„Santaka“ / Kalbėjimas turi gydančią galią

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 4,80 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Reikalingas (-a) pagalbinis darbininkas (-ė) ūkio darbams, mokantis (-i) karves melžti aparatu. Darbas netoli Gražiškių. Tel. 8 602 31 187.
Galioja iki: 2018-11-29 08:57:12

Parduoda dalimis CITROEN BERLINGO (2002 m., dyzelis, 1,9 l, 51 kW), AUDI A4 (1998 m., 1,9 l, TDI, 81 kW), VW POLO (1997 m., 1,9 l, dyzelis, 47 kW), VW GOLF IV (1998 m., 1,9 l, TDI, 81 kW), VW SHARAN (1998 m., 1,9 l, TDI, 81 kW). Tel. 8 699 28 707.
Galioja iki: 2018-11-29 10:25:14



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2015-12-02 16:24

Dalinkitės:  


Policijos psichologė Laura Krupavičiūtė dalyvauja ir pareigūnams apklausiant vaikus – jų emocijos atsiskleidžia per piešinius.

Autorės nuotr.


Kalbėjimas turi gydančią galią

Eglė KVIESULAITIENĖ

Jei svarstytume, kurios profesijos žmonės savo darbe patiria daugiausiai streso, ko gero, policijos pareigūnai patektų į pirmąjį penketuką. Neigiamos emocijos, kraupūs avarijų vaizdai, nužudyti žmonės – su tuo pareigūnams tenka susidurti nuolat.


Patiria išgyvenimų


Marijampolės apskrities vyriausiajame policijos komisariate dirbanti ir mūsų rajono pareigūnus konsultuojanti psichologė Laura Krupavičiūtė įsitikinusi, jog policininkams psichologinė pagalba būtina. Mat sukrečiančius įvykius, apie kuriuos dauguma žmonių sužino tik iš žiniasklaidos, pareigūnams tenka regėti iš arti ir nerodant emocijų profesionaliai atlikti savo darbą.

Policininkai kviečiami ne tik „gesinti“ konfliktų ar sulaikyti nusikaltėlių, bet ir netikėtai mirus žmogui, radus savižudį, įvykus nelaimingam atsitikimui namuose arba darbe.

Pareigūnai mato kraupius eismo įvykių vaizdus, nužudytus žmones, išdarkytus kūnus, aukų artimųjų skausmą. Kita vertus, policininkams tenka patiems panaudoti ginklą ar pajusti nusikaltėlių agresiją.

Tokie išgyvenimai neretai įsirėžia į atmintį, gali sukelti pasekmių emocinei žmogaus būklei, sugrįžti sapnuose ir prisiminimuose.


Pamena iki šiol


Psichologė neabejoja, kad kone kiekvienas pareigūnas savo darbe yra patyręs tokių emocinių sukrėtimų, kurie gali ilgam įsirėžti į atmintį ir sukelti stresinę būseną. Nors kasdien su neigiamomis emocijomis susiduriantys policininkai psichologiškai užsigrūdina ir išmoksta jas tramdyti, net ir labai tvirtas žmogus nuo nuolatinių stresų gali palūžti.

Vilkaviškio rajono policijos komisariato viršininkas Edvardas Gruzdys, daug metų dirbęs kriminalinėje policijoje, prisimena keletą atvejų, sukėlusių ilgalaikį stresą. Bene labiausiai įsiminė tirtas nusikaltimas, kai buvo išžaginta ir nužudyta aštuoniolikmetė mergina.

– Nors per ilgametę kriminalisto praktiką teko matyti daug nužudytų žmonių, tačiau vaizdas, kada pamatėme išrengtos ir išniekintos merginos kūną, sukrėtė visus pareigūnus, – pasakojo E. Gruzdys. – Netrukus sulaikėme žudiką. Girdėdamas jo ramiai duodamus parodymus, kai išniekinta mergina prašė pasigailėti ir nežudyti, o jis šaltai ją pasmaugė rankinės rankenomis, vos tramdžiau emocijas. Norėjosi jį patį tomis rankenomis pasmaugti. Visą savaitę po šio įvykio negalėjau ramiai miegoti – guldavau ir keldavau galvodamas apie šį nusikaltimą.

E. Gruzdys prisiminė ir kitą emociškai sunkų įvykį, kai sulaikytas nusikaltėlis išsitraukė pistoletą ir pradėjo pyškinti į pareigūnus. Vienas kriminalistas buvo sužeistas. Nors pats E. Gruzdys tuomet nenukentėjo, akyse dar ilgai stovėjo į jį nukreipto pistoleto vaizdas.


Išderina psichologiškai


Patruliui Aidui Krapaičiui į atmintį įsirėžė skaudus eismo įvykis, per kurį žuvo septyni žmonės Virbalyje.

– Darbas mus užgrūdina, todėl matydami negyvus žmones, išdarkytus kūnus užgniaužiame emocijas. Vis dėlto visos emocijos sukyla, kai nelaimių aukomis tampa vaikai. Tokių vaizdų užmiršti neįmanoma, – sakė A. Krapaitis. – Skaudus šios avarijos vaizdas ilgam įsirėžė į atmintį. Net prie vaikų darželio pamatęs panašiai aprengtą mergaitę nulydėjau akimis, tarsi norėdamas tikėti, kad tas vaikas nežuvo.

Kitas kelių policijos pareigūnas sakė patyręs emocinį šoką, kai teko aiškintis nelaimingo įvykio, per kurį tėvas suvažinėjo savo sūnų, aplinkybes.

Kalbinti pareigūnai pripažino, jog tokie emociškai sunkūs įvykiai išderina psichologiškai ir jei tuo metu policijoje būtų dirbęs psichologas, jo konsultacija, ko gero, būtų pravertusi.


Kreipiasi nedrąsiai


Apskrities policijos komisariate psichologo etatas įsteigtas vos prieš metus. Tad kol kas pareigūnai dar nedrąsiai kreipiasi pagalbos. Kartais, sužinojusi apie stresinę situaciją, kurią darbe ar asmeniniame gyvenime patyrė policininkas, pagalbą jam pasiūlo pati psichologė.

– Policininkai, kaip ir visa visuomenė, kol kas psichologo kabineto duris praveria nedrąsiai, – sakė L. Krupavičiūtė. – Dažnai žmonės mus painioja su psichiatrais ir mano, jog psichologo pagalbos prireikia tik sutrikusios psichikos asmeniui. Vis dėlto šie stereotipai po truputį tirpsta.

Tačiau, anot L. Krupavičiūtės, kad kreiptųsi pagalbos, žmogus psichologu turi pasitikėti. O pasitikėjimas užsitarnaujamas tik per ilgesnį laiką.

Mokymus rajonų policijos komisariatuose pareigūnams vedanti jauna psichologė stengiasi juos įtikinti, kad užsisklęsti savyje, užgniaužti emocijas ir bandyti jas įveikti pačiam neverta, kai šalia yra pasirengęs padėti profesionalus specialistas.

Teisės psichologijos studijas baigusi Laura policininkus moko valdyti stresą, konfliktus, kaip elgtis krizinėse situacijose, taip pat – bendravimo įgūdžių, kuriuos galima pritaikyti ir darbe, ir asmeniniame gyvenime.

Patys pareigūnai dažnai klausia patarimo, kaip reikėtų bendrauti su vadinamaisiais probleminiais, psichinę negalią turinčiais, nusižudyti grasinančiais žmonėmis, apklausose dalyvaujančiais nepilnamečiais.


Lemia uždarumas


L. Krupavičiūtė įsitikinusi, kad lietuvių psichologines problemas dažniausiai lemia uždarumas. Tai, jog vyrai yra uždaresni nei moterys, nelinkę dalytis išgyvenimais, problemas sprendžia viduje, lemia ir savižudybių statistiką.

– Nuo mažens berniukams diegiame, kad jie negali verkti, turi būti stiprūs ir nepažeidžiami. Taip užauginame žmogų, kuris nerodo, kada jam blogai ar skauda. Kai taurė persipildo, žmogus gali palūžti, – aiškino psichologė.

Anot specialistės, kalbėti ir išsikalbėti yra būtina. Žmogui naudinga išsakyti, kas jį slegia, iškalbėti savo „juodąją“ gyvenimo pusę ir kartu su psichologe rasti tą baltąją, kurią padėtume ant kitos gyvenimo svarstyklių lėkštelės.

Nors kartais atrodytų, jog kalbėjimas apie skaudžius dalykus drasko širdį, anot psichologės, tik pradraskius pūliuojančią žaizdą galima ją išvalyti. Todėl tiek pareigūnams, tiek kitiems emocinių sukrėtimų patiriantiems žmonėms L. Krupavičiūtė patartų jokiu būdu neužsisklęsti ir būtinai kreiptis į psichologą ar bent jau išsikalbėti su artimu žmogumi. Nors kalbėjimas pačios situacijos ir nekeičia, bet turi gydančią galią.






Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Jubiliejų švenčiantis gydytojas savęs be medicinos neįsivaizduoja
* Naujų nesutarimų fone prisimintos senos nuoskaudos
* Vilkaviškio mieste siaučia vandalai
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar vartojate alkoholį prie savo nepilnamečių vaikų?
To niekada nedarau.
Išgeriu tiek, kad neapsvaigčiau.
Savęs neriboju.
Mano vaikai jau pilnamečiai.
Vaikų neturiu.



Kalbos patarimai

Ar galima sakyti „prieinama kaina“?
ikrai galima, kadangi „Dabartinės lietuvių kalbos žodyne“ nurodoma trečioji dalyvio prieinamas reikšmė – „nebrangus, įperkamas“.



Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2018 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas