„Santaka“ / Žmoniją išgelbėję antibiotikai stumia ją į prarają / Sveikata

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 4,80 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda garažą Vilkaviškyje, prie ligoninės (geras privažiavimas, yra elektra, ištinkuotas), 250 m² komercinės paskirties patalpas Giedriuose (už geležinkelio pervažos, yra aikštelė automobiliams, geras privažiavimas, vandens baseinas). Tel. 8 687 87 459.
Galioja iki: 2018-11-19 14:00:39



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / Sveikata

Dalinkitės:  



Žmoniją išgelbėję antibiotikai stumia ją į prarają

Eglė KVIESULAITIENĖ

Marijampolės apskrities antimikrobinio valdymo grupei priklausanti gydytoja Kristina Kubilienė kartu su kolegomis siekia sumažinti antibiotikų vartojimą ne tik mūsų rajone, bet ir visoje šalyje. Tam būtina šviesti ir medikus, ir vaistus vartojančią visuomenę.



Gydo ir žudo



Praėjusią savaitę iš seminaro grįžusi K. Kubilienė parsivežė daug informacijos apie tai, kokią žalą daro neracionalus antibiotikų vartojimas. Be reikalo ar netaisyklingai vartojami antibiotikai sudaro sąlygas bakterijoms mutuoti ir tapti atspariomis vaistams. Yra aibės bakterijų, kurių nebegali įveikti jokie antibiotikai, o tai reiškia, kad tokia bakterija užsikrėtę ligoniai pasmerkti mirčiai. Artėja era, kai net menkiausia infekcija ar sužeidimas galės pražudyti žmogų.

Daugelis besidominčiųjų medicina, ko gero, žino, kad pirmuosius antibiotikus 1928 m. atrado britų biologas ir farmakologas Aleksandras Flemingas. Išvykęs atostogų ir palikęs bandymų lėkšteles su stafilokokinių kultūrų mėginiais, grįžęs namo rado juos apipelijusius. Biologas pastebėjo, kad aplink pelėsį bakterijos dingo. Tą medžiagą jis pavadino pagal grybo pelėjūno (lot. Penicillium) vardą – penicilinu. Tiesa, penicilinas susintetintas ir pradėtas naudoti kaip vaistas buvo tik po dešimtmečio. Tačiau jis padarė perversmą medicinoje.

Šis didžiulis atradimas per dešimtmečius buvo taip ištobulintas, kad dabar pradėjo kelti grėsmę pačiai žmonijai. Naujų antibiotikų kūrimas ir įdiegimas užtrunka maždaug dešimtmetį. Tuo tarpu bakterijų atsparumas antibiotikams išsivysto kur kas greičiau.





Trūksta informacijos



Dėl šios priežasties pasaulio medikų organizacijos suskubo šviesti visuomenę, kuriai antibiotikai tapo taip įprastu vaistu kaip vitaminų žirneliai. Tačiau toks požiūris į antibiotikus žmoniją gali privesti prie katastrofos ribos.

Apklausų rezultatai rodo, kad žmonės visiškai nežino, kam antibiotikai naudojami. Apklausus skirtingų Europos Sąjungos šalių suaugusius piliečius paaiškėjo, kad vidutiniškai tik 36 proc. žmonių žino, jog antibiotikai neveikia virusų. Švedijoje tai žinojo 73 proc. apklaustųjų, Lietuvoje – tik 20 proc. Daugelis tvirtino, kad antibiotikai gydo peršalimo ligas, įveikia virusus.

Kai kuriose užsienio šalyse jau keleri metai vykdomos kampanijos antibiotikų vartojimui mažinti: gyventojams dalijami lankstinukai, organizuojami šviečiamieji renginiai, kalbama žiniasklaidoje.

Žmonės skatinami šaltuoju metų laiku, nuo spalio iki kovo, kai padaugėja peršalimo ligų, nesigriebti antibiotikų. Šeimos gydytojai raginami šių vaistų neskirti.

Per tokias akcijas, pavyzdžiui, Prancūzijoje antibiotikų suvartojimas tarp suaugusių asmenų sumažėjo 26 proc., o tarp vaikų – net 36 proc.





Kenkia savigyda
Be reikalo ar netaisyklingai vartojami antibiotikai sudaro sąlygas bakterijoms mutuoti ir tapti atspariomis vaistams. Yra aibės bakterijų, kurių nebegali įveikti jokie antibiotikai, o tai reiškia, kad tokia bakterija užsikrėtę ligoniai pasmerkti mirčiai.




Kaip bebūtų keista, mažiausiai antibiotikų Europoje vartoja Skandinavijos šalys, kuriose klimatas atšiauresnis nei kitur. Daugiausia antibiotikų suvartoja tos šalys, kuriose populiari savigyda. Beje, Lietuva šioje lentelėje – tarp pirmaujančiųjų.

Daugiausia atsparių vaistams bakterijų yra tarp sukeliančių plaučių, šlapimo takų uždegimus, sepsį, odos, žarnyno infekcijas, bronchitą.

Kad atsparių vaistams bakterijų skaičius mažėtų, medikai bando atsisakyti plataus spektro antibiotikų ir grįžta prie senųjų, naikinusių konkrečią rūšį. Tačiau vien pakitusio medikų požiūrio problemai įveikti nepakanka.

Pastebėta, kad savigyda labiau užsiima ir antibiotikų daugiau suvartoja pasienio rajonų gyventojai.

Ne paslaptis, kad ir į mūsų rajoną atkeliauja nemažai vaistų iš kaimyninės Kaliningrado srities, kur jie ne tik pigesni, bet ir lengviau prieinami. Žmonės mėgsta nusipirkti parvežtų pigesnių vaistų „atsargai“ ir vartoja juos pajutę net menkiausią simptomą.

– Dažnai tenka išgirsti, kad žmonės geriamuosius antibiotikus vartoja net suviduriavę, – stebėjosi K. Kubilienė. – Bet viduriavimą dažniausiai sukelia virusai. Netgi bakterinės žarnyno infekcijos antibiotikais negydomos. Ypatingais atvejais – esant sunkiai, septinei būklei, kai žmogus ne tik viduriuoja, bet ir labai karščiuoja, – skiriami leidžiamieji antibiotikai. Geriamieji antibiotikai šioms ligoms gydyti seniai nerekomenduojami.





Negalima nutraukti



Anot gydytojos, labai svarbu, kad žmonės suvartotų visą antibiotikų kursą ir skirtą dozę, o ne mestų juos gėrę pagerėjus savijautai.

Antibakterinius vaistus būtina naudoti ne mažiau kaip septynias dienas. Pavartojus trumpesnį laiką, „užmušama“ tik dalis bakterijų, todėl ligonis gali atkristi. Be to, antibiotiko „ragavusios“ bakterijos prisitaiko, kad išgyventų – mutuoja. Taip pat svarbu antibiotikus vartoti tokiu ritmu, kaip nurodė gydytojas, o ne gerti sau patogiu laiku.

Pastaruoju metu tapo labai populiaru kartu su antibiotikais vartoti probiotikus – medžiagas, padedančias atkurti normalią žarnyno mikroflorą.

Tačiau K. Kubilienė įsitikinusi, kad daugeliu atvejų probiotikų sureikšminimas labiau susijęs su komercija. Mat konkrečiam susirgimui gydyti skiriami siauro spektro antibiotikai dažniausiai žarnyno bakterijų visiškai neveikia. Vadinasi, ir probiotikas visiškai nereikalingas.

Juo labiau reikia žinoti, kad probiotikus galima gerti tik praėjus 3–4 val. po antibiotiko vartojimo. Jei šiuos vaistinius preparatus gersime vieną po kito, antibiotikas paprasčiausiai sunaikins probiotiko paskleistas „gerąsias“ bakterijas.

Tad K. Kubilienė kviestų tiek pacientus, tiek medikus gerai pasverti, ar tikrai visais atvejais būtina vartoti antibiotikus. Beje, statistika rodo, kad net 60 proc. atvejų antibiotikai skiriami visai be reikalo – tik norint „apsidrausti“.








Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Kybartų „vaiduokliui“ Savivaldybė nutarė skirti administratorių
* Ispaniją palikusi siuvėja pamažu savo vietą atranda Vilkaviškyje
* Lopai ant lopų – ir tie patys banguoti
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar vartojate alkoholį prie savo nepilnamečių vaikų?
To niekada nedarau.
Išgeriu tiek, kad neapsvaigčiau.
Savęs neriboju.
Mano vaikai jau pilnamečiai.
Vaikų neturiu.



Kalbos patarimai

Apkrikštyti ar pakrikštyti?
Bendrinėje kalboje teiktinesnis veiksmažodis pakrikštyti. Jis vartojamas ir Šventojo Rašto vertimuose į lietuvių kalbą.


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2018 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas