„Santaka“ / Žiemą grynas oras tampa prabanga

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 4,80 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda naujus klausos aparatus, kraujospūdžio matuoklius (40 Eur). Tel. 8 670 99 923.
Galioja iki: 2018-09-20 09:59:47

Parduoda 1 t talpos konteinerį metaliniame rėme su išleidimo čiaupu ir jo prailginimu (45 Eur), tokį pat konteinerį be metalinio rėmo (15 Eur). Tinka vandeniui ar kurui laikyti. Gali atvežti. Tel.: 8 686 98 506, 8 686 98 503.
Galioja iki: 2018-09-29 09:19:34



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2016-01-15 16:02

Dalinkitės:  


Kai nėra vėjo, per kaminus į aplinką patekusios kietosios dalelės neišsisklaido – jos lieka miesto teritorijoje.

Autorės nuotr.


Žiemą grynas oras tampa prabanga

Eglė MIČIULIENĖ

Žiemą, ypač mažiau šaltomis ir nevėjuotomis dienomis, išėjus į lauką nosį riečia dūmų smarvė. Natūralu, kad tai piktina net ir globalinėmis problemomis bei padidėjusia oro tarša nesidominčius žmones.



Ragina eiti į vidų

Visi pastebime, jog klimatas sparčiai šiltėja, ir visi girdėjome, kad daugiausiai įtakos tam turi didžiulis įvairių į aplinką patenkančių teršalų kiekis.

Kaip teigia aplinkosaugininkai, dėl to kalta besaikė žmogaus veikla: kertami miškai, į atmosferą teršalus skleidžiančios didžiulės gamyklos, įvairių transporto priemonių keliama tarša, netgi didžiuliai kiekiai auginamų galvijų ir jų išskiriamas metanas (įdomu, jog, Jungtinių Tautų duomenimis, galvijų auginimas nulemia apie 18 proc. pasaulinės šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos).

Suprantama, prie klimato kaitos daugiausiai prisideda didžiosios valstybės. Tokioje mažoje šalyje kaip Lietuva ir žmogaus veiklos padariniai yra kur kas mažesni.

Vis dėlto ir mūsų specialistai vis dažniau paskelbia nekaip nuteikiančius oro monitoringo duomenis ir, užuot raginę žmones eiti prasivėdinti į lauką, kartais siūlo geriau užsidaryti namuose, mat lauke – smarkiai padidėjusi oro tarša. Šią žiemą Lietuvoje jau keletą kartų buvo paskelbta apie didžiuosiuose miestuose viršytas užterštumo normas.



Akmens anglių smarvė

Vilkaviškio aplinkos apsaugos agentūros vyr. specialistas Stasys Matonis teigė, jog kiekvienais metais yra atliekami tyrimai centrinėse rajono katilinėse, tikrinami ir didžiųjų įmonių katilinių išmetami teršalai.

Tačiau Marijampolės regiono aplinkos apsaugos departamento Valstybinės analitinės kontrolės skyriaus atliekami tyrimai rodo, kad tokių didžiųjų katilų išmetamų teršalų kiekiai yra kur kas mažesni, nei leidžia normos.

– Paskutinį kartą tokie tyrimai buvo atlikti gruodžio mėnesį. Patikrintos didžiausios Vilkaviškio rajone esančios katilinės, sudeginančios daugiausiai kuro per sezoną. Visi tyrimai atitiko normas. Tai nestebina, nes katilinės dabar degina medieną ir gamtines dujas. Anksčiau, kai buvo deginamas mazutas, tada, sutrikus režimui, į atmosferą galėjo patekti teršalų. O štai iš gyvenamųjų namų kaminų teršalų tikrai gali pasklisti, bet šitos srities įstatymai nereglamentuoja. Tik atliekas deginti griežtai draudžiama, – kalbėjo S. Matonis.

Didžiausia smarvė ir tarša, kalbant apie gyvenamuosius kvartalus, sklinda nuo akmens anglimis kūrenamų pastatų. Nustatyta, jog kūrenant anglimis oro tarša yra 3–4 kartus didesnė nei malkomis. Ekologiškais nepavadinsi ir durpių briketų su antracitu.



Rengia akcijas

Jau ne pirmus metus šaltuoju sezonu visoje Lietuvoje vyksta akcija „Kaminukas“. Jos tikslas – aplinkos oro taršos prevencija, atliekų deginimo kontrolė. Akcijos metu numatyta vykdyti reidus, išsiaiškinti pažeidimus, o nustačius padidintą taršą skleidžiančius šaltinius taikyti nuobaudas.

Aplinkosaugininkai pasirinktinai tikrina transporto priemonių remonto dirbtuves, garažų bendrijas, baldų gamybos įmones, žiūri, ar jose nedeginamos atliekos.

Ypač kenksminga deginti plastmases, panaudotus tepalus, naftos produktais užterštas atliekas ir pan., nes šiose medžiagose yra daug sunkiųjų metalų. Žmonės vis dar nevengia pakurti ir dažytos, laminuotos, impregnuotos medienos, iš kitų ES šalių atvežtų dėvėtų drabužių, medžiagų atliekų ir pan.

Už atliekų deginimą fiziniams asmenims numatytos administracinės baudos nuo 28 iki 57 eurų, pareigūnams – nuo 57 iki 115 eurų.

Nors, kaip teigia aplinkosaugininkai, tokių atliekų deginama vis mažiau, pažeidėjų pasitaiko ne vienas.

– Gruodžio mėnesį pradėjus šalti sulaukėme trijų gyventojų skambučių. Žmonės piktinosi, jog iš jų kaimynų kaminų virsta juodi dūmai, kiemuose – baisi smarvė. Tiesa, labai dažnai pasitaiko, kad juodi dūmai ir smarvė susidaro ne dėl atliekų deginimo, o nevėjuotu, ne per daug šaltu oru pakūrus krosnį anglimis, – tada pasklinda tikrai nemalonūs kvapai, – aiškino V. Bakas.



Pusė teršalų – iš krosnių

Visai neseniai oro taršos tyrimai buvo atlikti Kaune, kur kietųjų dalelių koncentracija ne kartą viršijo normas. Tyrimų rezultatai – labai įdomūs. Nustatyta, jog kai oras drėgnas ir vėjuotas, 70 proc. miesto oro užterštumo sudaro automobilių sukeliami teršalai, 30 proc. – teršalai, kylantys iš individualių namų kūrenamų krosnių. Kai vėjas silpnas, individualių namų krosnių išmetami teršalai sudaro net 50 proc. bendros oro taršos.

Kad oro tarša būtų mažesnė, respublikos aplinkosaugininkai kaip vieną iš veiksmingų priemonių siūlo žmonėms keisti šildymo sistemas ir senus katilus į naujus, turinčius modernius oro filtrus, o valstybei – kompensuoti dalį dėl to patiriamų išlaidų.

S. Matonis išdėstė ir kitą pasiūlymą.

– Būtų sveikintina, jeigu urėdijos žmonėms leistų palankiomis sąlygomis valyti miškus, t. y. pasiimti iš miško medienos. Dabar miškuose guli išvirtę rąstai – žmonės galėtų juos pigiai nusipirkti, pasiruošti malkų ir kūrenti pigiai, neteršdami atmosferos. Juk nusipirkti paruoštos medienos ne kiekvienas išgali, tad perka briketus ar akmens anglis, iš kurių išsiskiria įvairūs cheminiai junginiai, tarp jų – ir kenksmingos kancerogeninės medžiagos. Taip nuodijama aplinka, nuodijasi ir pats būsto šeimininkas, – aiškino specialistas.

Be abejo, norint išvengti didesnės taršos ir namus šildyti efektyviau, reikėtų paisyti elementarių dalykų: kūrenti tik sausą kurą, nepradėti šildymo sezono neišvalius kamino, katilą eksploatuoti laikantis technologinių reikalavimų ir pan.






Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Remonto darbai miesto centre greitai nesibaigs
* Vištytyje viešėjo užsienio šalių diplomatai
* Būsima dizainerė įkvėpimo semiasi Islandijoje
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Kaip vertinate naujuosius Vilkaviškio riboženklius?
Profesionalus darbas.
Vaizdas nuvylė.
Dar nemačiau.
Senieji buvo geresni.



Kalbos patarimai

Nei rinkiminė kampanija, nei priešrinkiminiai pažadai
Iš abstraktų nereikėtų daryti vedinių su priesaga -inis. Taigi turėtų būti ne rinkiminė, o rinkimų apygarda, apylinkė, kampanija, komisija, kova, laida, programa, o priešrinkiminius debatus ar pažadus reikia keisti į debatus prieš rinkimus; pažadus, duotus prieš rinkimus.


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2018 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas