„Santaka“ / Lietuvos mokyklų kiemuose - greitas maistas / Sveikata

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 5,50 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Skelbimų kol kas nėra. Atsiųskite savo skelbimą! (Kaina - 1 €)


Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / Sveikata

Dalinkitės:  



Lietuvos mokyklų kiemuose - greitas maistas

Neretai šiuolaikiniai tėveliai žino, kad vaikų mityba vienas esminių aspektų garantuojančių jų vaikų geresnius mokymosi rezultatus, sveikatą bei turi įtakos emocinei ir psichologinei būsenai. Išleisdami savo vaikus į mokyklą, jie tikisi, kad vaikų mityba bus pasirūpinta.

Žinoma, valstybės sveikatos politika ypatingą dėmesį skiria vaikų mitybai ugdymo įstaigose ir nuolat tobulina teisės aktus, atsižvelgdami į naujausius mokslinius tyrimus ir Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) rekomendacijas. Tuo tarpu, kas rūpinasi maistu už mokyklos durų?! Juk vaiko nepriversime valgyti tik mokykloje, juk gyvename demokratinėje valstybėje, kur egzistuoja laisvės principai. O gal vaikus izoliuoti mokykloje bent per ilgąsias pertraukas?!

Mokyklų valgyklos – griežtai kontroliuojamos

„Paradoksas. Švietimo įstaigose nėra: bulvių traškučių, gazuotų gėrimų, kavos, maisto, kuriame gausu cukraus ir druskos, rūkytų mėsos gaminių ir kitų produktų. Mokyklų valgyklos yra griežtai kontroliuojamos, kad atitiktų vaikų maitinimo aprašo reikalavimus. Tuo tarpu, mokyklos kiemuose – „kebabai”, „mėsainiai”, „dešrainiai”, gazuoti gėrimai, kava, saldumynai, „pica”, kramtomoji guma, bulvių traškučiai ir kitas menkavertis maistas”, – teigia VšĮ „Tikra mityba“ direktorė Danguolė Gasparavičienė.

Ar tai yra niša verslui mūsų vaikų sveikatos sąskaita? Pasiūla šalia mokyklų greito maisto „puikus verslo žingsnis“ ugdyti jaunąją kartą sau naudinga linkme, ar tiesiog dažnas sutapimas?!

Draudimais nieko nepasieksime

„Poreikis vaikams iš mokyklos bėgti per pertraukas į kioskus, parduotuves ir greito maisto įstaigas atsiranda todėl, kad mokyklų valgyklose dažniausiai būna ilgos eilės, o pertrauka trumpa. Mokyklos pirmiausia turėtų spręsti eilių problemą. Švietimo ir mokslo ministerija įvedė dvi ilgąsias pertraukas, kurios galimai sumažina eiles. Labai naudinga būtų įsivesti ir „slenkančių pertraukų“ sistemą, pagal kurią pasibaigus vienos klasės pertraukai, prasideda kitos klasės pertrauka ir pan. Taip pat turi būti sudaryta galimybės pasišildyti ir valgyti savo iš namų atsineštą maistą”, – sako Sveikatos apsaugos ministerijos Visuomenės sveikatos priežiūros departamento Mitybos ir fizinio aktyvumo skyriaus vedėjas Almantas Kranauskas.

Mokyklose vaikai turi ne tik mokytis pagal ugdymo programas, tačiau taip pat valgyti reguliariai ir sveikatai palankų maistą, išeiti ir į lauką, juk nelaikysime jų uždarytų mokykloje kaip naminių gyvūnėlių narve?! Tačiau pasak Sveikatos apsaugos ministerijos atstovo Almanto Kranausko „ugdymo įstaigos vidaus taisyklės neturėtų leisti be pateisinamos priežasties vaikams išeiti iš mokyklos teritorijos”.

Dažnu atveju, eidami prieš srovę nieko nepasiekiame. Taip yra ir šiuo atveju. Kai kurių šalių praktika rodo, kad tokie maisto subjektai leidžiami steigtis tik tam tikru atstumu nuo mokyklų. Ar gi tai nėra bėgimas nuo problemos? Tai kova, kurioje nugalėtojų nėra. Vaikai gyvenime nuolatos susiduria ir susidurs su tam tikro maisto pasiūla. Izoliavimas, ar perkėlimas problemos 15 m ar 20 m nuo „vaikų židinio“ – problemos neišspręs, galbūt kaip tik pakurstytų ugnį – siekti draudžiamo vaisiaus.
Pasiūla šalia mokyklų greito maisto „puikus verslo žingsnis“ ugdyti jaunąją kartą sau naudinga linkme, ar tiesiog dažnas sutapimas?!


Išeitis yra – ugdyti sąmoningus vaikus

Svarbiausia vaikų sąmoningumas. Atėjus maisto pasirinkimo laikui, kad jie nuspręstų teisingai ką, kaip ir kiek valgyti. Vaikų ugdymas ir švietimas sveikos mitybos klausimu ne mažiau svarbus, nei kitų dalykų mokymasis. Svarbu įrodyti, kad reti sveikatai nepalankaus maisto pasirinkimai neturi tokios didelės įtakos, kaip kasdieniniai valgymo įpročiai.

„Visuomenėje būtina formuoti viešą nuomonę, kad menkaverčio maisto pasirinkimas ne tik sveikatai nepalankus, bet ir nemadingas. Būtina performuoti vertybes, sukurti ugdymo įstaigose valgyklos aplinką, kurioje būtų patrauklu jaunimui pietauti. Ne mažiau svarbu maisto pateikimas ir visos valgymo kultūros formavimas jau mokykloje”, – įžvalgomis dalinasi VšĮ „Tikra mityba“ direktorė Danguolė Gasparavičienė.

Džiugu, kad Lietuvoje vis daugėja iniciatyvų, propaguojančių sveikos mitybos sklaidą tarp vaikų. Vienas iš tokių projektų “Sveikatiada”, apimantis beveik 50 % Lietuvos mokyklų. Šis projektas gyvuoja jau 7 metus ir pernai metais įvairiose sveikatingumo veiklose dalyvavo virš 12 000 vaikų iš visos Lietuvos. Projekto metu vaikams patraukliomis priemonėmis suteikiama žinių ir praktinių įgūdžių apie sveikatą, sveiką mitybą ir fizinį aktyvumą.

VšĮ „Tikra mityba“ siekia suteikti ne tik žinių apie sveikatai palankią mitybą ugdymo įstaigų bendruomenei, bet inicijuoti pokyčius vaikų valgiaraščiuose, kad atsirastų sveikatai palankūs patiekalai ne tik ugdymo įstaigose, viešojo maitinimo sektoriuje, bet ir namų ūkiuose.



Sveikatos ministerijos info






Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Rinkimų kampaniją pradeda naujokai
* Dėl prasto ryšio kaltina užsienio operatorių
* Jauniems vairuotojams teks įveikti psichologų išbandymus
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar rašote sveikinimus ranka?
Tik tokius ir rašau.
Seniai nesu to daręs (-iusi).
Rašau ir ranka, ir telefonu, kompiuteriu.



Kalbos patarimai

Ar taisyklingas pasakymas „pieno statytojai“?
Tai smulkūs ūkininkai, parduodantys pieną per surinkėjus pieninėms, kitaip tariant, statantys pieną. „Dabartinės lietuvių kalbos žodyne“ teikiama veiksmažodžio statyti reikšmė – tiekti, pvz., pieną statyti į pieninę. Taigi pasakymas pieno statytojai yra visiškai taisyklingas.



Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2018 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas