai mažai, vakarais išėjusios pasivaikščioti stebėdavosi gatvių tuštumu.

Anot pačių norvegų, jų dienos tiksliai suplanuotos. Po darbo, kuris vidutiniškai trunka kiek trumpiau nei Lietuvoje, visi eina į baseiną ir į biblioteką, o pasiėmę knygų skuba namo bendrauti su šeima. Ir tai visai nenuostabu, mat maždaug Vilkaviškio dydžio miesto biblioteka per dieną aptarnauja po 400 skaitytojų.

Beje, į darbą norvegai dažniausiai važiuoja traukiniu – ši transporto sistema šalyje išvystyta itin gerai. Įsigiję savaitinį bilietą, kuris kainuoja ne tiek jau mažai – 263 eurus, žmonės gali važiuoti kur panorėję.

Kadangi traukiniuose norvegai praleidžia ne tiek jau mažai laiko, ant sėdynių rytais galima rasti vienkartinius paketus su pripučiama pagalve, užklotu, tamsiais akiniais bei ausų kamštukais. Tai priemonės, suteikiančios galimybę netrukdomai ilsėtis. Traukinyje žmonės ir pusryčiauja, kompiuteriuose perverčia dienos naujienas, tad ši transporto priemonė – tarsi savita jų kultūros dalis.



Visuomenės labui

Vilkaviškietes stebino ir drausmingi norvegų vaikai, tvarkinga vorele lipę į mokyklinį autobusą. Visi jie užsisegė saugos diržus, o autobuso vairuotojas vėliau perėjo ir patikrino. Tik tada mokyklinė transporto priemonė pajudėjo. Prireikus išlipti, vaikas paspaudžia mygtuką autobuse ir vairuotojas sustoja.

Lietuvėms beliko pasidžiaugti ir mažų savivaldybių galimybėmis. Vos porą tūkstančių gyventojų turinti Lešo savivaldybė turi ne tik kultūros centrą su sporto ir treniruoklių salėmis, baseinu, sauna, sūkurine vonia. Šiomis paslaugomis savivaldybės žmonės dukart per savaitę gali naudotis nemokamai. Tad iš turtingesnės valstybės galėtume pasimokyti ir rūpinimosi savo žmonėmis.






Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Išrinkti geriausi „Metų ūkiai“
* Svečiui iš Vokietijos įteiktos Garbės piliečio regalijos
* Neišmokiusi veltėdžių gyventi visuomenė moka dvigubai
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar kada nors esate nukentėjęs nuo vagių?
Taip, patyriau didelių nuostolių.
Niekada su vagystėmis nesusidūriau.
Nukentėjau nežymiai.
Esu apsidraudęs, todėl jaučiuosi saugiau.



Kalbos patarimai

Ar galima „dirbti pareigose“?
Daiktavardis pareigos žymi darbo ar tarnybos vietoje turimą statusą, bet ne pačią vietą, todėl vietininkas pareigose nevartotinas, pvz.: Jis dirba direktoriaus pareigose (taisoma yra direktorius, dirba direktoriumi, eina direktoriaus pareigas).


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2018 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas