„Santaka“ / Metus skirs paveldui ir pilietiškumui / Kultūra

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 4,80 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Reikalingas (-a) pagalbinis darbininkas (-ė) ūkio darbams, mokantis (-i) karves melžti aparatu. Darbas netoli Gražiškių. Tel. 8 602 31 187.
Galioja iki: 2018-11-29 08:57:12

Parduoda dalimis CITROEN BERLINGO (2002 m., dyzelis, 1,9 l, 51 kW), AUDI A4 (1998 m., 1,9 l, TDI, 81 kW), VW POLO (1997 m., 1,9 l, dyzelis, 47 kW), VW GOLF IV (1998 m., 1,9 l, TDI, 81 kW), VW SHARAN (1998 m., 1,9 l, TDI, 81 kW). Tel. 8 699 28 707.
Galioja iki: 2018-11-29 10:25:14



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / Kultūra

Dalinkitės:  


Metus skirs paveldui ir pilietiškumui



„Kalbėdamas apie 2016 metų prioritetus ir siekius keisti kultūros politiką iš esmės, noriu išskirti pilietiškumo skatinimą, valstybės imuniteto auginimą per visuomenės kultūrinę edukaciją, žiniasklaidos raštingumo didinimą, paveldo pažinimą ir atsakingą naudojimą“, – sako kultūros ministras Šarūnas Birutis.

Pasak ministro, geopolitinių įvykių akivaizdoje kultūros vaidmuo tampa ypač svarbus, o socialinės ir ekonominės sričių stipinimas kūrybiškumu yra būtinas sprendžiant net ir tokius sudėtingus klausimus kaip emigracija ar savižudybės.

„Todėl visi veiksmai kultūros politikoje turi būti gerai pasverti ir atsakantys į klausimą, kokios valstybės bendruomenės nariais mes norime būti“, – sako ministras ir tikina, kad kitąmet bus pokyčių kultūros infrastruktūroje ir turinyje.

Bibliotekų sistemos peržiūra

„Kitų metų planuose matau labai konkrečius darbus, kurie bus susiję su šalies ateitimi. Kartu su Švietimo ir mokslo ministerija sukursime vieningą bibliotekų sistemą, kuri atitiks XXI amžiaus bendruomenių poreikius, bus efektyviai naudojami dokumentų ir knygų fondai, tobulinamos informacijos prieigos, o bibliotekų infrastruktūra taps patrauklia burtis bendruomenėms“, – sako ministras. Pasak jo, didelis dėmesys bus skiriamas bibliotekininkų kvalifikacijos kėlimui, patirties dalinimuisi su šioje srityje pažengusiomis šalimis.

„Švedija turi puikiai sutvarkytą bibliotekų infrastruktūrą, kuri skatina skaityti net ir tuos, kurie mano, kad skaityti jiems nepatinka. Turime suprasti, kad XXI amžiaus bibliotekininkas gali išgelbėti gyvybes, įkvėpti įvairaus amžiaus žmones kurti ir burtis, ieškoti sprendimų sudėtingose gyvenimo situacijose. Niekada nepamiršiu vienos bibliotekininkės pasakojimo, kuri išgelbėjo mergaitę, nusprendusią iširus šeimai pasitraukti iš gyvenimo. Tinkama knyga ir geras pašnekovas gali reikšti ateitį, todėl matau bibliotekos stiprėjantį vaidmenį mūsų šalyje sprendžiant net ir tokias problemas“, – sako ministras ir teigia, kad ir kitąmet didėjantys kultūros ir meno darbuotojų atlyginimai, skiriamos lėšos atnaujinti knygų ir dokumentų fondus, nauja kvalifikacijos kėlimo sistema padės bibliotekų sistemai įsitvirtinti bendruomenių gyvenime, bibliotekos taps patraukliais centrais, kuriuose vietos ras kiekvienas bendruomenės narys.

„Manau, kad 2016-ieji, kurie yra paskelbti Bibliotekų metais, paskatins bendruomenes pozityviai veiklai, turės teigiamos įtakos ateičiai ir kels bendruomenes aukštų tikslų link, nes labai noriu matyti išprususius, kūrybingus ir trokštančius gyventi žmones, kurie iš tiesų laimingi pasitiks valstybės atkūrimo 100-metį“, – sako Š. Birutis.

Ministro manymu, kitąmet daug dėmesio bus skiriama savanorystei kultūroje skatinti. Tai, pasak ministro, taip pat turėtų sustiprinti bendruomeniškumą ir ryšį tarp žmonių. „Neseniai atlikome tyrimą, kuris atskleidė kultūros vartojimo įpročius šalyje. Nerimauti verčia tai, kad mūsų žmonės, mieliau renkasi bendravimą socialiniuose tinkluose ir kultūros vartojimu laiko naršymą internete. Turime pasirūpinti, kad tikrasis gyvenimas vyktų realioje erdvėje, su tikra ir apčiuopiama kultūra, kuri grindžiama bendravimu ir dalijimusi“, – sako ministras.

Dėmesys mecenatystei

Ministro nuomone, kitąmet bus daugiau dėmesio skiriama programoms, kurios skatintų kūrybos sektoriaus ir pramonės bendradarbiavimą.

„Turėdami savo nacionalinius produktus ir paslaugas, užtikrintume ekonominį stabilumą, augimą ir konkurencingumą, skatintume Lietuvos vardo žinomumą. Skirtingai negu dauguma kitų srič̌ių, menas ir kultūra gali tapti ir pažangos varikliu – skatinami meno ir kultūros projektai gali tapti efektyviomis kūrybinių industrijų veiklomis, sukurti naujas darbo vietas, padidinti kultūros aplinkos vertę, meno ir kultūros srities projektai yra susiję su konkrečia vietove ir prisideda prie vietos tapatumo stiprinimo ir įvaizdžio gerinimo“, – sako Šarūnas Birutis.

Jo teigimu, būtina stiprinti kūrybinių industrijų plėtrą Lietuvoje ir skatinti kūrybinį eksportą ir kūrybinio sektoriaus plėtrą Lietuvoje, skatinti intelektinės nuosavybės plėtrą šalyje, užtikrinti turinio, autorių ir gretutinių teisių apsaugą internetinėje erdvėje.
Kultūros taryboje didžiausias dėmesys bus skiriamas vaikų kultūrinės edukacijos ir kultūros plėtros regionuose projektams.


Ministras sako, kad kitąmet bus parengtas mecenatystės įstatymas, kuris skatintų didesnį verslo indėlį į šalies kultūrinius procesus. Pasak jo, kalbėti apie pagalbą ir sąlygų sudarymą remti meną, svarbiausia jį kuriančius, šiandien ypatingai svarbu.

„Matyt, geopolitiniai įvykiai spartina greičiau imtis strategijos, kuri padėtų apsaugoti ir visapusiškai paremti bei parodyti valstybės dėmesį visuomenės branduoliui - t.y. aplink save visuomenę buriantiems, aktyviems bendruomenės nariams, kuriuos vadiname kūrėjais. Turime atstatyti jau greitai šimtmetį švęsiančios Lietuvos, kaip modernios valstybės tradicijas, kurios formuoja mūsų valstybės imunitetą, garsina mūsų šalies vardą ir skatina visuomenei reikšmingus procesus“, – sako kultūros ministras.

Sovietmetis visiškai numarino vertybių sistemą, o kartu su ja ir tarpusavio pagalbos bei mecenatystės tradicijas. Pagal Labdaringos pagalbos fondo „Charities Aid Foundation“ sudaromą pasaulinio dosnumo indeksą̨ „World Giving Index“, pernai Lietuva įvertina 119 vieta iš 133 (Latvija – 89, Estija – 103). Nors ši pozicija yra geresnė, nei ankstesniu laikotarpiu, tačiau galima teigti, kad, palyginti su kitomis Europos ir pasaulio valstybėmis, Lietuvoje nėra skatinama labdara ir parama, nesupažindinama su jos teikiamomis galimybėmis, kurios neša naudą bendruomenėms ir valstybei. Šiuolaikinė masinės paramos „crowdsourcing“ praktika rodo, jog anoniminiai donorai, lygiai taip pat kaip ir stambieji mecenatai teikia svarią paramą paramos gavėjams ir aukoja pinigus ne siekdami finansinės naudos, o vadovaudamiesi filantropinėmis vertybėmis, įsitikinimais ir idėjomis. Dėl šios priežasties mecenatystės skatinimo strategija turi apimti ir stambiuosius, ir smulkiuosius mecenatus, kurie teikia prioritetą kultūrai remdamiesi tradicijomis ir vertybėmis. 2014 metų pabaigoje buvo atlikta sociologinė visų labdaros ir paramos procesų grandžių atstovų apklausa: mecenatų, tarpinių institucijų ir paramos gavėjų.

„Pagrindinės apklausos įžvalgos yra tai, kad Lietuvos valstybės politika nepuoselėja mecenavimo tradicijų, neskatina mecenatų indėlio į kultūros plėtrą, visuomenė nepakankamai informuojama apie filantropiją, kaip visuomenės gerovės pamatą ir vertybę, trūksta politikos, skatinančios mecenatystės fondų veiklas, edukacinių renginių šia tema. Dėl šios priežasties Kultūros ministerija dės visas pastangas, kad vertybes atspindėtų ir įvairių amžiaus grupių ugdymo valstybinės programos. Atsižvelgiant į tai, jog filantropinė veikla dažnai pasireiškia tarpsektorinėmis iniciatyvomis, Kultūros ministerija stiprins vadinamosios „tarpinės grandies“ – fizinių ir juridinių asmenų, kurie už̌tikrina skirtingų sričių sąveiką – kompetencijas“ , - sako Š.Birutis.

Nacionaliniai objektai ir programų grąžinimas Kultūros ministerijai

Kalbėdamas apie kitų metų planus, kultūros ministras pabrėžė, kad Lietuvai taip pat svarbu turėti Nacionalinę koncertų salę, kuri užtikrintų deramą profesionalaus meno sklaidą, Lietuvos fotografijos centrą, kuriame burtis galėtų fotografijos meno atstovai garsinantys šalį unikaliais fotografijos meno sprendiniais, taip pat būtina turėti stiprias kultūros institucijas, kurioms būtų užtikrintas valstybės finansavimas vykdyti valstybės kultūros politiką, padėti muziejams įsigyti ir saugoti vertybes Lietuvoje.

„Kitąmet ieškosime sprendimų, kurie padės sutvarkyti kultūros finansavimą. Planuojame rasti sprendinius, kurie užtikrins valstybei svarbių kultūros projektų gyvavimą. 2017–uosius turėtume pasitikti ne tik su Lietuvos kultūros rėmimo fondo lėšomis, bet ir su atskiromis valstybės užsakymams skirtomis programomis“, – sako ministras.

Kalbėdamas apie kultūros rėmimą, ministras pabrėžia, kad iki 2016 metų pabaigos jis prioritetų nekeis – Kultūros taryboje didžiausias dėmesys bus skiriamas vaikų kultūrinės edukacijos ir kultūros plėtros regionuose projektams.

Ministras teigia, kad kitąmet dėmesio centre bus Lietuvos kultūros paveldas ir investicijos į jo apsaugą. „Jeigu nuo 2014 metų akcentavome racionalų valstybės investicijų panaudojimą, ieškojome ir radome sprendimus, kaip taupyti valstybės lėšas pakeitę paveldo tvarkybos darbų įkainių sistemą (atskyrėme restauravimo darbus nuo statybos, kas sutaupė nemažai valstybės lėšų), šiemet nustatėme prioritetus, kurie susiję su labiausiai pažeidžiamu ir apsaugos reikalaujančiu valstybės paveldu, todėl didžiausias dėmesys 2016-aisiais bus tokiems objektams, kaip medinis architektūrinis paveldas“, - sako Š. Birutis.

Ministro teigimu, visos Kultūros ministerijos kuruojamos sritys, bus įtinklintos ir stiprinamos naujovėmis bei bendradarbiavimu, nukreiptu į progresą ir kultūros infrastruktūros patrauklumą šalies ir užsienio visuomenei. Daug dėmesio bus skiriama šalies kultūros pristatymui užsienyje, pasirengimui didžiausiems tarptautiniams renginiams, kuriuose dalyvaus Lietuva.



Kultūros ministerijos info




Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Jubiliejų švenčiantis gydytojas savęs be medicinos neįsivaizduoja
* Naujų nesutarimų fone prisimintos senos nuoskaudos
* Vilkaviškio mieste siaučia vandalai
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar vartojate alkoholį prie savo nepilnamečių vaikų?
To niekada nedarau.
Išgeriu tiek, kad neapsvaigčiau.
Savęs neriboju.
Mano vaikai jau pilnamečiai.
Vaikų neturiu.



Kalbos patarimai

Ar galima sakyti „prieinama kaina“?
ikrai galima, kadangi „Dabartinės lietuvių kalbos žodyne“ nurodoma trečioji dalyvio prieinamas reikšmė – „nebrangus, įperkamas“.



Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2018 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas