„Santaka“ / Gražios sodybos šeimininkai mėgaujasi laiku namuose

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 4,80 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Reikalingas (-a) pagalbinis darbininkas (-ė) ūkio darbams, mokantis (-i) karves melžti aparatu. Darbas netoli Gražiškių. Tel. 8 602 31 187.
Galioja iki: 2018-11-29 08:57:12

Parduoda dalimis CITROEN BERLINGO (2002 m., dyzelis, 1,9 l, 51 kW), AUDI A4 (1998 m., 1,9 l, TDI, 81 kW), VW POLO (1997 m., 1,9 l, dyzelis, 47 kW), VW GOLF IV (1998 m., 1,9 l, TDI, 81 kW), VW SHARAN (1998 m., 1,9 l, TDI, 81 kW). Tel. 8 699 28 707.
Galioja iki: 2018-11-29 10:25:14

Parduoda naują šiferį dideliais lapais ir naudotą šiferį mažais lapais. Tel. 8 622 84 697.
Galioja iki: 2018-12-01 11:47:16



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2015-12-21 16:40

Dalinkitės:  


Aldona Čėsnienė su sūnumi Ramūnu dar prieš šventes vaikams lauke papuošia eglę, ant kurios kabina ne tradicinius žaisliukus, o įvairius vaisius, saldainius.

Autoriaus nuotr.


Gražios sodybos šeimininkai mėgaujasi laiku namuose

Andrius GRYGELAITIS

Šiemetinio konkurso „Metų ūkis“ nugalėtojai Palaimos kaimo (Keturvalakių sen.) žemdirbiai Kristina ir Ramūnas Čėsnai didžiąsias metų šventes pasitiks gausiame artimųjų būryje, visų rankomis išpuoselėtoje sodyboje.


Laikosi tradicijų


K. ir R. Čėsnai didžiulėje sodyboje gyvena kartu su Ramūno tėvais Aldona bei Ramučiu Kazimieru. Kartu su vaikais Edgaru, Dovydu, Juste ir prieš porą mėnesių gimusiu Kristupu visi Kalėdas tradiciškai sutiks namuose. Tiesa, ne vieni. Prie jų, kaip ir kasmet, prisijungs Ramūno vyresnysis brolis Ričardas su žmona Gailute, vaikais Egle bei Mantu.

„Paprastai vienas Kalėdas švenčiame mūsų namuose, kitas – Ričardo. Šiemet eilė švęsti pas mus“, – sakė A. Čėsnienė.

Ji pasakojo, kad kasmet stengiasi laikytis tų pačių šventinių tradicijų. Eglutė namuose paprastai puošiama Kūčių vakarą. Ją rėdo šeimos vyrai. Moterys tuo metu ruošia skanią vakarienę bei skaičiuoja, kad ant stalo būtinai būtų bent 12 patiekalų.

„Taip elgiamės nuo neatmenamų laikų. Vaikai šias tradicijas nusinešė į savo šeimas. Tiesa, bent vieną eglutę dėl anūkų šiek tiek anksčiau papuošiame lauke. Ant jos pakabiname saldainių, obuolių. Iki švenčių jų paprastai nelieka“, – šypsojosi pašnekovė.


Ant tuščio lauko


Į dabartinę sodybą Čėsnai atsikraustė iš Keturvalakių. 1992 m. pavasarį jiems čia buvo paskirtas žemės sklypas, kuriame ir pradėjo dirbti. Jau kitais metais šeima parsivežė ūkinio pastato blokus ir pradėjo statybas. Kurį laiką ūkininkai gyveno tame pačiame pastate, kuriame buvo laikomi ir gyvuliai. Tik vėliau šalia ūkinio pastato iškilo kluonas, garažas ir galiausiai – namas.

„Kai atsikėlėme, čia buvo plynas laukas. Nebuvo nei medžio, nei krūmo, tik daug akmenų, kuriuos reikėjo išvežti. Patys po truputį pradėjome viską sodinti. Iš pradžių pasodinome beržus, liepas, vėliau – kitus augalus. Viso to reikėjo, nes ši vieta – labai vėjuota. Iš pradžių sodinome tuos augalus, kuriuos pavyko gauti nemokamai, vėliau – pirkome. Nemažai medelių mums padovanojo eiguliai“, – prisiminė A. Čėsnienė.

Šeima į Palaimos kaimą atsikėlė neatsitiktinai. Būtent čia yra Aldonos tėviškė. Iš pradžių Čėsnai ūkininkauti pradėjo 3 ha žemės plote. Vėliau dirbamus plotus pamažu plėtė, kol tapo stambiais ūkininkais.


Tėčio svajonė


Jeigu ne A. Čėsnienės tėtis, galbūt šeima ir nebūtų pradėjusi ūkininkauti. Būtent jis vis patardavo keltis iš Keturvalakių ir pradėti savarankiškai dirbti, kurti sodybą.

„Net neturėdamas sveikatos tėtis kūrė pačius įvairiausius planus. Mes su vyru iki tol nelabai ką bendro turėjome su žeme. Aš dirbau buhaltere, vyras – vairuotoju. Vis dėlto vieną dieną ryžomės pasielgti taip, kaip patarė tėtis. Deja, jis to jau nesulaukė“, – prisiminimais dalijosi pašnekovė.

Moteris tvirtino, kad iš pradžių kurtis buvo labai sunku. Situacijos nepalengvino ir dalies aplinkinių abejingumas, nepasitikėjimas, apkalbos. Tiesa, netrūko ir gerų žmonių, kurie padėjo viską ištverti, konsultavo patardami.

Čėsnai ilgai laikė per 100 kiaulių, apie 40 raguočių galvijų, augino cukrinius runkelius, įvairias grūdines kultūras. Vėliau dėl visoje šalyje prasidėjusių problemų gyvulininkystės sektoriuje jie buvo priversti koncentruotis tik augalininkystės srityje.

„Ypač sunku buvo pirmus 5–6 metus. Tuomet viską dirbome patys. Tik vėliau pradėjome samdytis darbuotojų. Tais laikais ir technologijų nebuvo tokių, kokios yra dabar. Pavyzdžiui, didžiulius runkelių plotus reikėdavo retinti rankomis. Pamenu, vos prieš pusmetį gimusią anūkę išsivežėme į laukus. Jai pastatėme palapinę, o mes aplink ją su kauptukais retiname runkelius. Tuomet neatrodė, kad sunku. Dirbome visi kartu, neretai pajuokaudavome, patraukdavome vienas kitą per dantį. Buvo smagu“, – pasakojo A. Čėsnienė.


Traukė kaimas


Atrodo, jog meilė žemei, kaimui buvo įskiepyta ir Aldonos bei Ramučio Kazimiero sūnums Ričardui, Ramūnui. Jie taip pat nuo mažens padėdavo tėvams dirbti, o šiems maždaug prieš šešerius metus pasitraukus į pensiją patys ėmėsi valdyti ūkį.

„Devyniolikmetis Ramūnas tarnavo kariuomenėje. Kai tik jis parvažiuodavo atostogų, visada skubėdavo į ūkį. Pamenu, kartą jis labai ilgai negrįžo namo. Išėjau jo ieškoti ir radau stovintį laukuose. Paklausiau, ką jis čia daro, o jis tik atsakė, jog grožisi kviečiais. Ramūnas turėjo pasiūlymą likti kariuomenėje, bet jo atsisakė. Panašiai susiklostė ir Ričardui. Jis gyveno Marijampolėje, turėjo butą, gerą darbą, bet viską metęs grįžo į kaimą“, – kalbėjo pašnekovė.

Anot jos, broliai šiuo metu kartu dirba žemę ir itin gerai sutaria, vienas kitam padeda. Jie visada drauge. Neretai sūnūs prašo tėvų patarimų, bet, anot A. Čėsnienės, jie ir patys viską puikiai žino, tik norisi užtikrintumo.

Kone kiekvienas keturvalakietis galėtų pasakyti, kad Čėsnai – itin sąžiningi ūkininkai. Jie visada atsiskaito su savo darbuotojais, juos pamaitina. Norinčiųjų dirbti pas juos – ne vienas. Anot pašnekovės, sąžiningumas – svarbiausia sėkmės paslaptis.


Kuria grožį


Nepaisant to, kad dirba didžiulius žemės plotus, Čėsnai randa laiko tvarkyti savo namų aplinką. O ji – išties kerinti. Ne veltui 2008 m. jų sodyba buvo pripažinta gražiausia Lietuvoje.

3 ha plote akys raibsta nuo įvairiausių augalų, netradicinių kampelių, akmenimis išgrįstų takelių ar poilsio zonų. Be to, greta ganosi trys danieliai, dienas leidžia penki stručiai. Čėsnai turi ir keletą avilių bičių, iš kurių patys kopinėja medų.

A. Čėsnienė tvirtino, kad visos idėjos gimsta natūraliai. Pavyzdžiui, šeima labai norėjo arti namo išsikasti kūdrą, tačiau padarius gręžinį paaiškėjo, kad čia nėra vandens. Teko kasti kiek toliau nuo gyvenamosios teritorijos. Kasant vandens telkinį supiltas žemes iš pradžių ketinta išlyginti, bet vėliau planai kiek pasikeitė. Kalnas buvo apsodintas įvairiausiais augalais, o jo papėdėje pastatyta graži pavėsinė. Prie jos galima rasti anūkų paliktus pėdų įspaudus.

Įdomių detalių šioje sodyboje netrūksta. Viena iš jų – nedidelė R. K. Čėsnos tėvų naudotų žemės ūkio padargų ekspozicija.

„Toje vietoje, kurioje dabar stovi ekspozicija, kadaise gulėjo betoninių plokščių krūva. Daugumą jų darbininkai išvežė, o vieną suskilusią žadėjo paimti vėliau. Aš negalėjau laukti. Sutvarkiau aplinką, išlyginau žemę, užsėjau žolę, o ta plokštė taip ir liko. Jau nesinorėjo, kad čia važiuotų traktoriai ir viską išdraskytų. Su vyru pasitarėme ir sugalvojome, jog visai gera idėja būtų sudėti jo tėvų padargus. Plokštėje esančius įskilimus apkrovėme akmenimis ir šiandien turime šią ekspoziciją“, – pasakojo A. Čėsnienė.

Ji tvirtino, kad laiko, praleidžiamo tvarkant visą aplinką, neskaičiuoja, nes šis darbas – itin malonus. Anot jos, ir patiems smagu gyventi gražioje sodyboje, ir svečius malonu priimti.






Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Jubiliejų švenčiantis gydytojas savęs be medicinos neįsivaizduoja
* Naujų nesutarimų fone prisimintos senos nuoskaudos
* Vilkaviškio mieste siaučia vandalai
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar vartojate alkoholį prie savo nepilnamečių vaikų?
To niekada nedarau.
Išgeriu tiek, kad neapsvaigčiau.
Savęs neriboju.
Mano vaikai jau pilnamečiai.
Vaikų neturiu.



Kalbos patarimai

Ar galima sakyti „prieinama kaina“?
ikrai galima, kadangi „Dabartinės lietuvių kalbos žodyne“ nurodoma trečioji dalyvio prieinamas reikšmė – „nebrangus, įperkamas“.



Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2018 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas