„Santaka“ / Karių palaikai perlaidoti pagarbiai, bet be rajono valdžios

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 4,80 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda 1 t talpos konteinerį metaliniame rėme su išleidimo čiaupu ir jo prailginimu (45 Eur), tokį pat konteinerį be metalinio rėmo (15 Eur). Tinka vandeniui ar kurui laikyti. Gali atvežti. Tel.: 8 686 98 506, 8 686 98 503.
Galioja iki: 2018-09-29 09:19:34

Brangiai išsinuomotų žemės ūkio paskirties žemės. Tel. 8 624 12 402.
Galioja iki: 2018-09-30 10:57:07

Parduoda kiaulę skersti. Tel. 8 602 31 187.
Galioja iki: 2018-10-01 11:50:58



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2015-12-04 15:07

Dalinkitės:  


Už žuvusiuosius musulmonų maldas kalbėjo imamas Romualdas Krinickis.

Autorės nuotr.


Karių palaikai perlaidoti pagarbiai, bet be rajono valdžios

Renata VITKAUSKIENĖ

Ketvirtadienį Vilkaviškio karių kapinėse vyko per II pasaulinį karą žuvusių 75-erių karių palaikų perlaidojimo ceremonija.

Ta proga į Savivaldybę buvo atvykęs ir Rusijos Federacijos ambasadorius, tačiau laiko susitikti su svečiu rajono vadovai nerado.

Vilkaviškio karių kapinėse tokio didelio ir margo būrio žmonių nebuvo jau seniai. Į ceremoniją rinkosi karo veteranai iš mūsų rajono ir sostinės. Atvyko Rusijos Federacijos ambasados Lietuvoje atstovai. Baltarusijos Respublikos ambasadai atstovavo ministrė patarėja ir gynybos atašė padėjėjas. Vilkaviškis sulaukė svečių iš Kaliningrado srities ir jos Nesterovo rajono, iš Latvijos bei Estijos. Perlaidojant palaikus dalyvavo stačiatikių ir islamo dvasininkai, Lietuvos karo istorijos asociacijos „Užmiršti kareiviai“ atstovai. Mūsų rajono valdžiai atstovavo Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Saulius Vabalas, palaikų perkėlimo ir įamžinimo komisijos pirmininkas. Ceremoniją vedė Vilkaviškio krašto muziejaus vadovė Elena Rupeikienė.

Perlaidojimo apeigos sulaukė Lietuvos ir Rusijos televizijų, spaudos dėmesio.

Priminsime, kad 75 asmenų, žuvusių baigiantis II pasauliniam karui, palaikai Masikvietiškio kaime (Šeimenos sen.) buvo atkasti kovo pabaigoje. Bevardė kapavietė, kurioje buvo palaidoti, kaip dabar jau žinoma, įvairių tautybių žmonės, vyrai ir moterys, rasta privačioje valdoje kasant tvenkinį. Apie radinį buvo informuota policija, paskui atvyko Lietuvos karo istorijos asociacijos „Užmiršti kareiviai“ atstovai. Jie surinko išlikusius palaikų fragmentus ir perdavė ekspertizei. Į Vilkaviškio karių kapines palaikai grižo trijuose karstuose.

„Dabar jau yra žinomos visų 75 žmonių pavardės. Vieno iš žuvusiųjų giminaičiams, gyvenantiems Ukrainoje, mes jau pranešėme, kad jiems artimo žmogaus palaikai – Vilkaviškio žemėje“, – sakė Lietuvos karo istorijos asociacijos „Užmiršti kareiviai“ tarybos pirmininkas Jonas Janušauskas. Jis skatino šios veiklos nesieti su jokiais politiniais reikalais. „Deramas palaikų palaidojimas yra elementari pagarba žmogui, kurio likimas buvo tikrai žiaurus. Su mirusiųjų palaikais nereikia daryti politikos“, – kalbėjo J. Janušauskas.

Rusijos Federacijos ambasadorius Lietuvoje Aleksandras Udaltsovas irgi akcentavo žmoniškumą. Pasak diplomato, požiūris į tuos, kurie žuvo vaduodami mūsų žemę, prilygsta testui – padorumo, civilizuotumo, sąžiningumo, o didžioji dalis Lietuvos gyventojų šį testą išlaiko.

„Jeigu ne žuvusieji, ar būtų laisva Lietuva, ar džiaugtumėmės dabar jos nepriklausomybe?“ – klausė Lietuvoje gyvenančių Antrojo pasaulinio karo dalyvių, kovojusių antihitlerinės koalicijos pusėje, organizacijos vadovas Julius Lionginas Deksnys.

Žuvusiųjų palaikus ir kapo duobę ceremonijoje šventino stačiatikių ir islamo dvasininkai. Mat nustatyta, kad į bendrą kapą atgulė 1944 m. rugpjūtį netoli Vilkaviškio žuvę rusai, ukrainiečiai, baltarusiai, uzbekai, turkmėnai, tadžikai – skirtingas religijas išpažįstančių tautų atstovai.

Svečiai iš Rusijos atkreipė dėmesį, kad perlaidojimo ceremonijos diena, gruodžio 3-ioji, jų šalyje minima kaip Nežinomo kareivio diena.

Atvykę į Vilkaviškį Rusijos ambasadorius A. Udaltsovas bei žmonės iš kaimyninio Nesterovo, su kuriuo jau daug metų draugauja mūsų rajonas, apsilankė ir Savivaldybėje. Čia juos priėmė S. Vabalas ir Artūras Blauzdžiūnas, Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vyriausiasis specialistas. Mero kabinete pokalbis daugiausia sukosi apie mūsų krašto istoriją ir paminklų kariams restauravimą.

Ambasadoriaus nuomone, mūsų rajono valdžiai yra apie ką pasikalbėti su artimiausiais kaimynais dėl ūkinių, ekonominių reikalų. A. Udaltsovas teiravosi, kokių klausimų Rusijos atstovams turi vilkaviškiečiai. Konkrečių klausimų iš mūsų pusės aukšto rango svečias nesulaukė. Vietoj jų svečio buvo atsiprašyta, kad „mūsų valdžios žmonės serga darboholizmu, tad meras neplanuotai turėjęs išvykti į Vilnių“.

Nesusitikę su rajono vadovu asmeniškai, aukšto rango svečiai padėką už pagalbą perlaidojant palaikus jam ir Savivaldybei išsakė viešai. Už parodytą pagarbą žuvusiesiems svečiai jautėsi dėkingi ir miesto gyventojams.

Per viešnagę rajone Rusijos Federacijos ambasadorius A. Udaltsovas atsakė į kelis „Santakos“ laikraščio klausimus.

– Lietuvos ir Rusijos santykiai šiuo momentu yra ne patys šilčiausi. Kaip jaučiatės dirbdamas Lietuvoje tokiomis sąlygomis?


– Diplomatinėje tarnyboje dirbu 43 metus. Tokiomis sąlygomis, kokios dabar yra Lietuvoje, dar nebuvau dirbęs. Santykiai ne tai kad „ne patys šilčiausi“ – jie yra savo vystymosi kritinėje fazėje. Žinoma, tai turi įtakos ir bendrai situacijai, ir ambasados darbo sąlygoms. Tačiau mes jaučiamės normaliai, manome, jog tai laikinas reiškinys. Istorija viską sudėlios į savo vietas ir šitam reikia būti pasiruošus, nenutraukti visų ryšių. Anksčiau ar vėliau mums teks imtis atkurti abiem šalims reikalingus ryšius, kuriuos diktuoja pragmatiškumas, gyvenimo būdas, kaimynystė ir tiesiog sveikas protas.

– Kokie klausimai šiandien yra Rusijos ambasados dėmesio centre?


– Bet kurioje ambasadoje uždavinys yra vienas – megzti, vystyti, palaikyti ir plėtoti dvišalius santykius. Juose aspektų yra daug. Vienas iš jų – Rusijos ir Lietuvos politiniai santykiai. Jie šiuo metu „užšaldyti“ ne dėl mūsų kaltės. Ekonomikos sferoje šiandien ryšiai taip pat „nežiba“. Manome, kad šiais metais prekių apyvarta bus kritusi 40 proc. Tai didžiulis skaičius. Yra neigiamų pavyzdžių ir kitose sferose. Pasikartosiu, bet pabrėšiu, jog mes šiuos sunkumus pergyvensime ir esame tam pasiruošę.

– Kiek Jums pažįstama mūsų šalis?


– Mėgstu pats sėsti prie automobilio vairo. Išeiginėmis dienomis nuvažiuoju šimtus kilometrų. Apvažinėjau Lietuvos pasienį su Kaliningrado sritimi. Mano darbas nuo labai seniai susijęs su Baltijos šalimis, su Lietuva. Aš buvau pirmasis Rusijos diplomatas, dirbęs su visomis trimis Baltijos valstybėmis, kai jos atsiskyrė. Dar iki Lietuvai tampant nepriklausoma valstybe atvažiuodavau atostogauti į Kuršių neriją, į Nidą. Šitą regioną aš gerai pažįstu.

– O mūsų rajoną?


– Čia juk Kybartai. Aš ten važiuoju. Per rajoną dažnai vykstu į Sovetską (Kaliningrado sritis – red. pastaba). Taigi apie Vilkaviškio rajoną žinau.

Manau, po šalį, kurioje dirbi, reikia dažnai važinėti, kad suprastum vietos gyventojų požiūrį, nusiteikimus. Diplomatui reikia važiuoti ir į savo tėvynę, kad pajustų savo šalies žmonių nuotaikas.

– Kokia Jūsų nuomonė apie Lietuvos regionus?


– Regionuose nusiteikimas gerokai pragmatiškesnis, perspektyvesnis negu sostinėje. Jeigu kalbame apie mūsų dvišalius reikalus, tai regionuose žmonės kur kas aktyviau palaiko kontaktų atkūrimą.

Mes seniai siūlome Lietuvai pasirašyti susitarimą, kuris leistų žmonėms lengviau judėti per sieną. Tokį susitarimą esame pasirašę su Lenkija, beje, aš pats aktyviai dalyvavau šiame procese. Pagal minėtą susitarimą praėjusiais metais Lenkijos ir Rusijos sieną be vizų kirto 6 mln. žmonių. Lenkija, kuri yra ir NATO, ir Europos Sąjungos narė, tam pasiryžo, o Lietuva – ne. Regionuose gyventojai už tai aktyviai pasisako, tad į juos irgi reikia įsiklausyti. Paprastesnis sienos kirtimas padeda žmonėms pažinti kaimynus, jų kultūrą, istoriją, bendrauti, ieškoti ekonominių, gamybinių kontaktų. Lenkai iš to daug uždirba, nes Kaliningrado srities gyventojai mielai važiuoja į Gdynę, į Gdanską, ten kažką perka. Tai yra abipusiai naudinga, čia nėra jokios politikos. Tai – pragmatizmas ir normalus gyvenimas.

– Ar Rusijos Federacijos ambasada turi kokių naujų planų dėl Vilkaviškyje esančių karių kapinių?


– Ruošdamasis pas jus pasidomėjau šitomis kapinėmis. Prieš dešimt metų jose vyko rekonstrukcija. Dabar akmuo pažaliavęs. Mes būtinai įtrauksime tai į savo planus, kad palaikytume gerą kapinių būklę. Restauracijos darbus reikia atlikti taip, jog po dešimties metų nereikėtų vėl restauruoti. Mes tai darysime kokybiškai.

Jeigu valdžios susitars, galvojama apie tai, kad vasarėjant į Lietuvą iš Rusijos atvyktų jaunų žmonių, kurie pasidarbuotų rekonstruojant, tvarkant karių kapines šalyje.






Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Išrinkti geriausi „Metų ūkiai“
* Svečiui iš Vokietijos įteiktos Garbės piliečio regalijos
* Neišmokiusi veltėdžių gyventi visuomenė moka dvigubai
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar kada nors esate nukentėjęs nuo vagių?
Taip, patyriau didelių nuostolių.
Niekada su vagystėmis nesusidūriau.
Nukentėjau nežymiai.
Esu apsidraudęs, todėl jaučiuosi saugiau.



Kalbos patarimai

Ar galima „dirbti pareigose“?
Daiktavardis pareigos žymi darbo ar tarnybos vietoje turimą statusą, bet ne pačią vietą, todėl vietininkas pareigose nevartotinas, pvz.: Jis dirba direktoriaus pareigose (taisoma yra direktorius, dirba direktoriumi, eina direktoriaus pareigas).


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2018 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas