„Santaka“ / Emigranto krepšyje – dešros ir trolių Mumių suvenyrai

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 4,80 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda garažą Vilkaviškyje, prie ligoninės (geras privažiavimas, yra elektra, ištinkuotas), 250 m² komercinės paskirties patalpas Giedriuose (už geležinkelio pervažos, yra aikštelė automobiliams, geras privažiavimas, vandens baseinas). Tel. 8 687 87 459.
Galioja iki: 2018-11-19 14:00:39



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 

Dalinkitės:  



Emigranto krepšyje – dešros ir trolių Mumių suvenyrai

Mokytis ar uždarbiauti į užsienius išvykdami Lietuvos piliečiai į savo kelionės krepšį dažniausiai įsideda lietuvio gomuriui įprastų rūkytos mėsos gaminių, juodos duonos ir alkoholinių gėrimų bei cigarečių, o grįždami į Lietuvą aplankyti giminių lauktuvių parsiveža drabužių ir saldumynų, rodo emigrantų apklausa.

Europos migracijos tinklo duomenimis, per nepriklausomybės metus iš Lietuvos išvyko apie 825 tūkst. asmenų arba beveik trečdalis šalies gyventojų.

Ekonomistų teigimų, dauguma emigrantų iki šiol palaiko vienokius ar kitokius ryšius su tėvyne, o kartu su išvykusiais gyventojais bei jų lankyti keliaujančiais draugais ar giminaičiais judančios prekės turi įtakos šalies ekonomikai.

Iš Lietuvos – maistas, gėrimai ir knygos

„Emigranto prekių krepšelis stulbinamai vienodas. Susidaro įspūdis, kad svetur neįmanoma gyventi be lietuviško kumpio, lašinių ir dešros. Daugiau negu pusė respondentų būtent šiuos gaminius nurodo kaip pagrindinius pirkinius išsivežti iš Lietuvos“, – sako apklausą atlikusios rinkodaros tyrimų bendrovės „Synopticom" direktorius Liutauras Daugirdas.

Kas antras apklausos dalyvis į užsienį vežasi tabako gaminių ir stipriųjų gėrimų. Be rūkytos mėsos gaminių ir juodos duonos iš Lietuvos išvažiuojančio emigranto prekių krepšelyje galima atrasti medaus, šokolado, kondensuoto pieno, sūrio, higienos reikmenų, vaistų, knygų.

Grįždamas į Lietuvą kas antras lietuvis parsiveža drabužių, saldainių, rečiau – kvepalų, elektroninės technikos, vaikams sauskelnių, žaislų.

Anot L. Daugirdo, krepšelio turinį didele dalimi lemia žmonių įpročiai. Pavyzdžiui, dalyvavusieji apklausoje nurodė tam tikrą išsivežamo tabako gaminio pavadinimą. Tai reiškia, kad žmonės į užsienį vežasi tai, ką įpratę vartoti.

Kas pigiau užsienyje – veža namo

Lietuviams būdingas praktiškumas pasireiškia pigesnius produktus perkant svetur, pvz., drabužiai užsienyje pigesni, todėl juos perka būtent ten. Pigesnių saldumynų ir parfumerijos taip pat parsiveža iš užsienio įsigiję jų paprastose ar neapmokestinamųjų prekių parduotuvėse.

Prekių įvairovė skirtingų šalių parduotuvių lentynose taip pat daro įtaką pasirinkimui – parsivežimui perkama tai, ko nėra Lietuvoje. Dažniausia tai suvenyrai su tam tikros šalies simbolika ar animacinių filmų, knygų personažais, pvz., troliais Mumiais. Iš Lietuvos iškeliauja lietuviškas šokoladas, tradiciniais vadinami lietuviški alkoholiniai gėrimai.

Susidaro dideli kiekiai
Lietuvos emigracijos rodikliai tūkstančiui gyventojų yra vieni didžiausių Europos Sąjungoje. Atsigaunant pasaulinei ekonomikai tiek grįžtančių lietuvių, tiek ir į užsienį keliaujančių draugų ar artimųjų srautai tik didėja.


„Lietuvos emigracijos rodikliai tūkstančiui gyventojų yra vieni didžiausių Europos Sąjungoje. Atsigaunant pasaulinei ekonomikai tiek grįžtančių lietuvių, tiek ir į užsienį keliaujančių draugų ar artimųjų srautai tik didėja. Kartu auga ir su žmonėmis „keliaujančių“ prekių srautai“, – sako Vytautas Žukauskas, Lietuvos laisvosios rinkos instituto viceprezidentas.

Pasak V. Žukausko, beveik trečdalio Lietuvos gyventojų nuolatinis judėjimas iš Lietuvos į kitas šalis ir atgal daro tiesioginį poveikį šalies ekonomikai ne tik dėl čia siunčiamų milijardinių perlaidų, bet ir dėl įsivežamų ar išvežamų prekių.

Žygimantas Mauricas, „Nordea“ ekonomistas, pastebi, kad tiksli prekių judėjimo įtaka Lietuvos ir kitų šalių ekonomikoms iki šiol nėra įvertinta ir apskaičiuota.

„Vis dėlto galima manyti, kad prekių judėjimo mastai yra pakankamai reikšmingi – jei kiekvienas išvykstantis išsiveža lietuviškos duonos, mėsos gaminių, cigarečių bloką ar alkoholinį gėrimą – per metus susidaro milijonai vienetų“, – skaičiuoja ekonomistas.

Ž. Mauricas atkreipia dėmesį, kad išvykstančių iš šalies gyventojų skaičius šiemet vėl kiek išaugo. Per dešimt šių metų mėnesių iš Lietuvos išvyko 40, 5 tūkstančio gyventojų, tai 27 proc. daugiau nei atitinkamu laikotarpiu 2014 metais, rodo Statistikos departamento duomenys.

„Naujai išvykstantys emigrantai palaiko stipresnius ryšius su gimtine, nes Lietuvoje dažnai būna likę jų šeimos nariai, naujoje vietoje dar nesukurti nauji socialiniai ryšiai ir įpročiai. Be to, nemažą dalį emigrantų sudaro į užsienio universitetus išvykstantys studentai ar sezoniniai darbuotojai – tokių ypač gausu tarp vykstančiųjų į Norvegiją, kurie emigracijos laikotarpiu dažnai grįžta į Lietuvą. Tad emigrantai vaidina svarbų vaidmenį Lietuvos mažmeninės prekybos rinkoje, pirkdami prekes, kurias suvartoja išvykę į užsienį“, – sako Ž. Mauricas.

Europos migracijos tinklo duomenimis, 2014 m. iš Lietuvos išvyko 36, 6 tūkst. asmenų. Pagrindinės išvykimo šalys – Jungtinė Karalystė, Airija, Vokietija ir Norvegija. Pagal valstybių pateiktus oficialius statistinius duomenis, Jungtinėje Karalystėje 2014 m. gyveno 124 tūkst., Airijoje – 40 tūkst., o Norvegijoje – 24 tūkst. lietuvių.

Įpročiai nesikeičia

„Synopticom“ atlikta emigrantų apklausa parodė, kad nepriklausomai nuo to, kaip dažnai emigrantai grįžta namo – kelis kartus per mėnesį ar tik kartą per pusmetį, pagrindinis krepšelio turinys nesikeičia.

Pavyzdžiui, kartu su vienu respondentu, grįžtančiu keliskart per metus, atvažiuoja „rūbai, apatiniai (naktiniai, liemenėlės, kelnaitės, kojinės), klasikiniai kostiumėliai, batai, prieskoniai, aliejai, saldumynai“, o iš Lietuvos išvažiuoja „cigaretės ir rūkytos mėsos gaminiai“.

Kitas, į Lietuvą grįžtantis tik kartą per metus, parsiveža „rūbų, batų, kosmetikos, saldainių, padažų, skalbimo ir higienos priemonių, kompiuterinės technikos, kvepalų“, o išsiveža „medaus, dešros, sūrio, alkoholio tiek stipraus, tiek alaus, saldainių, knygų“.

Šių metų spalį internetu vykdytoje apklausoje raštu sudalyvavo 60 emigrantų, ilgiau nei 6 mėnesius gyvenančių Didžiojoje Britanijoje, Airijoje, Švedijoje ir Norvegijoje.




Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Kybartų „vaiduokliui“ Savivaldybė nutarė skirti administratorių
* Ispaniją palikusi siuvėja pamažu savo vietą atranda Vilkaviškyje
* Lopai ant lopų – ir tie patys banguoti
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar vartojate alkoholį prie savo nepilnamečių vaikų?
To niekada nedarau.
Išgeriu tiek, kad neapsvaigčiau.
Savęs neriboju.
Mano vaikai jau pilnamečiai.
Vaikų neturiu.



Kalbos patarimai

Apkrikštyti ar pakrikštyti?
Bendrinėje kalboje teiktinesnis veiksmažodis pakrikštyti. Jis vartojamas ir Šventojo Rašto vertimuose į lietuvių kalbą.


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2018 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas