„Santaka“ / Kooperacija: susiburkime ir laimės visi / Žemės ūkis

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 4,80 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda 1 t talpos konteinerį metaliniame rėme su išleidimo čiaupu ir jo prailginimu (45 Eur), tokį pat konteinerį be metalinio rėmo (15 Eur). Tinka vandeniui ar kurui laikyti. Gali atvežti. Tel.: 8 686 98 506, 8 686 98 503.
Galioja iki: 2018-09-29 09:19:34

Brangiai išsinuomotų žemės ūkio paskirties žemės. Tel. 8 624 12 402.
Galioja iki: 2018-09-30 10:57:07

Parduoda kiaulę skersti. Tel. 8 602 31 187.
Galioja iki: 2018-10-01 11:50:58



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / Žemės ūkis

Dalinkitės:  



Kooperacija: susiburkime ir laimės visi

Žinios, technologijos, motyvuoti žmonės bei finansiniai resursai – tai 4 dalykai, be kurių kooperatyvų steigimasis neįsivaizduojamas. Tokios išvados padarytos praėjusią savaitę Žemės ūkio ministerijoje vykusiame renginyje, kuriame įvairių institucijų atstovai svarstė kooperatyvų skatinimo galimybes.

Šiais metais Programs „Leader“ ir žemdirbių mokymo metodikos centras (PLŽMMC) visoje Lietuvoje surengė 10 informacinių renginių, skirtų pasidalyti gerąja kooperacijos ir bendradarbiavimo patirtimi bei paskatinti diskusiją apie kooperacijos naudą ir kliūtis. Lapkričio 24 d. vykusiame apvalaus stalo susitikime Žemės ūkio ministerijoje, apžvelgta kooperatyvų veikla ir pristatyti siūlymai smulkių ir vidutinių ūkių kooperacijos arba kitais žodžiais tariant bendradarbiavimo skatinimui.

Kodėl kooperacijos idėja sunkiai prigyja

Kooperavimasis turėtų optimizuoti smulkiųjų ūkininkų veiklą, nes šiuo metu jų veiklai trūksta efektyvumo: kiekvienas smulkusis ūkininkas turi visą komplektą įrangos bei įrengimų ir jų neišnaudoja, o eksplotacija ir visos įrangos įsigijimas – kainuoja. Pasak asociacijos „Lietuvos kredito unijos“ valdybos nario Egidijaus Žaltausko, procesui išjudinti reikia finansų ir išorės, t.y. konsultantų ir mentorių, pagalbos. „Šiuo metu konsultacijos kooperatyvams dažniausiai apsiriboja tik pagalba registruojant kooperatyvą. Kooperatyvo vystymo, veiklos pobūdžio keitimo, vadybos modernizavimo ir efektyvinimo , žmogiškųjų išteklių vystymo, rinkos paieškos klausimais konsultacijų nėra arba jos nepakankamos, – apibendrino situaciją PLŽMMC direktorė Lina Gumbrevičienė. – Būtina individuali pagalba, tačiau neteikiamos tęstinės konsultacijos ir nėra mentorių, galinčių palydėti kooperatyvą nuo idėjos iki jos įgyvendinimo ir tolimesnio vystymo“.

Viena iš pagrindinių kliūčių kooperacijai ir kitokių bendradarbiavimo formų plėtrai paminėta tai, kad į konkurentus žiūrima labiau kaip priešus, o ne kaip galimus partnerius. Pasak asociacijos „Tymo turgelis“ direktorės Genovaitės Sakalauskienės, kooperacijos idėja sunkiai prigyja ir dėl pasitikėjimo stokos.

Žmogiškieji ištekliai, lyderių trūkumas – dar viena stringančio kooperavimosi priežastis. „Ypač reikia lyderių, kurie „degtų“ idėja ir sugebėtų ja užkrėsti aplinkinius, “ – įsitikinęs žemės ūkio viceministras Saulius Cironka.

Atkreiptas dėmesys ir į tai, kad nereta įmonė ar organizacija neturi ilgalaikės strategijos – nemato savo veiklos perspektyvų po penkerių ar dešimties metų, nors užsienio rinkų galimybės yra labai plačios, šiuo metu jau galima eksportuoti produkciją į daugiau nei 150 šalių. Neturint vizijos, kuria linkme eiti, jungtis bendrai veiklai sudėtinga.

Kooperatyvų atstovai kaip trikdžius minėjo ilgalaikius ūkininkų įsipareigojimus gavus paramą, taip pat mokestinę politiką, neskatinančią kooperacijos idėjos.

Ne tik supirkti, bet ir gaminti

Vien žaliavos gamyba bei prekyba užsiimančio kooperatyvo veikla, dalyvių nuomone, nėra perspektyvi ir teikia nedidelę ekonominę naudą kooperatyvo nariams. Ekonomistų teigimu, didžiausia pridėtinė vertė sukuriama dalyvaujant tiesioginėje maisto ar paslaugų tiekimo grandinėje, apimančioje gamybą, perdirbimą, rinkodarą ir realizavimą.

Pasak Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto direktorės Rasos Melnikienės, negalima lyginti dabartinės situacijos su Lietuva tarpukario metais, kai kooperatyvai dygo lyg ant mielių, o jų veikla buvo itin sėkminga. „Reikia prisiminti, kad tuo metu žemės ūkio kooperatyvai veikė daugiau kaip žaliavos supirkimo punktai. Ir tuo metu jie buvo itin reikalingi, bet ne dabar. Sąlygos pasikeitė“, – įsitikinusi Lietuvos ekonomikos agrarinio instituto direktorė Rasa Melnikienė.

Žemės ūkio pirmininkas Andriejus Stančikas suabejojo, ar siūlymas smulkiems ūkiams susijungus į kooperatyvus prekiauti ne tik žaliava, o užsiimti produkcijos gamyba ir logistika, taip užimant solidesnę dalį perdirbimo rinkoje, nėra per didelis užmojis. „Smulkių gamintojų kooperatyvas neturi ambicijų patekti į didžiąsias rinkas tokias kaip Kinija“, - savo abejones išsakė A.Stančikas.

PLŽMMC direktorė L.Gumbrevičienė atkreipė dėmesį, kad yra neišnaudotos gana plačios vidaus rinkos galimybės, žemės ūkio produkcija ir maisto produktais aprūpinant švietimo, gydymo, slaugos ir kitas įstaigas. Šią nišą galėtų puikiai išnaudoti susikooperavę ar bendradarbiavimo pagrindu veikiantys smulkieji ir vidutiniai ūkiai, sudarydami sutartis ir bendradarbiaudami su mokyklomis, darželiais, ligoninėmis, kariuomene. Tokiu būdu būtų skatinamas ne tik kaimo ekonomikos vystymas, bet ir prisidedama prie socialinių kaimo klausimų sprendimo. Pastebėta, kad čia praverstų valstybinių įstaigų pagalba tiek ūkininkams, tiek perkančiosioms organizacijoms, taip pat reikalingi pakeitimai viešuosius pirkimus reglamentuojančiuose teisės aktuose skatinant supaprastintą maisto produktų pirkimą iš kooperatyvų ir smulkių ir vidutini ūkių.

Kaip teigia šešių jautienos gamintojų Zarasų rajone įkurto žemės ūkio kooperatyvo „Sartų lankų jautiena“ valdybos pirmininkas Gintaris Petrėnas, kooperuotis bendrai veiklai – išlikimo garantas. Kooperatyvas buvo būtinas, nes pavieniams ūkininkams, auginantiems veislinius mėsinius galvijus – daugiausia angusus, realizuoti aukštos kokybės jautieną yra sunku. Pavieniai ūkininkai parduoda už kainą, nepadengiančią visų patiriamų gamybos išlaidų, be to, neužtikrina stabilaus ir nuolatinio tiekimo, produkcijos kiekių. Susikooperavus, siekiant užtikrinti tiekiamos mėsos kokybę, gyvuliai kooperatyvui tiekiami tik iš pačių narių, mėsa ir jos gaminiai tiekiami į parduotuves, parduodam turguje ar tiesiogiai klientams.

Galimos įvairios bendradarbiavimo formos

Renginio dalyviai kalbėjo, kad šiandien kooperavimąsi reikia suvokti plačiau ir neapsiriboti tradicinių kooperatyvų, vienijančių tos pačios produkcijos gamintojus, veikla. Būtina atrasti kitas formas bei įvairesnes kryptis. Bendradarbiaujant galimos ir įvairios kooperacijos formos.

Naujų galimybių verslui gali suteikti ir klasteris. Tai bendradarbiavimo forma, artima kooperacijai – geografinė tarpusavyje susijusių įmonių, tiekėjų ir tam tikros krypties asocijuotų institucijų, kurios konkuruoja, o kartu bendradarbiauja, grupė. „Lyg šiuolaikiškesnis kooperatyvas savo veiklą grindžiantis mokslinėmis studijomis“, – sakė VšĮ „Versli Lietuva“ klasterių koordinatorius Darius Lasionis.

Pasak VšĮ „Sūrūs vėjai“, teikiančios edukacinių programų ir renginių organizavimo paslaugas ir apjungiančios Druskininkuose veikiančias kaimo bendruomenines organizacijas, ūkininkus, menininkus, amatininkus ir kaimo turizmo sodybų savininkus, vadovės Agnės Jazepčikaitės-Gaidienės restoranai ir maitinimo įstaigos mielai pirktų ūkininkų ir vietinių gamintojų produkciją, tačiau bendradarbiavimas su smulkiais vietos gamintojais nevyksta. Nevyksta ne dėl prekių kainos ar kokybės, bet, pirmiausia, dėl neužtikrinto pastovaus tiekimo ir negalėjimo išrašyti sąskaitas. Čia gamintojų kooperavimasis ar naujų bendradarbiavimo formų, tokių kaip klasteriai, atsiradimas galėtų tapti sėkmės pavyzdžiu.

„Pastebėjome, kad atskirai kaimo bendruomenei, amatininkui, menininkui gana sudėtinga pritraukti turistų, nes reikalingi ne tik rinkodaros gebėjimai, didelė paslaugų teikimo pasiūla, bet ir bendradarbiavimas tarp šių objektų. Dėl to įgyvendindami teritorinį projektą su VVG „Pagėgių kraštas“ įsteigėme viešąją įstaigą „Sūrūs vėjai“, kurios paskirtis – sujungti vietos paslaugų tiekėjus į vieną grandinę, sukurti patrauklius turizmo maršrutus, juos reklamuoti ir ieškoti klientų“, – apibūdina besiformuojančio kaimo turizmo srities klasterio pradžią VšĮ „Sūrūs vėjai“ vadovė.

Šiuo metu VšĮ „Sūrūs vėjai“ apima apie 25 paslaugų teikėjus, kurie įtraukia per 110 kaimo gyventojų. Druskininkiečiai ir kurorto svečiai turi galimybę pažinti Druskininkų kraštą, dzūkiškas tradicijas, dalyvauti pramoginėse ir edukacinėse programose.

Parama – raktas kooperacijai skatinti

Šiuo metu Žemės ūkio ministerija kartu su įvairių institucijų ir socialinių partnerių atstovais rengia 2015-2017 metų veiksmų planą kooperacijai skatinti ir plėtoti, kuriame turi būti numatytas visų galimų kooperacijos skatinimo svertų įteisinimas bei tobulinimas.

Naujuoju finansiniu laikotarpiu žemės ūkio kooperatyvai arba jų nariai turi galimybę pasinaudoti Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP) priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos srities „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“ parama. Šiai veiklos sričiai visu programavimo laikotarpiu numatyta skirti apie 430 mln. Eur. Pagal KPP 2007–2013 metų programą paramą įsisteigimui ir pirmųjų penkerių metų veiklai remti gavo 64 kooperatyvai.

Dėmesys ūkininkų ir smukiųjų gamintojų bendradarbiavimui, taip pat socialinių verslų skatinimui, bus skiriamas ir įgyvendinant KPP priemonę „LEADER programa“, pagal kurią 49 vietos veiklos grupės, įgyvendindamos vietos plėtros strategijas, numatė priemones darbo vietų kūrimui, jaunimo aktyvinimui, socialinės įtraukties didinimui.

„Kooperacija buvo, yra ir bus remiama per Lietuvos kaimo plėtros programų priemones, numatant naujus ar tobulinant šiose priemonėse jau esamus svertus kooperacijai skatinti, tačiau pati valdžia negali visko padaryti, ji gali tik padėti ar paremti“, - kalbėjo žemės ūkio viceministras Saulius Cironka.

Norintiems susipažinimu su geraisiais kooperacijos pavyzdžiais, PLŽMMC išleido leidinį „Kooperacija ir bendradarbiavimas. Geroji patirtis“, kuriame pateikiami sėkmingi kooperacijos ir bendradarbiavimo pavyzdžiai. Su leidiniu susipažinti galima www.zmmc.lt ir www.leaderlietuva.lt








Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Išrinkti geriausi „Metų ūkiai“
* Svečiui iš Vokietijos įteiktos Garbės piliečio regalijos
* Neišmokiusi veltėdžių gyventi visuomenė moka dvigubai
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar kada nors esate nukentėjęs nuo vagių?
Taip, patyriau didelių nuostolių.
Niekada su vagystėmis nesusidūriau.
Nukentėjau nežymiai.
Esu apsidraudęs, todėl jaučiuosi saugiau.



Kalbos patarimai

Ar galima „dirbti pareigose“?
Daiktavardis pareigos žymi darbo ar tarnybos vietoje turimą statusą, bet ne pačią vietą, todėl vietininkas pareigose nevartotinas, pvz.: Jis dirba direktoriaus pareigose (taisoma yra direktorius, dirba direktoriumi, eina direktoriaus pareigas).


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2018 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas