„Santaka“ / Laisvalaikiu antstolis groja roką

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 4,80 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda pilnai įrengtą, suremontuotą 1 kambario butą su rūsiu Pilviškių g., Vilkaviškyje (2/5 aukštas). Tel. 8 625 50 615.
Galioja iki: 2018-11-15 09:19:44

Vilkaviškyje remontuoja variklius, keičia dirželius, tikrina, šlifuoja variklių galvutes, atlieka lengvųjų automobilių kompiuterinę diagnostiką. Tel. 8 609 79 788.
Galioja iki: 2018-11-16 08:58:32

Parduoda traktoriaus MTZ priekinį varantyjį tiltą (naujai perrinktas), kombainą NIVA, traktorių MTZ-82 (geros būklės), keltuvą prie tratoriaus galo. Tel. 8 682 77 847.
Galioja iki: 2018-11-17 09:05:27

Parduoda garažą Vilkaviškyje, prie ligoninės (geras privažiavimas, yra elektra, ištinkuotas), 250 m² komercinės paskirties patalpas Giedriuose (už geležinkelio pervažos, yra aikštelė automobiliams, geras privažiavimas, vandens baseinas). Tel. 8 687 87 459.
Galioja iki: 2018-11-19 14:00:39



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2015-12-04 15:17

Dalinkitės:  


Legendinėje grupėje BASSVIM dabar groja Algimantas Maliukevičius (kairėje) su kolegomis Algiu Urbonu, Miku Suraučiumi, Rimantu Joniu bei Aleksandru Mazalevskiu.

„Mano Druskininkai“ nuotr.


Laisvalaikiu antstolis groja roką

Eglė KVIESULAITIENĖ

Antstolio Algimanto Maliukevičiaus kontoroje reikalų turėję vilkaviškiečiai net neįtartų, kad gimtuosiuose Druskininkuose šis žmogus žinomas visai kitu amplua. Mūsų rajone valstybės įgaliotas funkcijas vykdantis pareigūnas jau penkis dešimtmečius groja kažkada visoje šalyje garsėjusioje bigbito grupėje BASSVIM.


„Nerimtas“ pomėgis


Apie ilgametę meilę muzikai ir laikus, kai jų ansambliui plojo ne tik tūkstantinės žiūrovų salės, bet ir tuometinės Sovietų Sąjungos garsenybės, „Santakos“ skaitytojams sutikęs papasakoti A. Maliukevičius nerimavo, kad žmonėms jo laisvalaikio pomėgis gali pasirodyti nerimtas. Tačiau antstolis prisipažino, jog teisininko karjera ir rimtos pareigos jo gyvenime atsirado gerokai vėliau nei muzika.

Į darbą Vilkaviškyje visai savaitei atvažiuojantis, o savaitgaliais į namus grįžtantis druskininkietis antstolis nelabai ir prisimena, kuris iš tėvų padėjo daugiau pastangų, kad visos trys Maliukevičių atžalos baigtų Druskininkų vaikų muzikos mokyklą. Akordeono klasę baigęs Algimantas netgi svarstė savo gyvenimą susieti su muzika ir studijuoti aukštesniojoje muzikos mokykloje Kaune ar Vilniuje. Tačiau tuomet paauglys nenorėjo išvykti iš namų į svetimą miestą, tad liko baigti vidurinės mokyklos.


Pusiau nelegalu


Gabų jaunuolį pastebėjo druskininkietis kompozitorius ir atlikėjas, vėliau lietuviškos estrados legenda tapęs Mikas Suraučius. Jis jau buvo įkūręs pirmąją šalyje populiaraus vakaruose roko stiliaus bigbito grupę BASSVIM. Joje ir pradėjo groti tuomet dar septyniolikmetis Algimantas. Tik, žinoma, ne akordeonu, o elektrine gitara.

A. Maliukevičius prisimena, kad septintame praėjusio amžiaus dešimtmetyje, kai buvo įkurtas ansamblis, lietuviška estrada žengė tik pirmuosius žingsnius. O grupės, grojančios roką, buvo tarsi gaivaus oro gurkšnis tuometiniam jaunimui, dususiam nuo sovietinio režimo suvaržymų.

– Kadangi tai buvo visiškai nauja, atėję iš Vakarų ir pusiau nelegalu, ypatingai traukė, – azartą groti roko grupėje prisiminė A. Maliukevičius.


Deklaracijos – „kaip reikia“


Kas dar prisimena anuos visuotinio deficito laikus, puikiai supras, jog parduotuvėse nebuvo ne tik elektrinių gitarų, garso stiprintuvų, akustinių sistemų, bet ir natų. Algimantas pirmąją elektrinę gitarą susikonstravo pats iš senos akustinės. O jo kolega, grojęs bosine gitara, šiai pritaikė stygas iš... seno pianino.

– Nuo grojimo tokiomis stygomis pirštai tiesiog degė, – prisiminimais dalijosi A. Maliukevičius. – Tačiau noras ir malonumas groti buvo begalinis.

BASSVIM atliko ne tik roko kūrinius, bet ir populiarią to meto vakarietišką muziką. Kadangi gyveno Lenkijos pasienyje, druskininkiečiai įdėmiai klausydavosi šios šalies radijo stočių transliuojamos muzikos. Vos per radiją nuskambėdavo naujausias „Bitlų“, „Rolling Stones“, „Qeen“ ar kitos tuo metu pasaulyje populiarios grupės kūrinys, vaikinai jį įsirašydavo į magnetofoną, o ansamblio vadovas M. Suraučius iškart užrašydavo dainos natas ir išdalydavo muzikantams.

Po poros savaičių repeticijų vaikinai jau grodavo pasaulio „hitus“ savo klausytojams.

Dėl tokios muzikos BASSVIM turėjo rimtų pokalbių su tuometine valdžia. Pagal tuo metu galiojusius įstatymus, visi ansambliai turėdavo pildyti deklaracijas, kokius kūrinius atlieka. 70 proc. repertuaro turėdavo sudaryti sovietinių kompozitorių, 20 proc. – socialistinių šalių muzika ir tik 10 proc. – vakarietiškų dainų. Tad deklaracijas druskininkiečiai pildydavo „kaip reikia“, o grodavo daugiausia vakarietiškas dainas. Tačiau daug muzikos ansambliui parašydavo ir jų vadovas kompozitorius M. Suraučius.


Konkursų laurai


Druskininkiečių atliekama vakarietiška muzika iš pradžių skambėdavo vietiniame restorane. Dėl tokio nepilnamečio sūnaus užsiėmimo Algimanto tėvai nelabai džiūgavo – bijojo, kad nenueitų „šunkeliais“. Tačiau vaikinas už šį darbą, teikusį dar ir begalinį malonumą, gaudavo tais laikais nemažus pinigus. Po metų ansamblį „nuviliojo“ tuometinė Druskininkų statybos valdyba, norėjusi, kad šis grotų savaitgalio šokių vakaruose, o netrukus didelį pasisekimą turėjusius vaikinus pastebėjo ir Druskininkų kultūros rūmai. Tad BASSVIM tapo oficialiu šiai įstaigai atstovaujančiu vokaliniu instrumentiniu ansambliu.

Vaikinų ansamblis pradėjo dalyvauti įvairiuose respublikiniuose konkursuose ir pelnė juose prizines vietas. BASSVIM teko koncertuoti tuometiniame Leningrade (dabar Sankt Peterburgas), Maskvoje, kone visų Lietuvos miestų salėse, filmuotis centrinėje sąjunginėje televizijoje.


Patiko kosmonautui


A. Maliukevičius ir dabar prisimena tą ypatingą jausmą, kai pasibaigus koncertui salė ošdavo nuo ovacijų, kai žiūrovai sausakimšoje Kauno sporto halėje ar Vilniaus sporto rūmuose sustoję šaukdavo „bis“. Dažnai koncertus tekdavo rengti keliskart per dieną, nes bilietai būdavo išgraibstomi akimirksniu. Nors vaikinai save galėjo laikyti to meto žvaigždėmis, anot A. Maliukevičiaus, jis šia liga nepersirgo.

Labai įvertinti BASSVIM muzikantai pasijuto ir tuomet, kai 1970 m. Druskininkuose apsilankė pasaulinio lygio garsenybė, žmogus, pirmas išėjęs į atvirą kosmosą, TSRS kosmonautas Aleksejus Leonovas. Šios įžymybės sutikimo garbei buvo surengtas priėmimas restorane, kur koncertavo ir druskininkiečių ansamblis. Kosmonautui taip patiko vaikinų dainavimas, kad jis nutarė pasidaryti įrašų. Ankstų rytą muzikantai kosmonauto laukė ne tik išsirikiavę su gitaromis, bet ir pasisamdę fotografą šiai akimirkai įamžinti. A. Leonovas vaikinų dainas įsirašė į kasetinį magnetofoną. Tokio technikos stebuklo druskininkiečiai muzikantai tuomet dar nebuvo regėję.


Atstovavo filharmonijai


Kai „Gintarinės triūbos“ konkurse druskininkiečių ansamblis „nušlavė“ pirmąją vietą, kolektyvui pasiūlyta palikti gimtinę ir atstovauti Vilniaus filharmonijai. Ansambliui buvo priskirtas ir vokalistas – šiuo metu jau į amžinybę iškeliavęs legendinis atlikėjas Stasys Povilaitis. Algimantas prisimena, jog į Druskininkus atvykęs dainininkas tais laikais dažnai likdavo nakvoti Maliukevičių namuose. Su druskininkiečių ansambliu dainavo ir tuomet garsi dainininkė Irena Ašakaitė.

Nuo to momento, kai BASSVIM vyrukai sutiko tapti filharmonijos ansambliu, prasidėjo nuolatinės gastrolės po visą to meto Sovietų Sąjungą. Tačiau pats Algimantas paskutinę akimirką persigalvojo ir į Vilnių neišvyko. Tokį sprendimą nulėmė tai, kad druskininkietis jau buvo sukūręs šeimą ir nuolatinės gastrolės jai būtų trukdžiusios.

Druskininkuose likęs A. Maliukevičius pradėjo groti kituose ansambliuose, nutarė įgyti „rimtesnę“ profesiją, tad baigė teisės studijas. Tačiau netrukus, pavargę nuo gastrolių ir įtempto gyvenimo tempo, į Druskininkus grįžo ir kiti ansamblio nariai. Kiek ilgiau Vilniuje užsiliko tik išpopuliarėjęs ir vėliau ne vieną muzikantų grupę subūręs kompozitorius M. Suraučius. Vis dėlto galop jis taip pat sugrįžo į gimtinę ir prisijungė prie saviškių, vėl kuria jiems muziką, dainuoja ansamblyje.


Svajonės tęsinys


A. Maliukevičius prisipažįsta, jog muzika visą gyvenimą buvo jo hobis ir malonus laisvalaikio užsiėmimas. Tad šeštadieninės po 3–4 valandas trunkančios repeticijos su ansambliu dabar tapo įprastu bendravimu su bendraminčiais bei senais draugais. Nors grupės sąstatas kiek pakitęs, – į amžinybę iškeliavę keli grupės nariai, – pagrindiniai muzikantai vis dar neužmiršti vyresniosios kartos druskininkiečių. Ansamblis koncertuoja įvairiuose renginiuose, miesto šventėse, o šią vasarą surengė įspūdingą bigbito 50-mečio jubiliejų, į kurį sukvietė legendines šalies roko grupes.

– Mes puikiai suprantame, kad tie laikai, kai nuo žiūrovų lūždavo salės, tikrai nesugrįš, – kalbėjo A. Maliukevičius. – Bet ir neturime tokio tikslo. Mums tai tiesiog bendravimo forma, laisvalaikio užsiėmimas ir jaunystės svajonių tęsinys.

Belieka tikėtis, jog Vilkaviškyje tik kaip teisininkas pažįstamas A. Maliukevičius kada nors užlips ir ant mūsų miesto scenos. Tada neabejotinai išgirsime senų, gerų, legendiniais tapusių roko „gabalų“.






Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Vilkaviškyje kursis Prekybos, pramonės ir amatų rūmų atstovybė
* Trumpoje gatvėje – ilga nesutarimų gija
* Vis daugiau vilkaviškiečių atranda kalanetikos naudą
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar rūpinatės savo įvaizdžiu socialiniuose tinkluose?
Informaciją skelbiu apgalvotai.
Dėl to visai nesuku galvos.
Neturiu socialinio tinklo paskyros.



Kalbos patarimai

Ar taisyklinga „priimti dėmesin (domėn)“?
Ne, nes tai yra nevartotinas vertinys. Ne priimti dėmesin (domėn), o atsižvelgti, turėti galvoje, omenyje.



Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2018 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas