Siūlykite temą

---

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.
	Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

---

Skelbimai

---

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

---

Vieta ir darbo laikas

---

Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2006-07-24 18:27

---

Liepos 18 dieną baigėsi tryliktosios, vėliau tapusios laikinąja, Vyriausybės įgaliojimai. Etapo pabaiga – galimybė ministrų kabineto nariams apžvelgti padarytus darbus, įvertinti save ir kartu sritį, kurioje dirbo. Su buvusiu ūkio ministru Kęstučiu Daukšiu kalbamės apie jo „ministravimo“ metus, ekonomikos aktualijas ir perspektyvas.

Energetinio saugumo garantai

– Kaip vertinate savo, kaip ūkio ministro, veiklą? Ar pavyko padaryti bent dalį to, ką planavote pradėdamas eiti pareigas?

– Atvirai pasakius, esu patenkintas darbais, kuriuos pavyko atlikti. Kaip svarbiausius Ūkio ministerijos, kuriai vadovavau šiek tiek daugiau nei metus, darbus nurodyčiau sėkmingai pasibaigusias derybas dėl AB „Mažeikių nafta“ akcijų pardavimo, mechanizmų smulkiajam ir vidutiniam verslui plėtrą, parengtą Nacionalinę energetikos strategiją ir Investicijų skatinimo programą, mokslo ir verslo bendradarbiavimo aktyvinimą. Manau, svarbu ir tai, kad Ūkio ministerija tapo atviresnė visuomenei, padidėjo ne tik verslininkui, bet ir paprastam žmogui reikalingos informacijos sklaida. Apibendrindamas savo veiklą, galiu drąsiai teigti, kad per metus pavyko nuveikti išties nemažai. Daug sumanymų ir planų liko neįgyvendinti, tačiau man svarbu ne padarytų darbų skaičius, bet jų kokybė, efektyvumas.

– Naujoji Vyriausybė sako, kad pinigai už „Mažeikių naftą“ turėtų būti panaudoti rubliniams indėliams grąžinti, kitoms kompensacijoms išmokėti. Ar pritariate tokiam būsimų lėšų panaudojimui?

– Buvau pirmasis, kuris sakė, kad gautos lėšos turi būti skirtos žmonėms kompensuoti už rublinius indėlius, žemę, kitą nekilnojamąjį turtą. Valstybė privalo pagaliau įvykdyti įsipareigojimus savo piliečiams. Džiaugiuosi, kad naujoji Vyriausybė laikosi tokios pačios nuostatos. Tiesa, man neramu dėl vieno dalyko – kol kas nekalbama apie tai, kad dalis lėšų, kurias turbūt gausime iš Lenkijos kompanijos, įsigysiančios „Mažeikių naftą“, būtų investuota į mokslą, inovacijas, švietimo reformą, investicijų skatinimą. Tie maždaug 2,6 milijardo litų, kuriuos gaus Vyriausybė, yra pakankama suma, kad būtų galima atsiskaityti su žmonėmis ir kartu padėti pamatus Lietuvos proveržio kryptims.

– Minėjote, kad jau parengta Nacionalinė energetikos strategija. Kas joje svarbiausia?

– Nacionalinės energetikos strategijos projekte, kuris pateiktas viešam svarstymui, kalbama, kad 2015–2017 metais bus pradėta eksploatuoti nauja atominė elektrinė, kuri tenkins Baltijos šalių energetinius poreikius. Anksčiau laikytasi nuomonės, kad jėgainės reikėtų tik nuo 2020 m., o aš manau, kad ji turėtų pradėti veikti jau 2013–2014 metais. Atominė elektrinė reiškia mažesnes elektros kainas.

Parengiamieji statybos darbai jau prasidėjo – atliekama galimybių studija, iš pricipo sutarėme su Latvija ir Estija, kad šios Baltijos kaimynės dalyvaus projekte, galbūt prie jo jungsis ir Lenkija.

Energetinis saugumas yra be galo svarbus tolesnei Lietuvos ekonomikos plėtrai, todėl jis turi likti prioritetas. Mūsų šalies energetikos sistema turi būti kuo mažiau priklausoma nuo Rusijos energetikos resursų, įvairialypė energetinė sistema apsaugotų mūsų valstybę nuo bet kokių grasinimų naudojantis energetine priklausomybe.



Į pagalbą smulkiesiems verslininkams ir investuotojams

– Kokias naujoves per metus Jums pavyko pritaikyti lengvinant smulkiųjų verslininkų padėtį, skatinant verslumą?

– Pirmiausia tikriausiai jau šiemet verslininkai galės pasinaudoti mikrokreditais. Mikrokreditai – iki 25 tūkstančių eurų ar ekvivalentu kita valiuta įmonėms skiriama paskola. Pirmenybė ja pasinaudoti bus teikiama mikroįmonėms – įmonėms, kuriose dirba mažiau kaip 10 darbuotojų. Dar šiais metais rajonuose turėtų atsirasti Lietuvos smulkaus ir vidutinio verslo agentūros filialai, kuriuose dirbsiantys teisininkai, buhalteriai ir verslo konsultantai visokeriopai padėtų pradedantiems ir plečiantiems savo verslą. Apmaudu, kad agentūros stiprinimas tapo politinių žaidimų objektu.

Politikai nuolat kalba apie paramą SVV, tačiau ėmus daryti realius žingsnius, pasigirsta nepatenkintų balsų. Kiek teko keliauti po įvairius Lietuvos regionus, žmonės prašo suteikti kuo daugiau tikslios informacijos, kompetentingų specialistų konsultacijų, kaip pradėti ir plėtoti verslą. Agentūros padaliniai rajonuose rinks informaciją, kaip sekasi verslui regionuose, teiks siūlymus dėl verslo aplinkos gerinimo, teiks konsultacijas verslininkams, skleis ir populiarins „geros patirties“ verslo iniciatyvas.

Gaila, kad kol kas nepavyko realizuoti rizikos fondų idėjos, bet tikiu, kad kitais metais ir ji bus įgyvendinta. Rizikos fondai – tai fondai, padedantys žmonėms, turintiems gerų idėjų, bet neturintiems pinigų toms idėjoms realizuoti. Tokių fondų atsiradimas neabejotinai paskatintų verslo plėtrą Lietuvoje ir taip prisidėtų prie bendro ekonomikos augimo.

– Neseniai išreiškėte apmaudą dėl atidėto Investicijų skatinimo programos svarstymo. Kuo ši programa tokia svarbi?

– Programoje numatyta potencialiems investuotojams siūlyti investicinių paskatų paketą, kad Lietuvoje būtų daug ir gerai mokamų darbo vietų, reikia, kad čia kurtųsi stiprios žinomos pasaulinės kompanijos. Negalime jų pritraukti tik gražiais žodžiais ar pažadais, todėl ir sukūrėme programą, kuri skatintų investuotojus investuoti pas mus. Tikiu, kad sukūrus daugiau kvalifikuotų darbo vietų, mūsų vaikai nevažiuotų dirbti į kitas Europos Sąjungos šalis, o dirbtų čia, sau ir savo šaliai. Susitikimuose su didelių užsienio kompanijų atstovais pristatydavau šią Ūkio ministerijos parengtą programą – ji visada sulaukdavo didelio palaikymo ir klausimo: „O kada ji pradės veikti?“ Gaila, kad tai nusitęsia.



Dirbs Seime

– Kokios Jūsų prognozės Lietuvos ūkiui?

– Lietuvos verslas yra stiprus, nebijantis iššūkių, imlus naujovėms. Tiesa, manau, būtina reformuoti pramonę – reikia daugiau investuoti į aukštąsias technologijas, į aukštą pridėtinę vertę kuriančius produktus. Pagaliau jei mums pavyks įgyvendinti dalykus, apie kuriuos visur kalbėdavau būdamas ministru, sąlygos verslui dar labiau pagerės, o tai pajus ir kiekvienas šalies žmogus.

– Kokia veikla ketinate užsiimti pasibaigus Jūsų, kaip ministro, įgaliojimams? Gal ketinate grįžti į verslą ar dar aktyviau pasinersite į politiką?

– Kol kas grįžti į verslą neketinu – dirbsiu Seime.



Rūta PETKUTĖ

Komentarai:

Atgal į pradžios puslapį

---

Šiame numeryje

---

Apklausa

---

Kalbos patarimai

---

Šūksniai

---

Nuorodos

---

Statistika

---