|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
|
| ||||||||||||||
|
||||||||||||||
Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagąDidesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com. | |
 | Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais. |
|
| |
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
Skelbimai svetainėje
Moteris, turinti patirties, ieško valytojos darbo. Tel. 8 699 29 968.Galioja iki: 2024-04-21 14:44:23
Vieta ir darbo laikas
Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.
„Santaka“ / Lietuvoje
|
|
|
Užsienio reikalų ministerijos užsakymu visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centro „Vilmorus“ atlikta Lietuvos gyventojų apklausa apie užsienio politiką parodė, kad visuomenę labiausiai domina santykiai su kaimyninėmis valstybėmis, tarp kurių Lenkija dažniausiai minima tarp šalių, su kuriomis reikėtų bendradarbiauti aktyviausiai.
Gyventojai taip pat aktyviai domisi saugumu ir NATO, palankiai vertina Lietuvos poziciją Ukrainos atžvilgiu ir šalies dalyvavimą kovoje prieš terorizmą.
Santykiai su kaimyninėmis šalimis domina 66 proc. gyventojų, NATO ir saugumo klausimai – 44 proc. Kiek mažiau respondentų teigė besidomintys Užsienio reikalų ministerijos teikiama pagalba keliaujant užsienyje (39 proc.), Europos Sąjungos reikalais (36 proc.), Lietuvos įvaizdžiu užsienyje (34 proc.), Lietuvos vykdomais ekonominio ir energetinio saugumo projektais (32 proc.).
Šalys su kuriomis, Lietuvos gyventojų manymu, reikėtų bendradarbiauti aktyviausiai yra Lenkija (61 proc.), Vokietija (61 proc.) ir Latvija (60 proc.). Daugiau nei pusė respondentų paminėjo Estiją (52 proc.).
Lietuvos ir Lenkijos santykius beveik pusė (48 proc.) respondentų įvertino kaip gerus, trečdalis – kaip blogus ar greičiau blogus. Lietuviai ir lenkų tautinė mažuma Lietuvos ir Lenkijos santykius įvertino gana panašiai. Dauguma respondentų teigė, kad tokius vertinimus lėmė žiniasklaida.
Didžioji dalis asmenų, susidūrusių su URM teikiamomis paslaugomis, jas vertino gerai arba labai gerai (58 proc.). Per pastaruosius 5 metus į URM ar Lietuvos atstovybes užsienyje teko kreiptis 5 procentams apklaustųjų (įskaitant jų šeimų narius, artimuosius).
Kalbant apie paramą Ukrainai, dauguma – 56 proc. – apklaustųjų nurodė, kad Lietuvos parama Ukrainai yra pakankama. 10 proc. teigė, kad ji per didelė, o 9 proc. – kad per maža. Didžioji dauguma – 87 proc. – apie Lietuvos užsienio politiką sužino iš televizijos. Antroje vietoje – internetinė žiniasklaida, ją paminėjo 39 proc. gyventojų. Tačiau jaunimui internetinė žiniasklaida jau yra pirmoje vietoje – 71 proc.
Atsakydami į klausimą apie Lietuvos vaidmenį kovoje prieš terorizmą, beveik du trečdaliai (64 proc.) nurodė, jog yra už tai, kad Lietuva dalyvautų tarptautinėse operacijose ir misijose. Dar 8 proc. yra už tai, kad Lietuva prisidėtų tik finansiškai. Tik gana nedidelė dalis – 23 proc. – respondentų teigė, kad Lietuva neturi prisidėti prie tarptautinės kovos su terorizmu.
Didžioji dauguma – 87 proc. – apie Lietuvos užsienio politiką sužino iš televizijos. Antroje vietoje – internetinė žiniasklaida, ją paminėjo 39 proc. gyventojų. Tačiau jaunimui internetinė žiniasklaida jau yra pirmoje vietoje – 71 proc. Radiją, kaip informacijos šaltinį, apie Lietuvos užsienio politiką paminėjo 36 proc. respondentų, spaudą – 29 proc.
Į klausimą, per kokius užsienio televizijos kanalus gyventojai nuolatos žiūri naujienas, 32 proc. nurodė „1-ą Baltijos kanalą“, 26 proc. – „RTR“, 11 proc. – „BBC“, 11 proc. – „CNN“. Kiti užsienio kanalai žiūrimi rečiau. Didžioji dalis žiūrinčių šiuos kanalus jais ir pasitiki. Visgi labiausiai pasitikima vakarietiškais kanalais: „BBC“ – 82 proc., „CNN“ – 84 proc. Kituose kanaluose pateikiama informacija pasitikima mažiau: „1-as Baltijos kanalas“ – 62 proc., „RTR“ – 58 proc.
Paklausti, ar pritartų, kad Lietuva turėtų teikti paramą besivystančioms šalims ir taip prisidėtų prie tarptautinių pastangų mažinti skurdą ir migracijos srautus, 44 proc. respondentų atsakė teigiamai, o 28 proc. teigė, jog ir patys sutiktų prisidėti prie paramos besivystančioms šalims.
Reprezentatyvi Lietuvos gyventojų apklausa ministerijos užsakymu atlikta lapkričio mėnesį.
URM Informacijos ir viešųjų ryšių departamentas
Užsienio reikalų ministerijos užsakymu visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centro „Vilmorus“ atlikta Lietuvos gyventojų apklausa apie užsienio politiką parodė, kad visuomenę labiausiai domina santykiai su kaimyninėmis valstybėmis, tarp kurių Lenkija dažniausiai minima tarp šalių, su kuriomis reikėtų bendradarbiauti aktyviausiai. |
Gyventojai taip pat aktyviai domisi saugumu ir NATO, palankiai vertina Lietuvos poziciją Ukrainos atžvilgiu ir šalies dalyvavimą kovoje prieš terorizmą.
Santykiai su kaimyninėmis šalimis domina 66 proc. gyventojų, NATO ir saugumo klausimai – 44 proc. Kiek mažiau respondentų teigė besidomintys Užsienio reikalų ministerijos teikiama pagalba keliaujant užsienyje (39 proc.), Europos Sąjungos reikalais (36 proc.), Lietuvos įvaizdžiu užsienyje (34 proc.), Lietuvos vykdomais ekonominio ir energetinio saugumo projektais (32 proc.).
Šalys su kuriomis, Lietuvos gyventojų manymu, reikėtų bendradarbiauti aktyviausiai yra Lenkija (61 proc.), Vokietija (61 proc.) ir Latvija (60 proc.). Daugiau nei pusė respondentų paminėjo Estiją (52 proc.).
Lietuvos ir Lenkijos santykius beveik pusė (48 proc.) respondentų įvertino kaip gerus, trečdalis – kaip blogus ar greičiau blogus. Lietuviai ir lenkų tautinė mažuma Lietuvos ir Lenkijos santykius įvertino gana panašiai. Dauguma respondentų teigė, kad tokius vertinimus lėmė žiniasklaida.
Didžioji dalis asmenų, susidūrusių su URM teikiamomis paslaugomis, jas vertino gerai arba labai gerai (58 proc.). Per pastaruosius 5 metus į URM ar Lietuvos atstovybes užsienyje teko kreiptis 5 procentams apklaustųjų (įskaitant jų šeimų narius, artimuosius).
Kalbant apie paramą Ukrainai, dauguma – 56 proc. – apklaustųjų nurodė, kad Lietuvos parama Ukrainai yra pakankama. 10 proc. teigė, kad ji per didelė, o 9 proc. – kad per maža.
Didžioji dauguma – 87 proc. – apie Lietuvos užsienio politiką sužino iš televizijos. Antroje vietoje – internetinė žiniasklaida, ją paminėjo 39 proc. gyventojų. Tačiau jaunimui internetinė žiniasklaida jau yra pirmoje vietoje – 71 proc.
Atsakydami į klausimą apie Lietuvos vaidmenį kovoje prieš terorizmą, beveik du trečdaliai (64 proc.) nurodė, jog yra už tai, kad Lietuva dalyvautų tarptautinėse operacijose ir misijose. Dar 8 proc. yra už tai, kad Lietuva prisidėtų tik finansiškai. Tik gana nedidelė dalis – 23 proc. – respondentų teigė, kad Lietuva neturi prisidėti prie tarptautinės kovos su terorizmu.
Didžioji dauguma – 87 proc. – apie Lietuvos užsienio politiką sužino iš televizijos. Antroje vietoje – internetinė žiniasklaida, ją paminėjo 39 proc. gyventojų. Tačiau jaunimui internetinė žiniasklaida jau yra pirmoje vietoje – 71 proc. Radiją, kaip informacijos šaltinį, apie Lietuvos užsienio politiką paminėjo 36 proc. respondentų, spaudą – 29 proc.
Į klausimą, per kokius užsienio televizijos kanalus gyventojai nuolatos žiūri naujienas, 32 proc. nurodė „1-ą Baltijos kanalą“, 26 proc. – „RTR“, 11 proc. – „BBC“, 11 proc. – „CNN“. Kiti užsienio kanalai žiūrimi rečiau. Didžioji dalis žiūrinčių šiuos kanalus jais ir pasitiki. Visgi labiausiai pasitikima vakarietiškais kanalais: „BBC“ – 82 proc., „CNN“ – 84 proc. Kituose kanaluose pateikiama informacija pasitikima mažiau: „1-as Baltijos kanalas“ – 62 proc., „RTR“ – 58 proc.
Paklausti, ar pritartų, kad Lietuva turėtų teikti paramą besivystančioms šalims ir taip prisidėtų prie tarptautinių pastangų mažinti skurdą ir migracijos srautus, 44 proc. respondentų atsakė teigiamai, o 28 proc. teigė, jog ir patys sutiktų prisidėti prie paramos besivystančioms šalims.
Reprezentatyvi Lietuvos gyventojų apklausa ministerijos užsakymu atlikta lapkričio mėnesį.
URM Informacijos ir viešųjų ryšių departamentas
Publikuota: 2015-12-02 09:19:24
Komentarai:
Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
Šiame numeryje
* Senieji maldos namai – ne vien tikinčiųjų rūpestis * Sergantieji širdies nepakankamumu gaus papildomą gydymą
* Sesuo Lina: „Gyvas tikėjimas šeimą sujungia stipriais ryšiais“
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Šūksniai
Nuorodos
Statistika
„Santakos laikraštis“
Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info
© 2005-2024 Visos teisės saugomos.
Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.
Rekvizitai
ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347
soc. tinklai
Uždaroji akcinė bendrovė |
ISSN 2538-8533
|
|