„Santaka“ / Varžybos išaiškino geriausius rajono artojus

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis


Orai Vilkaviškyje


Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

Skelbimų kol kas nėra. Atsiųskite savo skelbimą! (Kaina - 2 €)


Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2006-07-24 18:09

Dalinkitės:  


Ąžuolo lapų vainikai papuošė varžybų nugalėtojus. Iš kairės – Almontas Klimas, Saulius Tekorius, Tautvydas Stiklius, Bronius Mozūraitis, Darius Matjošaitis ir Jonas Tunkulas.

Autorės nuotr.


Varžybos išaiškino geriausius rajono artojus

Birutė PAVLOVIENĖ


Praėjusį penktadienį rajone vyko arimo varžybos. Paskutinį kartą toks renginys buvo 1988-aisiais. Tada visus prausė lietus ir pasitiko klampūs laukai. Šį kartą artojams savo meistriškumą teko demonstruoti sausros išdžiovintuose sklypeliuose. Varžybos buvo surengtos prie Vilkaviškio, Pilviškių kelio pašonėje. Firmos čia demonstravo ir naujausią žemdirbiams siūlomą techniką.



Įžanga – šventinė

Nuo pat ryto aikštelėje savo traktorius rikiavo į varžybas atvykę artojai. Juos atsiuntė visos kaimiškosios seniūnijos: Bartninkų – Joną Tunkulą, Gižų – Algirdą Dominaitį ir Rolandą Jurgelaitį, Gražiškių – Kazį Buragą, Keturvalakių – Saulių Tekorių, Kybartų – Rolandą Rudzevičių, Klausučių – Tautvydą Stiklių ir Almontą Klimą, Pajevonio – Artūrą Zdanaitį, Pilviškių – Bronių Mozūraitį, Šeimenos – Darių Matjošaitį, Virbalio – Vytą Radvinauską, Vištyčio – Marių Kartavičių. Daugkartinis tokių varžybų dalyvis Bronius Ivanauskas atstovavo Marijampolės profesinio rengimo centro Vilkaviškio skyriui.

Prieš startą – šventinė įžanga. Vyrai trumpam paliko savo plieno žirgus ir išsirikiavo prieš ąžuolo lapų girlianda papuoštą Vilkaviškio miesto ženklą. Skambėjo nuotaikingos brolių Vito ir Albino Venclovų dainos. Renginio vedėja kultūros darbuotoja Daiva Kasulaitienė skaitė posmus apie žemdirbio gyvenimo prasmę, kuriai reikia ir kasdieninio prakaito, ir švenčių akimirkų. Asfalto juostos pakraščiu nuo Vilkaviškio pusės atkaukšėjo žirgų pasagos. Kinkyta gražiais obuolmušiais, Pūstapėdžių krašto ūkininko Kazio Kubiliaus brika į šventę pristatė rajono vicemerą Juozą Meškauską ir Žemės ūkio skyriaus vedėją Algirdą Pilipavičių. Vėliau brikele buvo pavežioti visi norintys.



Sveikinimo žodį artojams taręs vicemeras prisipažino, kad tokia transporto priemone keliavo pirmą kartą. Renginio organizatorių vardu kreipdamasis į artojus, Žemės ūkio skyriaus vedėjas sakė: „Namuose palikote nebaigtus darbus, kurių niekas už jus nepadarys. Bet ardami neskubėkite. Vadovaukitės principu, jog nebūtina nugalėti, svarbiausia – dalyvauti“.

Varžybų vyr. teisėjas Žemės ūkio skyriaus vyr. specialistas Valentinas Gražulis supažindino su varžybų tvarka. Artojai buvo suskirstyti į dvi grupes: 11 iš jų varžėsi tradiciniais plūgais, 3 – apverčiamaisiais. 20 minučių skirta išarti paruošiamąją vagą.

Tiek pat teisėjams – ją įvertinti. Po to 2,5 valandos – pagrindinio arimo laikas.

Prieš sugaudžiant traktoriams, pirmąją vagą išarti buvo pakviestas arklių kinkinio artojas, vienintelis be konkurencijos varžybose dalyvavęs Andriškų kaimo (Klausučių seniūnija) ūkininkas Raimundas Griškauskas.



Sunkus išbandymas

Netrukus traktoriai pasklido po sklypelius, artojams atitekusius burtų keliu. Čia iškart šventinę nuotaiką pakeitė susirūpinimas, kaip seksis versti vagas žemėje, į kurią sunku įkalti net kuolą. Buvo akivaizdu (tai vėliau pripažino ir kai kurių nuolaidų darę teisėjai), jog ne visiems dalyviams teko vienodos sąlygos. Žemė čia keletą metų stovėjo nedirbama.



Prieš varžybas teko likviduoti juosmenį siekusias piktžoles, todėl ne viename sklypelyje baimę kėlė kemsynų „mutinys“. Ūkininkė Alvytė Valuckienė sakė, kad sutriko net ir patyręs jos artojas Bronius Mozūraitis. Jis svarstė, ar nenuimti priešplūgius. „Meistriškumo čia nepademonstruosi. Matot, kai kurie pirmąją vagą tik nušliaužė. Laukas kietas, reikia arti giliau“, – kalbėjo žiūrovų būryje sutiktas pilviškietis ūkininkas, rajono Tarybos narys Petras Bareikis. Sirgaliai jaudinosi ne mažiau nei dalyviai. Čia visi turėjo savas palaikymo komandas: seniūnus arba juos pavaduojančius asmenis, seniūnijose dirbančius Žemės ūkio skyriaus specialistus.

Beveik prie kiekvieno sklypelio užribio buvo šeimyninė aplinka. Jauniausią varžybų dalyvį, Vištyčio krašto atstovą aštuoniolikmetį Marių Kartavičių atlydėjo ne tik tėvai, bet ir broliai, sesuo, pusbrolis. Tautvydą Stiklių – Klausučiuose ūkininkaujantys tėvai, žmona ir sūnelis. Joną Tunkulą iš Lakštučių kaimo – bendravardis tėvas ir t.t.

Įtampa atslūgo po paruošiamosios vagos. Prasidėjo nors sunkus, bet ramus darbas.



Darbą įvertino gerai

Vienas iš teisėjų, Marijampolės žemės ūkio konsultavimo tarnybos vadovas Juozas Isoda sakė, jog visi artojai dirbo profesionaliai. Tik kai kurie pernelyg skubėjo, pamiršę, kad čia svarbu ne greitis, o kokybė. Iš tiesų ne vienas savo sklypelį suraikė gerokai anksčiau nustatyto laiko.



Teisėjas iš Lazdijų, šio rajono Ūkininkų sąjungos pirmininkas mūsų vyrų darbo taip pat nepeikė. Tik sakė, jog Vilkaviškyje, Lietuvos aruodų žemėje, tikėjosi išvysti mažiau senų „Belorusų“ ir daugiau naujos vakarietiškos technikos. Tokios, su kuria arė pernai „Metų ūkio“ konkurse III vietą rajone užėmęs Darius Matjošaitis, ramoniškietis Bronius Mozūraitis, Tautvydas Stiklius iš Klausučių.

Mūsų artojų tradicijomis domėjosi ir kiti lazdijiečiai: šių metų respublikinio arimo arkliais čempionas Bernardas Blažauskas, triskart Lietuvos čempionas ir dukart vicečempionas Algirdas Motiejūnas. Pasak B.Rūtelionio, jiems visiems labiausiai patiko laukas, kurį arkline žagre suvagojo Andriškių kaimo ūkininkas Raimundas Griškauskas. Jį lazdijiečiai pakvietė kitąmet atvykti į Veisiejuose vyksiančias pasaulines arimo arkliais varžybas.



Pagerbti visi

Teisėjų komanda artojų darbą vertino balais. Juos rašė už paruošiamąją vagą, sumetimus, piktžolių užarimą, riekių formą ir gylį, vagų tiesumą ir t.t. Iš viso – už 15 pozicijų. Vietą nulėmė bendra taškų suma.

Tarp arusių tradiciniais plūgais daugiausia balų (249) surinko Saulius Tekorius iš Karklinių kaimo. Antrąja vietą (233 tšk.) užėmė Almontas Klimas (Klausučiai), trečiąją – Bartninkų seniūnijos atstovas Jonas Tunkulas (229 tšk.). Apverčiamųjų plūgų grupėje nugalėjo Bronius Mozūraitis (Pilviškių sen.) – 250 taškų, antras buvo Darius Matjošaitis (Šeimenos sen.), surinkęs 228 taškus. Trečioje vietoje – Tautvydas Stiklius iš Klausučių (213 tšk.).

Šiems artojams, taip pat vieninteliam arusiam žagre Raimundui Griškauskui buvo uždėti ąžuolo lapų vainikai. Visiems dalyviams skirti Savivaldybės apdovanojimai, seniūnijų, žemės ūkį aptarnaujančių įmonių ir kitų rėmėjų, tarp jų – ir „Santakos“ redakcijos, dovanos. Marijampolės apskrities viršininko administracija padėkos raštais apdovanojo tiesiausią vagą išarusį Joną Tunkulą ir vyriausią dalyvį Bronių Ivanauską, varžybų dieną šventusį 61-ąjį gimtadienį.

Pirmąją vietą užėmęs Saulius Tekorius sakė, jog prieš varžybas keletą dienų treniravosi. „Laimėjau ir dėl to, jog turėjau gerą mokytoją. Pasiruošti man padėjo ūkininkas Rimtautas Šaukščius. Ardamas aš neskubėjau, išnaudojau visą tam skirtą laiką. Tai, ką sužinojau varžybose, pravers dirbant savo žemę, nes daug kas priklauso nuo kokybiškai suarto lauko“, – kalbėjo vienas iš nugalėtojų.



Publikuota: 2006-07-24 18:09:00

Komentarai:





Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?



Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Ministrė žada dar labiau stiprinti sienos apsaugą
* Malūno sienas virpino meistriškai valdomo akordeono muzika
* Trūksta ir gero kelio, ir veiklių žmonių
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Kaip vertinate idėją keisti kelio ženklų dizainą?
Seniai reikėjo tą padaryti.
Tai būtų tik lėšų švaistymas.
Keiskime, kai bus atliekamų pinigų.
Man tai nerūpi.



Kalbos patarimai

Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.



Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2024 Visos teisės saugomos. Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai