„Santaka“ / Problemos, pridengtos parama / Gyvenimas

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 5,50 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda medų. Gali pristatyti į namus. Tel. 8 620 85 872.
Galioja iki: 2019-01-28 10:50:32

Parduoda OPEL ASTRA CARAVAN (1999 m., 1,7 l, dyzelis, 50 kW, TA iki 2019 m. sausio 31 d., 550 Eur). Tel. 8 653 81 967.
Galioja iki: 2019-01-28 11:12:51

Parduoda VW POLO (2003 m., 1,9 l, dyzelis, TA iki 2020 m. lapkričio mėn.). Tel. 8 694 95 488.
Galioja iki: 2019-01-28 11:14:48

Parduoda prikabinamą namelį-kemperį su baldais, paaugintus įvairaus amžiaus veršelius (telyčaites), mobilųjį telefoną CAT S40, padangas M+S 185 | 65R15 (4 vnt.), rusišką ritininį presą PR-1,6. Tel. 8 602 31 187.
Galioja iki: 2019-01-28 13:09:35



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / Gyvenimas

Dalinkitės:  


Šiame kambaryje pamokas ruošiantys ir miegantys keturi vaikai į gyvenimą išsineš vaikystėje įgytą supratimą apie namų jaukumą, tvarką ir švarą.

Autorės nuotr.


Problemos, pridengtos parama

Renata VITKAUSKIENĖ

Aplankyti socialiniuose būstuose gyvenančias Klausučių seniūnijos socialinės rizikos grupės šeimas atsakingus darbuotojus ir žurnalistus pastūmėjo kelios priežastys. Be abejonės, budrumą padidino Kėdainių rajone įvykusi tragedija. Ne paslaptis, kad dalis socialiniuose būstuose gyvenančių šeimų neįgudusios rūpintis kasdiene buitimi, tad pavažinėti po kaimus paskatino ir nusistovėję šalti orai.

Klausučių seniūnijoje socialinį būstą nuomojasi 55 šeimos arba pavieniai asmenys, 7 butai stovi tušti. Šie skaičiai neabejotinai išskiria seniūniją iš kitų kaimiškų vietovių. Seniūnijai tenka rūpintis dviem į vieną mazgą susimezgusiais opiais dalykais: varganais socialiniais būstais ir vaikus juose auginančiomis socialinės rizikos grupės šeimomis.

Norėdami pažiūrėti, kaip sekasi tai daryti, sykiu su Klausučių seniūne Gema Skystimiene ir Vilkaviškio socialinės pagalbos centro socialine darbuotoja Inga Jokubyniene aplankėme kelias socialiniuose būstuose įsikūrusias socialinės rizikos šeimas.

Per šiuos vizitus išryškėjo kelios akis badančios problemos.

Absoliuti dauguma aplankytų socialinių būstų prašyte prašosi remonto. Tam lėšų nuolat trūksta ir Savivaldybės, ir nuomininkų kišenėse. Pastariesiems neretai stinga dar ir supratimo, jog išsinuomotą valdišką turtą ne tik privalu, bet ir verta saugoti, bent minimaliai prižiūrėti visų pirma dėl savo pačių gerovės. Akį ne kartą rėžė negebėjimas, o gal ir paprastas tingėjimas imtis darbų, kad paskui bute būtų šilčiau, švariau, jaukiau.

Geriausią iš aplankytų socialinių būstų pamatėme Augalų kaimo daugiabutyje. Erdviame ir pakankamai tvarkingame trijų kambarių bute nebuvo matyti akis badančio skurdo, didelio nepritekliaus. Tačiau apie jame įkurdintą šeimą iš aplinkinių neišgirdome jokio gero žodžio. Kaimynų skundai tik patvirtino, jog tokius namus įvairių institucijų atstovai turėtų lankyti ir vakarais, ir savaitgaliais, ir per šventes. „Tokį gerą, šiltą ir šviesų butą gavo, bet kad motina gyvent nemoka! Penktadienį čia triukšmas baisus buvo, išgertuvės, šiąnakt vaikai vėl trankėsi, lakstė iki trečios valandos, užmigti nėjo! – prieš metus įsikėlusia viršutinio aukšto kaimyne skundėsi Augalų kaimo daugiabučio gyventoja. – Mes čia visos pensininkės, ligonės, mums reikia ramybės. O kaimynė per naktis su kompanijomis girtuokliauja, jos svečiai bendrą laiptinę šnerkščia! Tarp senų žmonių tokia gyventoja tikrai netinkama, ji čia niekaip neprigyja!“
Absoliuti dauguma aplankytų socialinių būstų prašyte prašosi remonto. Tam lėšų nuolat trūksta ir Savivaldybės, ir nuomininkų kišenėse. Pastariesiems neretai stinga dar ir supratimo, jog išsinuomotą valdišką turtą ne tik privalu, bet ir verta saugoti, bent minimaliai prižiūrėti visų pirma dėl savo pačių gerovės.


Tokiomis sąlygomis, kokias turi minėti nuomininkai, gali pasidžiaugti tikrai ne visos socialinius būstus iš Savivaldybės nuomojančios šeimos. Ne viena gausi šeima su pulku vaikų gyvena labai ankštuose būstuose. Būtų galima karčiai pajuokauti, jog kone visų aplankytų butų skiriamasis ženklas – pledai, dengiantys duris, o kai kur – ir langus, kad bent kiek ilgiau sulaikytų šilumą patalpose. Baugu buvo žiūrėti į visai šalia besikūrenančių krosnių stovinčias lovas, kuriose miegojo mažyliai. Ankštuose kambariuose baldai pastatyti ten, kur šilčiau.

Klausučių seniūnė G. Skystimienė apgailestavo, kad Savivaldybės turto – socialinių būstų – remontui, priežiūrai mūsų rajone skiriama labai mažai lėšų ir pajėgų. Kita vertus, seniūnijos vadovė yra patyrusi, jog kai kurie socialinių būstų gyventojai nevertina dėl jų gerovės padarytų darbų, jau nekalbant apie tai, kad patys sueitų į talką ir savo rankomis pasitvarkytų bendro naudojimo patalpas ar pasidarytų elementarų pačių nuomojamo būsto remontą.

„Šitame name Rumokų kaime yra net septyni socialiniai būstai. Pirmame aukšte pakeitėme langus, laukujes laiptinės duris. Kaip matote, durų jau nėra – išluptos ir dingusios“, – rodydama į žiojinčias kiaurymes kalbėjo G. Skystimienė. Dabar geliantis šaltis iš lauko smelkiasi iki pat butų durų.

Maišą malkų į vidų nešęsis šio namo gyventojas, jaunas vyras ir kelių vaikų tėvas, išdėstė savo poziciją: jis durų nelupo, taigi jų ir nedės. Vyriška ranka nesitiesia nei link vinies, nei link plaktuko – tai kas, kad iki nuomojamo buto pačiam ir vaikams reikia lipti yrančiais laiptais.

Jeigu panašius priekaištus dar bandoma atremti argumentu, jog laiptai – valdiški, to niekaip nepasakysi apie kitos šeimos kieme po sniegu gulinčias taip ir nebaigtas ruošti malkas. Suaugusieji laiku nepasirūpino ne tik kuru – jie praleido progą gerą pavyzdį parodyti savo vaikams.






Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Ilgai lauktas mamografas jau pradėjo dirbti
* Pirmine teisine pagalba naudojasi vis daugiau žmonių
* Būsimose miesto poilsio zonose ketinama palikti sveikus ir gražius medžius
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar pažįstate emigrantų, svarstančių grįžti gyventi į Lietuvą?
Taip, ir ne vieną.
Tokių svarstymų negirdėjau.
Aš svarstau galimybę grįžti.
Pažįstu jau ir grįžusiųjų.



Kalbos patarimai

„Karilionas“ ar „kariljonas“?
Nė vienas rašybos variantas nelaikytinas klaida.
„Tarptautinių žodžių žodyne“ šis žodis rašomas be j karilionas (pranc. carillon ): 1. tarpusavyje suderintų įv. dydžio varpų komplektas, turintis automatinį skambinimo mechanizmą; kai kurių karilionų varpai mušami rankomis plaktukais; 2. varpų muzika.
Tačiau Kalbos komisijos posėdyje apsvarsčius nutarta, kad tais atvejais, kai originalo formoje i eina po priebalsės ir tariamas jotas, gali būti rašoma raidė j: kariljonas (kaip šampinjonas, paviljonas ).


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2019 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas