„Santaka“ / Susirinkime pirmininkas prakalbo apie norą trauktis

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 4,80 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Reikalingas (-a) pagalbinis darbininkas (-ė) ūkio darbams, mokantis (-i) karves melžti aparatu. Darbas netoli Gražiškių. Tel. 8 602 31 187.
Galioja iki: 2018-11-29 08:57:12

Parduoda dalimis CITROEN BERLINGO (2002 m., dyzelis, 1,9 l, 51 kW), AUDI A4 (1998 m., 1,9 l, TDI, 81 kW), VW POLO (1997 m., 1,9 l, dyzelis, 47 kW), VW GOLF IV (1998 m., 1,9 l, TDI, 81 kW), VW SHARAN (1998 m., 1,9 l, TDI, 81 kW). Tel. 8 699 28 707.
Galioja iki: 2018-11-29 10:25:14



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2016-01-08 16:00

Dalinkitės:  


Lietuvos pieno gamintojų asociacijos Vilkaviškio skyriaus pirmininkas Albinas Šneideris rajono ūkininkus ragino išlikti vieningus ir nesiskaldyti į mažesnes grupeles.

Autoriaus nuotr.


Susirinkime pirmininkas prakalbo apie norą trauktis

Andrius GRYGELAITIS

Vilkaviškio rajono pieno gamintojai dalyvavo susirinkime, kuriame buvo aptariama negerėjanti padėtis pieno sektoriuje. Kauno Aleksandro Stulginskio universiteto doc. dr. Evaldas Klimas skaitė paskaitą apie tai, kaip pasigaminti gerų žolinių pašarų net sausros metu. Lietuvos pieno gamintojų asociacijos Vilkaviškio skyriaus pirmininkas Albinas Šneideris visus informavo, kad jis norėtų trauktis iš šiuo metu užimamų pareigų.



Galvojo, kad blogiau nebus

Kalbėdamas apie dabartinę pienininkų padėtį, A. Šneideris tvirtino, jog ši – nedžiuginanti, o perspektyvos bent kol kas taip pat miglotos. Daug vilčių rajono ir šalies ūkininkai deda į kuriamą naują įmonę „Pienas LT“, tačiau jos užbaigimo darbai kol kas stringa, trūksta lėšų.

„Liepą galvojau, kad jau blogiau būti negali. Pasirodo, klydau. Nuo to laiko pieno supirkimo kaina dar labiau krito, o ir lietaus nebuvo dar keturis mėnesius. Dėl to nepavyko pasigaminti tiek, kiek įprastai reikia, pašarų“, – kalbėjo A. Šneideris.

Pasak jo, daugelis rajono ūkininkų šiemet nepasigamino net pusės reikalingų pašarų. Vasara buvo itin sausa, nuo gegužės iki lapkričio beveik nelijo.

A. Šneideris taip pat užsiminė, jog norėtų, kad per kitą susirinkimą, kuris planuojamas sausio pabaigoje arba vasario pradžioje, būtų išrinktas naujas Lietuvos pieno gamintojų asociacijos Vilkaviškio skyriaus pirmininkas.

Renginio metu ne pirmą kartą rajono ūkininkai buvo raginami išlikti vieningi ir nesiskaldyti į mažesnes grupeles, nebijoti kovoti už savo teises.

„Mūsų silpnybė yra abejoti vieniems kitais. Negalime skaldytis – kitu atveju mūsų niekas neklausys. Blogiausia, jog neturime vieningos politikos, dėl to valdininkai ir pieno perdirbėjai kartais rimtai į mus nežiūri. Tai ne tik mūsų rajono – tai visos Lietuvos problema“, – sakė vienas stambiausių mūsų krašto pienininkų, rajono Tarybos narys Arvydas Šlivinskas.

Jis taip pat susirinkusiesiems papasakojo apie nuo šių metų sausio 1 d. įsigaliojusį naują įstatymą, pagal kurį pieno supirkėjas, iš laboratorijos gavęs informacijos, kad piene yra inhibitorinių medžiagų, ne vėliau kaip kitą dieną privalo supirkimą nutraukti.



Būtina išnaudoti

Apie pusšimtis susirinkime dalyvavusių rajono pieno gamintojų itin įdėmiai klausėsi dr. E. Klimo vedamos paskaitos apie žolynų auginimą. Anot svečio, Lietuva – žemės ūkio kraštas. Čia gyvulininkystė visada buvo svarbi ir ji tokia privalo išlikti. Tad norint sėkmingai verstis gyvulininkyste būtina tinkamai prižiūrėti savo žolynus ir tokiu būdu pasigaminti itin pigių bei gerų pašarų gyvuliams.

„Normalus žolynas vasarą gali duoti 50–60 tonų žaliosios masės iš vieno hektaro. Dažnai žmonės tiek negauna, todėl yra linkę kaltinti visus, išskyrus save. Bet gal jie patys kažko nepadarė? Gal per mažai trąšų išbėrė? Gal sėklas netinkamas pasirinko?“ – visus pagalvoti ragino E. Klimas.

Anot jo, net ir pačiame geriausiame ūkyje galima gerinti du dalykus: kelti pašarų kokybę ir sumažinti jų savikainą.

26 metus su žolynais dirbantis specialistas sakė, jog didžiausias turtas gyvulininkystės ūkyje – savos trąšos (gyvulių mėšlas). Geriausi rezultatai gaunami būtent tada, kai taikomas optimalus dirvos tręšimas, išnaudojant visus nemokamus resursus.

„Į parduotuvę reikia bėgti tik tuomet, kai jau tikrai kažko trūksta. Be to, svarbiausia žinoti, ko reikia dirvai. Pačios geriausios kompleksinės trąšos pagrindiniam tręšimui yra tos, kurių sudėtyje yra nedaug azoto, vidutiniškai fosforo ir daug kalio“, – pasakojo lektorius.



Negalima išnaikinti

E. Klimas sakė, jog viena iš didžiausių žemdirbių klaidų daroma tuomet, kai galvojama, kad žolių nereikia sėti ir tręšti, nes šios ir taip savaime auga. Specialistas patarė sėti tik išbandytas sėklas, tinkančias mūsų klimatui. Tręšti taip pat negalima tomis trąšomis, kurios guli sandėliuose. Būtina prieš tai pasidomėti ir ištirti, ko dirvai reikia. Pasak E. Klimo, karves šeriant kokybiškais pašarais, per metus galima primelžti net po 8 tonas pieno.

Svečias tvirtino, jog geras žolynas yra tas, kurį ėsdama karvė kiekviename kąsnyje gauna ir angliavandenių, ir baltymų. Kad taip būtų, žolyną privalo sudaryti 40 proc. ankštinių ir 60 proc. varpinių kultūrų.

„Laisvų žemių beveik nelikę, todėl reikia kuo geriau išnaudoti tas, kurias turime. Geri pašarai gali tapti ir ūkio preke, juos galima ne vien saviems galvijams sušerti, bet ir sėkmingai parduoti kitiems“, – sakė lektorius.

Jo manymu, pastaruoju metu lietuviai pradėjo eiti klaidingu keliu ir atsisakyti galvijų. Netgi neseniai mūsų šalyje įvykęs pasaulinis pienininkystės kongresas tapo įrodymu, jog pasaulis mus laiko žemės ūkio tauta, o mes patys bandome to kratytis.

„Kitos šalys to nori, bet neturi galimybių. Mes turime galimybes, bet nenorime. Mūsų premjeras neseniai lankėsi Kinijoje ir ten tęsė derybas dėl lietuviškų pieno produktų importo į tą šalį. Kinai neseniai patvirtino dviejų vaikų politiką, o tai reiškia, kad maždaug už pusmečio toje šalyje pradės dar labiau reikėti pieno produktų. Tai gera žinia ir mūsų ūkininkams. Reikia dar šiek tiek išlaukti ir, manau, situacija pradės taisytis“, – tvirtino E. Klimas.

Pasak jo, net ir tie, kurie kategoriškai atsisako laikyti pienines karves, neturėtų visiškai išnaikinti galvijų. Juk yra ir daugiau alternatyvų, pavyzdžiui, mėsiniai galvijai, arkliai. Svečias itin pasidžiaugė tuo, jog nors ir nežymiai, tačiau pamažu mūsų šalyje didėja arklių populiacija. Praėjusiais metais Lietuvoje buvo apie 160 tūkst. arklių, o užpernai – apie 111 tūkst. šių gyvulių. „1928 metais mūsų šalyje arklių buvo per pusantro milijono. Gal vėl kada nors pasieksime šią ribą“, – svarstė lektorius.






Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Jubiliejų švenčiantis gydytojas savęs be medicinos neįsivaizduoja
* Naujų nesutarimų fone prisimintos senos nuoskaudos
* Vilkaviškio mieste siaučia vandalai
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar vartojate alkoholį prie savo nepilnamečių vaikų?
To niekada nedarau.
Išgeriu tiek, kad neapsvaigčiau.
Savęs neriboju.
Mano vaikai jau pilnamečiai.
Vaikų neturiu.



Kalbos patarimai

Ar galima sakyti „prieinama kaina“?
ikrai galima, kadangi „Dabartinės lietuvių kalbos žodyne“ nurodoma trečioji dalyvio prieinamas reikšmė – „nebrangus, įperkamas“.



Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2018 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas