|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
|
| ||||||||||||||
|
||||||||||||||
Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagąDidesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com. | |
 | Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais. |
|
| |
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
Skelbimai svetainėje
Moteris, turinti patirties, ieško valytojos darbo. Tel. 8 699 29 968.Galioja iki: 2024-04-21 14:44:23
Vieta ir darbo laikas
Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.
„Santaka“ / Ekonomika
|
|
|
Rokas Grajauskas, „Danske Bank“ vyriausiasis Baltijos šalių ekonomistas
Statistikos departamentas patvirtino – kainos Lietuvoje praėjusiais metais krito. Bendras kritimas – 0, 9 proc. Labiausiai pigo energijos kainos, nežymiai – maisto, tačiau itin augo būsto nuomos, restoranų, grožio paslaugų kainos.
Kai kurie paslaugų teikėjai vis tik nusprendė pasinaudoti euro įvedimu ir kainas pakėlė. Tačiau kaip rodo estų ir latvių patirtis, ilgainiui jie bus priversti peržiūrėti užkeltas kainas.
Prekių ir paslaugų kainos išsiskyrė
2015 metais smigusi naftos kaina kartu su savimi nusitempė ir kitus energijos išteklius. Energetiniai produktai praėjusiais metais iš viso pigo 11 proc.: dujos pigo 14 proc., degalai – 12 proc., šiluma – 9 proc., elektra – 6 procentais.
Pagrindinio maisto produktų krepšelio kaina liko taip pat nežymiai traukėsi. Krito pieno ir mėsos, tačiau augo vaisių ir daržovių kainos. Iš viso maisto kainos traukėsi 1 proc. Reikia pridurti, kad maisto kainas statistikai skaičiuoja didesnėse parduotuvėse. Mėgstantys apsipirkti turguose, dėl maisto kainų pokyčių turbūt turi kitokią nuomonę. Kita vertus, esant alternatyvai, visuomet galima eiti apsipirkti ten, kur kainos mažesnės.
Pakėlę kainas turės persigalvoti
Visiškai priešinga kainų dinamikos tendencija paslaugų sektoriuje, kur kainos praėjusiais metais augo beveik 4 proc. Štai restoranų, kavinių ir grožio salonų paslaugos vidutiniškai brango po maždaug 6 proc. Tačiau gyvenantieji Vilniuje turėjo pastebėti, kad kai kuriuose restoranuose ir kavinėse kainos augo gerokai daugiau, o šių paslaugų kainos sostinėje jau beveik visiškai susilygino su kainomis Rygoje ar Taline.
Dar didesnį prieaugį fiksavo būsto nuomos kainos, kurios praėjusiais metais augo net 18 proc. Akivaizdu, kad gerokai greičiau nei nekilnojamojo turto kainos augusios nuomos kainos nėra pagrįstos jokiais fundamentaliais veiksniais ir iš esmės yra spekuliacinio pobūdžio. Visiškai priešinga kainų dinamikos tendencija paslaugų sektoriuje, kur kainos praėjusiais metais augo beveik 4 proc.
Tokia kai kurių kainų nepagrįsto augimo tendencija nėra būdinga tik Lietuvai. Panašiai vyko ir Estijoje bei Latvijoje, gal tik Estijoje tai labiau pasireiškė būsto kainų, o Latvijoje įvairių paslaugų, tokių kaip restoranai ir kavinės kainų augimu. Tačiau abiejų šalių atveju tendencija vis tik buvo tokia, kad anksčiau ar vėliau toks nepagrįstas kainų augimas subliūkšdavo, tai yra, arba paslaugų teikėjai kainas turėdavo mažinti, arba ilgesnį laiką jų nekelti.
Priežastis čia paprasta – kainoms augant greičiau nei pajamoms, vartotojai pradeda tų prekių ar paslaugų mažiau vartoti, o tai ilgainiui verčia paslaugų teikėjus mažinti įkainius.
Kokios bus kainos 2016 metais?
Todėl 2016 metais paslaugų kainos turėtų augti nuosaikiau, kai kurios net koreguosis žemyn. Labiausiai tikėtina, kad tai įvyks būsto nuomos rinkoje. Kita vertus, įsibėgėjantis atlyginimų augimas, kuris 2016 metais jau turėtų priartėti prie 6 proc., išlaikys spaudimą paslaugų kainoms augti.
Nors mažai kas tikisi, kad naftos kainos išsilaikys dabartinėse žemumose, tačiau tuo pačiu nėra prielaidų manyti, kad naftos kainos turėtų ryškiau šoktelti į viršų. Labiausiai tikėtinas scenarijus – naftos kainos pamažu judės į viršų ir šiais metais vidutiniškai kainuos 40-50 dolerių už barelį. Tai reikš, kad A95 markės benzinas nežymiai kils nuo dabartinės kainos iki maždaug 1, 05-1, 10 euro. Be to, 2016 metais keliais procentais turėtų išlikti pigesnė elektra bei šildymo kainos.
Bendra tendencija vis tik turėtų būti nežymus kainų augimas. 2016 metais infliacija jau turėtų būti teigiama ir siekti 1, 1 procento.
Statistikos departamentas patvirtino – kainos Lietuvoje praėjusiais metais krito. Bendras kritimas – 0, 9 proc. Labiausiai pigo energijos kainos, nežymiai – maisto, tačiau itin augo būsto nuomos, restoranų, grožio paslaugų kainos. |
Kai kurie paslaugų teikėjai vis tik nusprendė pasinaudoti euro įvedimu ir kainas pakėlė. Tačiau kaip rodo estų ir latvių patirtis, ilgainiui jie bus priversti peržiūrėti užkeltas kainas.
2015 metais smigusi naftos kaina kartu su savimi nusitempė ir kitus energijos išteklius. Energetiniai produktai praėjusiais metais iš viso pigo 11 proc.: dujos pigo 14 proc., degalai – 12 proc., šiluma – 9 proc., elektra – 6 procentais.
Pagrindinio maisto produktų krepšelio kaina liko taip pat nežymiai traukėsi. Krito pieno ir mėsos, tačiau augo vaisių ir daržovių kainos. Iš viso maisto kainos traukėsi 1 proc. Reikia pridurti, kad maisto kainas statistikai skaičiuoja didesnėse parduotuvėse. Mėgstantys apsipirkti turguose, dėl maisto kainų pokyčių turbūt turi kitokią nuomonę. Kita vertus, esant alternatyvai, visuomet galima eiti apsipirkti ten, kur kainos mažesnės.
Visiškai priešinga kainų dinamikos tendencija paslaugų sektoriuje, kur kainos praėjusiais metais augo beveik 4 proc. Štai restoranų, kavinių ir grožio salonų paslaugos vidutiniškai brango po maždaug 6 proc. Tačiau gyvenantieji Vilniuje turėjo pastebėti, kad kai kuriuose restoranuose ir kavinėse kainos augo gerokai daugiau, o šių paslaugų kainos sostinėje jau beveik visiškai susilygino su kainomis Rygoje ar Taline.
Dar didesnį prieaugį fiksavo būsto nuomos kainos, kurios praėjusiais metais augo net 18 proc. Akivaizdu, kad gerokai greičiau nei nekilnojamojo turto kainos augusios nuomos kainos nėra pagrįstos jokiais fundamentaliais veiksniais ir iš esmės yra spekuliacinio pobūdžio.
Visiškai priešinga kainų dinamikos tendencija paslaugų sektoriuje, kur kainos praėjusiais metais augo beveik 4 proc.
Tokia kai kurių kainų nepagrįsto augimo tendencija nėra būdinga tik Lietuvai. Panašiai vyko ir Estijoje bei Latvijoje, gal tik Estijoje tai labiau pasireiškė būsto kainų, o Latvijoje įvairių paslaugų, tokių kaip restoranai ir kavinės kainų augimu. Tačiau abiejų šalių atveju tendencija vis tik buvo tokia, kad anksčiau ar vėliau toks nepagrįstas kainų augimas subliūkšdavo, tai yra, arba paslaugų teikėjai kainas turėdavo mažinti, arba ilgesnį laiką jų nekelti.
Priežastis čia paprasta – kainoms augant greičiau nei pajamoms, vartotojai pradeda tų prekių ar paslaugų mažiau vartoti, o tai ilgainiui verčia paslaugų teikėjus mažinti įkainius.
Todėl 2016 metais paslaugų kainos turėtų augti nuosaikiau, kai kurios net koreguosis žemyn. Labiausiai tikėtina, kad tai įvyks būsto nuomos rinkoje. Kita vertus, įsibėgėjantis atlyginimų augimas, kuris 2016 metais jau turėtų priartėti prie 6 proc., išlaikys spaudimą paslaugų kainoms augti.
Nors mažai kas tikisi, kad naftos kainos išsilaikys dabartinėse žemumose, tačiau tuo pačiu nėra prielaidų manyti, kad naftos kainos turėtų ryškiau šoktelti į viršų. Labiausiai tikėtinas scenarijus – naftos kainos pamažu judės į viršų ir šiais metais vidutiniškai kainuos 40-50 dolerių už barelį. Tai reikš, kad A95 markės benzinas nežymiai kils nuo dabartinės kainos iki maždaug 1, 05-1, 10 euro. Be to, 2016 metais keliais procentais turėtų išlikti pigesnė elektra bei šildymo kainos.
Bendra tendencija vis tik turėtų būti nežymus kainų augimas. 2016 metais infliacija jau turėtų būti teigiama ir siekti 1, 1 procento.
Publikuota: 2016-01-14 10:30:03
Komentarai:
Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
Šiame numeryje
* Senieji maldos namai – ne vien tikinčiųjų rūpestis * Sergantieji širdies nepakankamumu gaus papildomą gydymą
* Sesuo Lina: „Gyvas tikėjimas šeimą sujungia stipriais ryšiais“
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Šūksniai
Nuorodos
Statistika
„Santakos laikraštis“
Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info
© 2005-2024 Visos teisės saugomos.
Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.
Rekvizitai
ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347
soc. tinklai
Uždaroji akcinė bendrovė |
ISSN 2538-8533
|
|