„Santaka“ / Jubiliejaus proga laukite mero sveikinimo

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 4,80 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Reikalingas (-a) pagalbinis darbininkas (-ė) ūkio darbams, mokantis (-i) karves melžti aparatu. Darbas netoli Gražiškių. Tel. 8 602 31 187.
Galioja iki: 2018-11-29 08:57:12

Parduoda dalimis CITROEN BERLINGO (2002 m., dyzelis, 1,9 l, 51 kW), AUDI A4 (1998 m., 1,9 l, TDI, 81 kW), VW POLO (1997 m., 1,9 l, dyzelis, 47 kW), VW GOLF IV (1998 m., 1,9 l, TDI, 81 kW), VW SHARAN (1998 m., 1,9 l, TDI, 81 kW). Tel. 8 699 28 707.
Galioja iki: 2018-11-29 10:25:14



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2005-02-04 16:27

Dalinkitės:  


Meras A.Bagušinskas džiaugiasi pasitaisiusia Savivaldybės finansine situacija ir pirmaisiais gerėjančio gyvenimo ženklais.

Romo ČĖPLOS nuotr.


Jubiliejaus proga laukite mero sveikinimo

Dangyra APANAVIČIENĖ

Pokalbis su rajono Savivaldybės meru Algirdu BAGUŠINSKU.



– Po ilgos pertraukos praeitą vasarą J.Basanavičiaus aikštėje tryško fontanas. Rudeniop visame mieste, net pačiose nuošaliausiose gatvelėse, pagaliau buvo įžiebtos lempos, kurios negęsta ir žiemą. Prieš pat Kalėdas miesto centre suspindo ypatingo grožio eglė. Kas tai? Pirmieji gerėjančio gyvenimo ženklai ar tik Savivaldybės didžiulių pastangų rezultatas bent kuo pradžiuginti žmones?

– Manau, kad visoje valstybėje gyvenimas po truputį gerėja, ne išimtis – ir mūsų rajonas. Praeitais metais keletą kartų buvo tikslinamas šalies biudžetas, ir tai rajonui atsiliepė palankiai. Daugiausia lėšų buvo skirta Savivaldybei naujai deleguotoms funkcijoms vykdyti ir darbo užmokesčiui padidinti. Be to, surinkome daugiau mokesčių, nemažai lėšų sutaupėme įgyvendinę kai kuriuos investicinius projektus.

Visa tai leido daugiau lėšų nukreipti į seniūnijas, pagerinti gyvenamąją aplinką miestuose. Tokie, atrodo, paprasti dalykai, kaip puošni eglutė, trykštantis fontanas, apšviestos gatvės, nauji šaligatviai ir pan., žmonėms akivaizdžiausiai ir matosi.

– Gerėjančią finansinę situaciją tikriausiai pagrįsite skaičiais.

– Praėjusieji finansiniai metai Savivaldybei buvo iš tiesų geri. Pernykštis 61,9 mln. litų Biudžeto pajamų planas buvo patikslintas ir sudarė 66,9 mln., o įvykdytas – 69,2 mln. litų. Taigi planas viršytas 2,3 mln. litų. Dar reikėtų pridėti vieną milijoną litų, gautą praeitais metais perskirsčius lėšas. Taigi du sutaupytus milijonus litų perkėlėme į šiemetinį Savivaldybės biudžetą.

Metams baigiantis net 4,8 mln. litų sumažinome biudžetinių ir viešųjų įstaigų kredito- rinius įsiskolinimus. Visos įstaigos metus baigė be skolų, liko tik einamojo mėnesio mokesčiai, kurie mokami kitą mėnesį.

Be to, grąžinome daug banko paskolų. 2004 m. sausio 1 d. Savivaldybė bankams buvo skolinga 8,9 mln. litų, o šių metų pradžioje – tik 6,4 mln. litų. Tai akivaizdžiai rodo, kad situacija gerėja. Atsirado galimybė imti ilgalaikius kreditus ir investuoti į socialinius, švietimo, kultūros objektus. Tai duoda apčiuopiamą naudą. Pavyzdžiui, šiemet esame numatę imti ilgalaikę paskolą ir sutvarkyti Vilkaviškio bei Kybartų miestų vaikų darželius.

Naudodamos kreditus gyvena valstybės, savivaldybės, be jų šiandien ir mums neįmanoma išspręsti problemų.

– Žmonėms įdomu sužinoti apie Savivaldybės investicijas.

– Praėjusiais metais užbaigėme kai kuriuos ankstesnius ir tęsėme naujus investicinius projektus.

Užbaigta Kybartų pagrindinės mokyklos statyba, įgyvendintas vandens gerinimo projektas Pilviškiuose, toliau buvo renovuojami mokyklų pastatai, jų katilinės ir kt. Pasirašyta sutartis dėl penketo nuotėkų valymo sistemų tvarkymo kaimuose. Toliau buvo plėtojamas LITNET tinklas (nemokamas interneto ryšys) rajone. Pernai tam skyrėme 91 tūkst., šiemet planuojame – 100 tūkst. litų.

Nemenkos pagalbos pagal projektus sulaukė ir Vilkaviškio ligoninė. Už 245 tūkst. litų nupirkta įranga sterilizavimo ir dezinfekcijos procesui atnaujinti, o metams baigiantis už 200 tūkst. litų ligoninė įsigijo labai modernų lankinį rentgeno aparatą. Buvo remontuojama Kybartų ambulatorija.

Taip pat buvo rengiami Žalumynų kvartalo Vilkaviškyje nuotėkų ir vandentiekio tinklai, klojami šaligatviai Kybartuose, Pilviškiuose, Vilkaviškyje.

Pasirašę partnerystės sutartį su Ūkio ministerija įgyvendinome ir kitą labai svarbų projektą – įsteigėme Turizmo ir verslo informacijos centrą, kuris dirba aktyviai ir yra tikrai reikalingas.

– Ar dažnai į Savivaldybę kreipiasi verslininkai?

– Kreipiasi. Pastaruoju metu jie klausia apie galimybes plėsti savo verslą ar steigti naują įmonę, įsigyjant apleistas gamyklas, kitas senas patalpas. Deja, padėti kol kas negalime, nes visi seni pastatai nupirkti. Taigi verslininkams belieka statytis. Ekonomikos plėtros skyrius parengė plyno lauko projektą, pagal kurį bus parengti sklypų detalieji planai, pakloti komunikacijų tinklai, kad sugalvojęs verslininkas galėtų iškart įgyvendinti savo sumanymą – imti ir statyti. Dabar gi situacija tragiška. Jeigu verslininkas nori gauti sklypą ir investuoti pinigus rajone, praeina metai, kol jis įvykdo visus įstatymų reikalavimus. O tai turėtų vykti operatyviai. Todėl norėdami pagreitinti šiuos reikalus bei padėti verslininkams ir ėmėmės plyno lauko idėjos.

Apskritai manau, kad labai suaktyvėjo privatus kapitalas. Nežiūrint to, kad namažai žmonių išvyko iš rajono, visgi per ketverius metus smarkiai sumažėjo bedarbystė.

2000-aisiais metais nedarbo lygis rajone siekė per 20 proc., dabar – apie 9 proc. Prie to prisidėjo ir Savivaldybė, įgyvendindama smulkaus ir vidutinio verslo rėmimo programą, dengdama dalį verslininkų paimtų paskolų palūkanų.

– Na, o kokios numatomos šiemetinės investicijos, kurių naudą pajus rajono gyventojai?

– Šiemetinės investicijos planuojamos pagal pateiktus projektus, gaunant lėšų iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų, pagal valstybės ir Savivaldybės programas. Tikimės gauti lėšų dviem patiems svarbiausiems projektams: 8 mln. litų – gatvių apšvietimui įrengti ir 14 mln. litų – vietinės reikšmės keliams tvarkyti.

Gatvių apšvietimo projektas apims miestus ir didžiausias rajono gyvenvietes. Iš pagrindų bus pakeisti stulpai, tinklai, šviestuvai ir pan. Vienodai bus apšviestos visos gatvės, o svarbiausia – mažiau sunaudojama elektros energijos.

Apie 14 mln. litų rajono keliams asfaltuoti Savivaldybė gavusi gal per dešimtmetį, dabar tokia suma numatoma vieneriems metams. Akivaizdžiai pasikeistų gatvių vaizdas ne tik miestuose, bet ir rajono gyvenvietėse.

Vieno milijono 483 tūkstančių litų vertės projektą pastatui rekonstruoti pateikė Kybartų kultūros centras. Didelė problema Kybartuose – sudegęs pastatas. Esame numatę iš jo gyventojų išpirkti butus ir ten įrengti naujas patalpas bibliotekai, kuri dabar glaudžiasi kultūros namuose.

Šiais metais Kybartuose taip pat numatę išspręsti ir vandens kokybės problemas. Bendra projekto vertė – 1 mln. 600 tūkst. litų. Šiemet tikimės gauti milijoną, kitais metais – likusią sumą.

Iš valstybės investicijų programos 2,2 mln. (šiemet – 950 tūkst.) litų turime gauti Gražiškių vidurinės mokyklos renovacijai, apie 8 mln. (šiemet – 150 tūkst.) litų – Vilkaviškio ligoninės pastato remontui, 150 tūkst. litų – Keturvalakių mokyklos šilumos tinklų remontui. Namažai lėšų bus gauta melioracijos įrenginių remontui, šaligatviams tvarkyti ir kt.

Laukiame, koks bus priimtas sprendimas dėl kelio Marijampolė – Kybartai tolimesnio remonto. Planuojamas šiaurinis apvažiavimas aplink Virbalį ir Kybartus. Rekonstruojant kelią per Alvitą turėtų būti įrengtas ir geras šios gyvenvietės apšvietimas, pakloti šaligatviai, gyventojų namams 100 m spinduliu pakeisti langai ir kt.

Taip pat šiemet bus tiesiamas šaligatvis kitoje Pilviškių gatvės pusėje, Vilkaviškyje. Beje, šioje miesto dalyje, atrodo, teks atlikti rimtesnę rekonstrukciją, t.y. platinti S.Nėries gatvę nuo Pilviškių gatvės sankryžos iki šviesoforo ties Savivaldybe. Piko valandomis čia būna didžiuliai mašinų srautai, ir tikrai reikalinga papildoma eismo juosta.

Praeitais metais pradėtas ir šiemet bus tęsiams kitas ne mažiau miestui svarbus darbas – tilto per Šeimeną ties poliklinika statyba. Šiemet tiltas bus pastatytas, galbūt sutvarkysime ir jo prieigas.

– Dažnai tenka girdėti Jus kalbant apie lėšų taupymą.

– O kaipgi kitaip? Pagrindinė biudžeto lėšų naudotoja – Švietimo sistema. Taigi pirmiausia teko pagalvoti, kaip racionaliau naudoti šiai sričiai skiriamas lėšas. Kaip žinia, mokinių maitinimo paslauga atiduota į privačias rankas, visos švietimo įstaigos tapo savarankiškos, o mažos mokyklos prijungtos prie pagrindinių ir vidurinių. Tai leido sutaupyti nemažai lėšų.

– Tačiau problemų dėl vaikų maitinimo, atrodo, turite nemažai. Toks vaizdas, kad paslaugos teikėjas – VšĮ „Kretingos maistas“ – nevaldomas.

– Manau, kad valdomas. Įmonės direktorius I.Norkus raštu įspėtas dėl sutarties nutraukimo.

Lėšų suma, skirta maitinimui, padidinta beveik dvigubai, tačiau realiai mokiniai to nepajunta. Dabar laukiame, kol direktorius pateiks kalkuliacines korteles, žiūrėsime, kur dingsta tie pinigai, ir galvosime, ką toliau daryti.

Kalbėjome su Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos, Visuomenės sveikatos centro darbuotojais, kurie tiesiogiai atsakingi už moksleivių maitinimo paslaugos kontrolę. Jeigu visiems kartu nepavyks reikalų pakreipti į gerąją pusę, ieškosime kito paslaugos teikėjo. Šios problemos tikrai nepaliksime.

O iš principo maitinimo paslaugos privatizavimas buvo teisingas žingsnis, leidęs sutaupyti, kaip minėjau, nemažai biudžeto lėšų, atnaujinti įrangą, maitinimo patalpas.

Į mokyklų valgyklas tiekiamos geresnės kokybės žaliavos, žymiai pagerėjo sanitarijos ir higienos normų laikymasis.

Teigiamai vertintinas ir mažų mokyklų prijungimas prie didesniųjų. Pradinių mokyklų, tapusių skyriais, vadovams nuo galvos nukrito daug ūkinių rūpesčių. Reikalui esant į jų mokyklą atvažiuoja elektrikas, santechnikas, stalius ar kitas specialistas ir viską sutvarko.

Didžiosioms mokykloms tapus savarankiškomis į aukštesnį lygį pakilo šių įstaigų vadovai, išaugo jų atsakomybė ir autoritetas. Matau, kad jie tapo drąsesni, ieško būdų, kaip taupyti lėšas ir pasiekti gerų rezultatų. Būtent jų ir Savivaldybės bendromis pastangomis pernai grąžinti visi kreditoriniai įsiskolinimai. Tai impulsas visiems šiais metais dirbti dar geriau.

– Bene pats svarbiausias praėjusių metų įvykis švietimo sistemoje buvo tai, kad Kybartų vidurinė mokykla tapo gimnazija. Pagaliau ir mūsų rajonas turi gimnaziją. Tačiau prieš akis – ir kitas ne mažiau atsakingas sprendimas – Vilkaviškio gimnazijos įsteigimas. Tai, ko gero, kvepia triukšmu ir ambicijų karu.

– Visko tikriausiai bus, nes abi didžiosios mokyklos – „Aušros“ ir Salomėjos Nėries – siekia gimnazijos statuso. Bet šiaip ar taip čia jau turės tartis visos švietimo bendruomenės, tėvai ir aplink esančios mokyklos. Aš, žinoma, turiu savo nuomonę.

– Įdomu, kokią.

– Manau, kad Vilkaviškio gimnazija galėtų įsikurti dabartinės pagrindinės mokyklos bazėje. Reikia gauti valstybės lėšų, statyti priestatą ir daryti ketverių ar dvejų metų gimnaziją. Dabar ši mokykla nėra patraukli. Nesurenka mokinių, neužpildytos klasės, iš moksleivio krepšelio lėšų neišsilaiko, ir mokyklą reikia dotuoti.

Pagrindinė masė miesto žmonių vis dėlto gyvena mikrorajonuose apie „Aušros“ ir Salomėjos Nėries vidurines mokyklas. Šios mokyklos galėtų tapti aštuonmetėmis arba dešimtmetėmis, nes dabar būtent jos yra pagrindiniai traukos centrai.

Pabandykime pamodeliuoti. Jeigu įkuriama keturmetė Vilkaviškio gimnazija, aštuonmetėmis tampa Paežerių, Giedrių, Žaliosios, Klampučių ir, ko gero, Alvito pagrindinės mokyklos. Ar pasiruošęs miestas priimti milžinišką vyresniųjų mokinių srautą? Todėl neatmetama galimybė, kad Vilkaviškyje galėtų būti ir dvejų metų gimnazija su kokiu tūkstančiu moksleivių. Tuomet minėtos pagrindinės bei „Aušros“ ir Salo-mėjos Nėries vidurinės taptų dešimtmetėmis mokyklomis.

O ambicijų, aišku, bus, bet pirmiausiai reikia matyti vaikus ir daryti taip, kad jiems būtų geriau. Tai turėtų nuspręsti bendruomenės, tėvai, ypač aplinkinių kaimų, nes niekas kitas to nenuspręs.

– Statistika rodo, kad vaikų vis mažėja.

– Labai liūdna, bet tai – tiesa. Demografinė situacija rajone prasta. Jeigu kalbėti atvirai, mūsų rajone negyvena deklaruojami 50 tūkstančių gyventojų. Ir jeigu apie tai garsiai kalbėtume, turėtų sumažėti Savivaldybės finansavimas, o į rajono Tarybą turėtume rinkti ne 27, o 25 narius. Daug jaunų žmonių iš rajono išvyksta, o gimsta mažiau nei miršta. Pernai mirė 710, o gimė tik 504 gyventojų.

– Kažką turėtų daryti Savivaldybė, kad jaunimas neišvyktų iš rajono.

– Turime pasiūlymų keisti Savivaldybės stipendijų skyrimo studentams nuostatas, nes jau pradedame jausti specialistų trūkumą. Rajonui trūksta medikų, žemėtvarkininkų, kai kurių kitų sričių darbuotojų. Per organizuojamus konkursus nelabai turime iš ko pasirinkti. Jauni specialistai išvažiuoja į didesnius miestus, kiti susikūrę savo verslus čia, į valstybės tarnybas sulaukiame mažai kandidatų. Taigi ateityje skirstant stipendijas turėsime atsižvelgti į rajono poreikius, gal net siūlyti finansinę paramą vyresnių kursų studentams su perspektyva įdarbinti juos gimtajame rajone.




Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Kybartų „vaiduokliui“ Savivaldybė nutarė skirti administratorių
* Ispaniją palikusi siuvėja pamažu savo vietą atranda Vilkaviškyje
* Lopai ant lopų – ir tie patys banguoti
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar vartojate alkoholį prie savo nepilnamečių vaikų?
To niekada nedarau.
Išgeriu tiek, kad neapsvaigčiau.
Savęs neriboju.
Mano vaikai jau pilnamečiai.
Vaikų neturiu.



Kalbos patarimai

Ar galima sakyti „prieinama kaina“?
ikrai galima, kadangi „Dabartinės lietuvių kalbos žodyne“ nurodoma trečioji dalyvio prieinamas reikšmė – „nebrangus, įperkamas“.



Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2018 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas