„Santaka“ / Vandens tyrimų rezultatai sukėlė nerimą

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 4,80 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda 1 t talpos konteinerį metaliniame rėme su išleidimo čiaupu ir jo prailginimu (45 Eur), tokį pat konteinerį be metalinio rėmo (15 Eur). Tinka vandeniui ar kurui laikyti. Gali atvežti. Tel.: 8 686 98 506, 8 686 98 503.
Galioja iki: 2018-09-29 09:19:34

Brangiai išsinuomotų žemės ūkio paskirties žemės. Tel. 8 624 12 402.
Galioja iki: 2018-09-30 10:57:07

Parduoda kiaulę skersti. Tel. 8 602 31 187.
Galioja iki: 2018-10-01 11:50:58



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2015-12-09 15:55

Dalinkitės:  


Dabartinės savininkės teigimu, per 40 metų Antupių vandens bokštas nebuvo nė karto valytas.

Autorės nuotr.


Vandens tyrimų rezultatai sukėlė nerimą

Eglė MIČIULIENĖ

Į „Santaką“ kreipėsi šeima iš Antupių kaimo (Keturvalakių sen.). Žmonės įtaria, jog šios vietovės gyventojai vartoja blogos kokybės vandenį.


Iš čiaupo negeria


Antupiuose gyvenantys Navikai, kaip ir kiti šio kaimo gyventojai, vartoja artezinio gręžinio vandenį, tiekiamą iš bokšto. Vandenvietę eksploatuoja savininkė Ona Inga Račkauskaitė. Gyventojai už 1 m² vandens mokėdavo 4 litus, dabar moka 1,16 euro.

Viskas būtų gerai, bet vandens kokybė ir kvapas, pasak antupiečių, pasitikėjimo nekelia.

– Geriame pirktą vandenį arba vartojame virintą, ir svečius perspėjame, kad negertų iš čiaupo. O. I. Račkauskaitė bokštą eksploatuoja jau nuo kolūkio griūties, bet iš jos niekada negavome vandens tyrimų, nors prašiau ne vieną kartą. Man atrėžiama: visiems gerai, o tau – ne! Bet juk vartotojų teisės sako, jog kiekvienas turi žinoti, ar saugų produktą perka, – kalbėjo Jonas Navikas.


Rado bakterijų


Neseniai Navikai sužinojo, kad vandenvietės savininkė spalio pabaigoje atliko tyrimus UAB „Vilkaviškio vandenys“ laboratorijoje. Paaiškėjo, jog rezultatai – nekokie. Cheminiai vandens rodikliai normas beveik atitiko (tik geležies kiekis leistiną ribą viršijo kelis kartus), tačiau tyrimai rodė didelį bakteriologinį užterštumą: mėginyje rasta žarninių lazdelių, koliforminių bakterijų, žarninių enterokokų, kurių pagal higienos normas vartotojams skirtame vandenyje iš viso neturi būti.

– Nieko keisto, kad tyrimai tokie: vandens bokštas niekada nevalytas, higienos reikalavimų nepaisoma, nes niekas nieko netikrina. Jei bobutė atnešė parduoti bidonėlį pieno – visi tuoj puola bausti. O čia pardavinėja žmonėms užterštą vandenį – ir jokios kontrolės! Mūsų gyvenvietėje yra 20 šeimų, jose auga apie 10 vaikų – argi nesvarbu, kokį vandenį jie geria? – stebėjosi J. Navikas.

Vyro nuomone, jei gręžinyje būtų įtaisyta vadinamoji pavara ir bokštas būtų atjungtas, kaip tai daroma jau daugelyje vietovių, vandens kokybė iškart pagerėtų.


Bokštus turi valyti


UAB „Vilkaviškio vandenys“ laboratorijos vedėjas Donatas Gvazdaitis patvirtino, jog minėto bokšto savininkė buvo užsakiusi vandens tyrimus ir jie iš tiesų rodė mikrobiologinį užterštumą.

O. I. Račkauskaitė pasipiktino, kad tokie rezultatai negali būti ir kad tyrimai, matyt, atlikti neteisingai. D. Gvazdaitis paaiškino, jog „Vilkaviškio vandenų“ laboratorija nuolat egzaminuojama, dalyvauja tarptautiniuose tyrimuose ir jos rezultatai būna vieni tiksliausių arba net ir tiksliausi (kaip buvo paskutinio tyrimo metu) Lietuvoje.

– Iš patirties žinome, kad pagrindinė mikrobiologinės taršos priežastis dažniausiai būna vandens bokštai. Jie turi būti periodiškai valomi, dezinfekuojami. Kai „Vilkaviškio vandenys“ perima iš gyvenviečių bokštus, šie kartais būna tokie kiauri, jog randame ir paukščių išmatų, ir net prikritusių karvelių. Tai kaip nebus to mikrobiologinio užterštumo? Kita priežastis, dėl ko tyrimai rodo mikrobiologinę taršą, gali būti netinkamas mėginio paėmimas, per mažai iš čiaupo nuleistas vanduo, pati mėginio paėmimo vieta, net ir čiaupo naudojimo dažnumas, – kalbėjo laboratorijos vedėjas.

Vilkaviškiečių tyrimo rezultatu nepatenkinta bokšto savininkė užsakė dar vieną tyrimą jau kitoje laboratorijoje. Lapkričio 12 d. Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto Kauno laboratorijoje atlikti tyrimai parodė, kad vanduo yra saugus ir nei žarninių enterokokų, nei žarnyno lazdelių jame nerasta. Vandens mėginį, kaip ir pirmąjį kartą, iš vandenvietės paėmė patys užsakovai. Tiesa, antrą kartą savininkė darė tik mikrobiologinį tyrimą, cheminio tyrimo neatliko. Bet, D. Gvazdaičio teigimu, tik atlikus cheminį tyrimą būtų aišku, ar vanduo buvo paimtas iš tos pačios vandenvietės, nes cheminiai vandens rodikliai gręžinyje nepakinta.


Tokie įstatymai


Įdomiausia šioje situacijoje yra tai, kad vandenį tyrimams semia... pats laboratorijos klientas. Įstatymas nenumato, kad mėginio paėmimo procedūroje turi dalyvauti laboratorijos ar veterinarijos atstovai. Tad jei tyrimo užsakovas jaučia, jog vanduo gali būti užterštas mikrobiologiškai, jis vandens mėginiui gali prisipilti kad ir iš čiaupo mieste.

Labai keista ir tai, jog mažosios vandenvietės nėra niekieno kontroliuojamos. Kaip teigė Vilkaviškio valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos vyriausiasis veterinarijos gydytojas-inspektorius Virginijus Isoda, veterinarijos specialistus įstatymai įpareigoja kontroliuoti tik tuos vandens tiekėjus, kurie geriamuoju vandeniu aprūpina ne mažiau kaip 50 asmenų arba kur sunaudojama daugiau kaip 10 m³ vandens per parą. Vadinasi, pagal įstatymus kokybišką vandenį privaloma tiekti tik didelei žmonių grupei, o štai jei mikrobiologiškai užterštą vandenį gers 45 žmonės – valstybei neįdomu.

– Senais laikais Antupių vandenvietę mes kontroliavome, bet paskui kontrolę nutraukėme pačios I. O. Račkauskaitės raštišku prašymu. Pagal įstatymus ji turėjo teisę tai padaryti, – aiškino V. Isoda.

Veterinarijos gydytojo nuomone, gyvenvietės žmonės patys turėtų sudaryti komisiją, galbūt pasikviesti į pagalbą ir specialistą, paimti mėginį iš bokšto čiaupo ir ištirti vandenį. Žinoma, tokiu atveju už tyrimus reikės mokėti patiems. Išsamus vandens tyrimas kainuos per 70 eurų, jei tiriama tik mikrobiologinė terpė – kaina bus apie 12 eurų.


Įžiūri klastą


Pati vandenvietės ir bokšto savininkė O. I. Račkauskaitė tikino, jog vandenį žmonėms tiekia nuo 2000 metų ir tyrimai visuomet buvo geri. Šįkart rezultatai esą galėjo būti blogi dėl to, kad galbūt mėginys buvo paimtas netinkamai.

– Mėginį ėmiau ne aš, o kitas asmuo, kurio paprašiau, tai negaliu pasakyti, kaip jis to vandens prileido – gal ir ne pagal taisykles, – kalbėjo moteris.

O. I. Račkauskaitė pripažino, jog bokštas nuo pat 1976-ųjų, t. y. per 40 metų, nė karto nebuvo valytas: nei priklausydamas bendrovei, nei privatizuotas.

– Bet bokštas yra uždengtas, vandens kontakto su išore nėra. Daug metų pati jį geriu ir nenumiriau. Negirdėjau ir kad kas būtų susirgęs dizenterija, – sakė savininkė.

Kaip vieną iš versijų antupietė įžiūrėjo netgi laboratorinių tyrimų klastojimo galimybę. Mat, kaip „Santakoje“ jau buvo rašyta, iki šių metų lapkričio 1 d. visi vandens tiekėjai ir nuotekų tvarkytojai privalėjo tokiai veiklai įgyti licencijas – be jų ši veikla jau laikoma nelegalia. Kadangi tokią licenciją rajone turi Savivaldybės kontroliuojama UAB „Vilkaviškio vandenys“, ši, pasak O. I. Račkauskaitės, suinteresuota perimti visas vandenvietes, taip pat – ir Antupių. Dėl to pakartotinius mėginius moteris siuntė jau ne į „Vilkaviškio vandenų“, o į Kauno laboratoriją.

– Ir gręžinys, ir bokštas yra mano nuosavybė – kodėl visa tai turėčiau kažkam atiduoti, jei pati mokėjau pajais? Jei kam reikia – prašom, tegul iš manęs perka ar nuomoja. O dėl vandens tyrimų – tegu žmonės patys paima mėginius, darosi tyrimus ir matys, koks tas vanduo yra. Jeigu kam nors iš kaimynų netinka, niekas neliepia tuo vandeniu naudotis. Tegu pasidaro artezinį gręžinį savo sklype ir geria kiek nori, – sakė O. I. Račkauskaitė.

Be abejo, UAB „Vilkaviškio vandenys“ neteisingai atliktų tyrimų ir noro „atimti“ bokštą versiją kategoriškai atmeta, juolab kad perimti tokias mažas vandenvietes įmonei – daugiau rūpesčio nei naudos.

O žmonėms, ko gero, reikėtų nepagailėti dvylikos eurų ir, susitarus su specialistais, užsakyti bent jau mikrobiologinį tyrimą – patiems bus ramiau, kai žinos, kokios iš tikrųjų kokybės vandenį geria.






Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Išrinkti geriausi „Metų ūkiai“
* Svečiui iš Vokietijos įteiktos Garbės piliečio regalijos
* Neišmokiusi veltėdžių gyventi visuomenė moka dvigubai
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar kada nors esate nukentėjęs nuo vagių?
Taip, patyriau didelių nuostolių.
Niekada su vagystėmis nesusidūriau.
Nukentėjau nežymiai.
Esu apsidraudęs, todėl jaučiuosi saugiau.



Kalbos patarimai

Ar galima „dirbti pareigose“?
Daiktavardis pareigos žymi darbo ar tarnybos vietoje turimą statusą, bet ne pačią vietą, todėl vietininkas pareigose nevartotinas, pvz.: Jis dirba direktoriaus pareigose (taisoma yra direktorius, dirba direktoriumi, eina direktoriaus pareigas).


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2018 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas