„Santaka“ / Šventės be mėsos – ne šventės / Gyvenimo būdas

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 5,50 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda medų. Gali pristatyti į namus. Tel. 8 620 85 872.
Galioja iki: 2019-01-28 10:50:32

Parduoda OPEL ASTRA CARAVAN (1999 m., 1,7 l, dyzelis, 50 kW, TA iki 2019 m. sausio 31 d., 550 Eur). Tel. 8 653 81 967.
Galioja iki: 2019-01-28 11:12:51

Parduoda VW POLO (2003 m., 1,9 l, dyzelis, TA iki 2020 m. lapkričio mėn.). Tel. 8 694 95 488.
Galioja iki: 2019-01-28 11:14:48

Parduoda prikabinamą namelį-kemperį su baldais, paaugintus įvairaus amžiaus veršelius (telyčaites), mobilųjį telefoną CAT S40, padangas M+S 185 | 65R15 (4 vnt.), rusišką ritininį presą PR-1,6. Tel. 8 602 31 187.
Galioja iki: 2019-01-28 13:09:35



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / Gyvenimo būdas

Dalinkitės:  



Šventės be mėsos – ne šventės





Daugelyje šalių vienas pagrindinių patiekalų per šventes – kepta mėsa, įvairi tiek rūšimi, tiek forma.

Britai per Kalėdas suvalgo vidutiniškai 10 milijonų kalakutų, norvegai švenčių neįsivaizduoja be ėrienos ar kiaulienos šonkaulių, islandai garsėja elnienos mėsos kepimu. Kitoje planetos pusėje gyvenantys australai, Naujus metus švenčiantys vasaros viduryje, mėgaujasi barbekiu patiekalais. Ne išimtis ir Lietuvos gyventojai, kurie per šventes ne tik tradiciškai kepa vištas ir gamina šaltieną, bet racioną paįvairina ir gurmaniškais egzotiškais kepsniais.

Pasak istorikės Tamra‘os Andrews, metų sandūros švenčių meniu tradiciškai lemia seniausius laikus siekiantis mitologinis kontekstas. Kalbėdama apie papročių kilmę, istorikė aiškina, kad germanų kraštuose žąsis žmonėms reiškė besikeičiančius metų laikus ir iš pradžių buvo aukojama dievams, kaip padėka už gerą derlių. Baltų žemėse dar nuo Romos imperijos istoriko Tacito laikų minima mitologinė šerno reikšmė, vėliau – ritualinis kiaulės skerdimas. Iki šių dienų išlikęs tikėjimas, esą, švenčių vaišės turi būti riebios ir sočios, tuomet ateinančiais metais derlius bus gausus, o gyvuliai sveiki.

Vis dėlto, šiuolaikinei visuomenei būdinga nuklysti nuo tradicijų. Šiais metais Vokietijos „YouGov“ instituto atlikta apklausa parodė, kad populiariausias Kalėdų patiekalas yra ne kas kita, o nacionalinės dešrelės, aplenkusios kepsnius, šnicelius ir net tradicinę kalėdinę keptą žąsį. Lietuviai per šventes irgi retai valgo keptą šerną, o kiaulieną vis dažniau pakeičia kita mėsa.
tarp Kalėdų ir Naujųjų metų, lietuviai stengiasi ištrūkti į miestą ir kartu su draugais pavakarieniauti restorane, pasilepinti gurmaniškais patiekalais, kuriuos pagaminti užtrunka daug laiko.


„Populiariausia mėsa lietuvių skoniui išlieka kiauliena ir vištiena, tačiau vis dažniau ragaujami kalakutienos, antienos ar jautienos patiekalai. Ką valgome per šventes, priklauso nuo mūsų pačių pasirinkimo: vieni žmonės renkasi klasiką, pavyzdžiui, orkaitėje keptą kalakutą, žąsį ar antį, kiti vaikosi madų, kurios ateina ir praeina, pavyzdžiui, gamina mėsainius, o treti ieško to, kas buvo užmiršta ir atgimsta iš naujo, pavyzdžiui, lėtai kepta kiaulienos šoninė su traškia odele ar apskrudintas lėtai keptas jautienos antrekotas su kaulu, – pastebi Lietuvos barbekiu kepėjų asociacijos narys ir restorano „Mama Grill“ vyriausiasis šefas Simonas Bieliajevas. – Jau keletą metų stebime tendenciją, kad šventiniu laikotarpiu, ypač, tarp Kalėdų ir Naujųjų metų, lietuviai stengiasi ištrūkti į miestą ir kartu su draugais pavakarieniauti restorane, pasilepinti gurmaniškais patiekalais, kuriuos pagaminti užtrunka daug laiko.“

Pasak virtuvės šefo, norint iškepti tobulą kepsnį, neužtenka tik kokybiškų produktų, meilės maisto gaminimui ir žinių. „Vienas iš senesnių maisto gaminimo būdų, atrastas dar XVIII a. ir šiuolaikiškai patobulintas, yra „lėto gaminimo“ (angl. „slow cook“) technologija, kuri gali būti pritaikoma ir namuose, tik tam reikėtų žinių, įgudimo ir daug laiko, – sako profesionalios virtuvės įrangos ekspertas, įmonės „System Venbo Group“ vyriausiasis pardavimų vadybininkas Justinas Baltrušaitis. – Šiuo būdu gaminant kepsnius mėsa pirmiausia dedama į vakuumo maišelį ir užvakuumuojama su mėgstamu marinatu ar be jo. Antrasis žingsnis – produktas dedamas į vandens vonelę, kurioje su cirkuliatoriumi palaikoma reikiama temperatūra, tuomet verdamas žemoje (40–85 °C) temperatūroje. Priklausomai nuo produkto, tai gali trukti nuo 30 min. iki net 72 val. Taip mėsa ar kiti maisto produktai lėtai ruošiami savo pačių sultyse, išsaugomi mineralai, vitaminai ir maistinė vertė, o patiekalai išlieka sultingi. Galiausiai patiekalas trumpai apkepamas kepsninėje ar keptuvėje ir svečiai ragauja kepsnį, traškų išorėje, tačiau ypač minkštą ir aromatingą viduje.“

Vienas populiariausių S. Bieliajevo rekomenduojamų receptų – brandintos jautienos didkepsnis: „Pašaliname plėves nuo brandintos jautienos išpjovos, atpjauname 3–4 cm storio didkepsnį, užvakuumuojame ir dedame į vonelę su cirkuliatoriumi. Verdame 50 °C temperatūroje apie 60 min., vėliau ištraukiame ir abi puses apkepame kepsninėje ant gerai įkaitusių anglių. Patiekiame su keptomis daržovėmis ir griežinėliu sviesto.“

Belaukiant Naujųjų ir norint paragauti ką nors nauja, šventiška, barbekiu meistras rekomenduoja kepsnius, gaminamus ant medžio anglių – juodalksnio, obels, vyšnios ar ąžuolo kaladėlių, kurios padeda išgauti sodrų ir aromatingą dūmą. Pasak S. Bieliajevo, šiemet daugiausia svečių dėmesio sulaukia lėtai kepta kiaulienos šoninė „Porchetta“ su traškia odele, taip pat kalakutas, keptas naudojant rūkymui skirtas vyšnių kaladėles, arba lėtai keptas jautienos antrekotas su kaulu, gaminamas naudojant ąžuolo kaladėles. Retesnių patiekalų mėgėjai renkasi 80 °C temperatūroje keptą afrikinį šamą.



Komunikacijos agentūra „Ad verum“




Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Į griovius slydo mokinius vežiojantys autobusai
* Žemės ūkio konsultavimo tarnyba: klientų vis daugėja
* Kuriu verslą: kokią įmonės juridinę formą pasirinkti?
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar pažįstate emigrantų, svarstančių grįžti gyventi į Lietuvą?
Taip, ir ne vieną.
Tokių svarstymų negirdėjau.
Aš svarstau galimybę grįžti.
Pažįstu jau ir grįžusiųjų.



Kalbos patarimai

Ar vartotinas žodis „magaryčios“?
Žodis „magaryčios“ yra arabiškos kilmės ( maharig – išlaidos), o į Lietuvą atkeliavo per rytų slavus. Tai tam tikrą susitarimą užtvirtinantis veiksmas, per kurį abi pusės išlenkia taurelę ar pan. Pvz.: Reikės statyti (arba duoti) magaryčių. DLKŽ šis žodis teikiamas su žyma šnek. (šnekamosios kalbos ž.). „Kalbos patarimų“ leidinyje jis vertinamas kaip vengtina vartoti svetimybė, vietoj kurios teikiami atitikmenys: 1. vaišės, išgertuvės; 2. priedas. Pvz.: Skolą grąžino su magaryčiomis (= su priedu ).


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2019 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas