„Santaka“ / Pabėgėlių krizė „supinta“ iš įvairių interesų

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 4,80 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Reikalingas (-a) pagalbinis darbininkas (-ė) ūkio darbams, mokantis (-i) karves melžti aparatu. Darbas netoli Gražiškių. Tel. 8 602 31 187.
Galioja iki: 2018-11-29 08:57:12

Parduoda dalimis CITROEN BERLINGO (2002 m., dyzelis, 1,9 l, 51 kW), AUDI A4 (1998 m., 1,9 l, TDI, 81 kW), VW POLO (1997 m., 1,9 l, dyzelis, 47 kW), VW GOLF IV (1998 m., 1,9 l, TDI, 81 kW), VW SHARAN (1998 m., 1,9 l, TDI, 81 kW). Tel. 8 699 28 707.
Galioja iki: 2018-11-29 10:25:14



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2015-12-02 09:14

Dalinkitės:  


Andrius Švarplys mano, kad problemoms Sirijoje vieno „rakto“ nėra.

Pabėgėlių krizė „supinta“ iš įvairių interesų

Renata VITKAUSKIENĖ

„Niekas Lietuvoje jų nematė, bet visi turi nuomonę. Kas tai?“ Taip taikliai įžvalgūs stebėtojai apibūdina mūsų visuomenės domėjimąsi karo pabėgėlių situacija, savarankiškai susidarytas išankstines nuostatas.

Profesionalo įžvalgomis su „Santakos“ skaitytojais šiandien dalijasi Vytauto Didžiojo universiteto sociologijos ir politinės filosofijos dėstytojas dr. Andrius ŠVARPLYS.

– Kodėl šįmet pabėgėlių klausimas Europos Sąjungos (ES) šalyse pasidarė toks aštrus?

– Pagal paskutines prognozes, šiuo metu numatomas pabėgėlių skaičius ES yra 1, 5 mln. Jų migracija šiemet paūmėjo, nors pastaruoju metu nieko iš esmės naujo Sirijoje neįvyko.

Realiausia iš kelių paūmėjimo versijų yra ta, kad laikinosiose pabėgėlių stovyklose Turkijoje buitinė situacija pasidarė nebepakeliama ir žmonės iš ten pajudėjo.

Kita versija – Rusijos interesas tarptautinėje arenoje būti stipriu ir svarbiu lyderiu. Tam jai reikia silpnų, po vieną veikiančių ir problemų turinčių suskaldytos bendrijos šalių.

Didieji pokyčiai, kuriuos sukėlė Arabų pavasaris, Sirijoje prasidėjo 2011-ųjų pavasarį. Tada atrodė, kad į šalį atsirito demokratizacijos banga. Tačiau situacijai pasikeitus radikaliai šiuo metu Sirijoje vyksta pilietinis karas. Ten kovoja ne kažkokios dvi aiškios fronto linijos.

Dabar Sirijos teritorijoje visi kariauja prieš visus ir kiekvienas turi savų tikslų. Šiuo metu jau nė nesiginčijama dėl to, jog Sirija yra nebe valstybė, o tik teritorija, kurioje vyksta realūs kariniai mūšiai.

Apskritai Artimuosiuose Rytuose, ne tik Sirijoje, tiek susipynusių interesų grupių, egzistencinių dramų, politinių siužetų ir valstybių interesų, kad išnarplioti šitą įvairiapusės problemos kamuolį vienu raktu tiesiog neįmanoma. Mano supratimu, pasaulyje nėra jokio analitinio centro, politiko ar politinės grupės, kurie žinotų šitos situacijos sprendimą.

– Kodėl ES šalys taip skirtingai nusiteikusios pabėgėlių atžvilgiu?

– Bendrijoje esama dviejų kardinaliai priešingų krypčių. Vokietija, Skandinavijos šalys karo pabėgėlių laukė svetingai atvėrusios glėbį, o Vengrija – statydama kelių metrų aukščio spygliuotos vielos tvorą. Šitos skirtingos reakcijos tik patvirtina, jog karo migrantų krizė – nevienareikšmis ir labai komplikuotas dalykas.

Dar kitokios – nuosaikios – pozicijos laikosi Didžioji Britanija. Ji neatsisako priimti pabėgėlių, tačiau atmeta kvotų principą ir ginčija Briuselio galią dirbtinai sudarinėti šitas kvotas. Solidarizuodamasi Didžioji Britanija sutiktų priimti pabėgėlių, tačiau tik nedidelį skaičių asmenų per kelerius metus.

– Kodėl Vokietija tokia atvira pabėgėliams?

– Vokiečių kolektyvinei tapatybei po Antrojo pasaulinio karo didžiausią įtaką daro vadinamasis postholokaustinis mentalitetas. Vokiečiams reikia europietiškos Vokietijos, tauta siekia tapti europietiška savo vidumi. Šalies intelektualinis, politinis, žiniasklaidos elitas sutaria, kad nacistinė praeitis yra pačių vokiečių sukurtas blogis, kuriam reikia užkirsti kelią. Dėl šių priežasčių Vokietija yra didžiausia ES integracijos rėmėja net ir tais atvejais, kai jai pačiai tas ekonomiškai nėra naudinga. Šitą procesą Vokietijoje palaiko proeuropietiškos tapatybės visuomenė. Nepriimdama pabėgėlių arba laikydamasi griežtesnės pozicijos jų atžvilgiu, Vokietija atvertų Pandoros skrynią ir leistų reikštis tyliosioms nacistinėms jėgoms, kurių šalyje dar yra.
Dabar Sirijos teritorijoje visi kariauja prieš visus ir kiekvienas turi savų tikslų. Šiuo metu jau nė nesiginčijama dėl to, jog Sirija yra nebe valstybė, o tik teritorija, kurioje vyksta realūs kariniai mūšiai.


Taigi Vokietijos reakcija buvo tokia, kokios reikėjo tikėtis, šalis jos ir laikysis. Tačiau prieš atveriant vartus Vokietijoje nebuvo įvertinta realybė. Dabar šita valstybė pasiryžusi spręsti dideles problemas, taikyti laikinus apribojimus. Tačiau tai nereiškia, jog pasikeitė vokiečių principinė nuostata likti atvira šalimi, o ryžtas priimti pabėgėlius išseko.

– Matome ir girdime apie neva turtingus pabėgėlius. Kaip vertinti tokią informaciją?

– Vaizdo medžiaga (greičiausiai ji autentiška), kurioje rodomi karingai nusiteikusių jaunų vyrų pabėgėlių būriai, kurioje karo migrantai užfiksuoti su brangiais telefonais rankose, kur rodomi migrantų kriminaliniai veiksmai, yra kai kam naudinga. Visuomenės neigiamos reakcijos į tokią medžiagą laukia tos dešiniosios politinės grupės, kurios nelinkusios teigiamai žiūrėti apskritai į jokius pabėgėlius, net jei jie būtų itin tvarkingi žmonės. Lietuvoje taip pat yra politinių jėgų, kurios laukia tokių vaizdų.

Mes turime nustoti pabėgėlius ir idealizuoti, ir demonizuoti, nes gyvenimas yra visoks.

– Kokios tendencijos dėl pabėgėlių vyrauja Lietuvoje?

– Lietuvoje, kaip ir visoje ES, išsiskyrė du požiūriai į pabėgėlius. Viena linija – atvirumo, humanistinė, atjautos, solidarumo. Kitas kelias – nuosaikesnis. Vis dėlto sakyčiau, kad mes save priskiriame prie nuosaikesnę poziciją užimančių, tačiau Briuselio sprendimų neginčijančių šalių.

Susidaro įspūdis, jog Lietuvoje apie pabėgėlius yra pateikiama daugiau neigiamos informacijos.

Mūsų šalies politinis elitas, tradicinės partijos nėra išdėstę aiškios pozicijos šiuo klausimu. Savo principinę poziciją – nepritarimą planui skirstyti pabėgėlius ES šalims pagal kvotų sistemą – yra išsakiusi tik Darbo partija.

Šalies Prezidentė aiškios pozicijos neišreiškė, ji laviruoja tarp tarptautinio lygmens ir stengiasi nepasakyti nieko tokio, kas sukeltų nepasitenkinimą Lietuvoje.

Liberalams ir konservatoriams visų svarbiausia yra ne pabėgėlių problema. Jų prioritetas – laikytis proeuropietiško kurso, kad ir koks jis būtų.

Vokietijos kelias, tai yra pabėgėliams atviras glėbys, Lietuvoje nėra perspektyvus. Beveik 70 proc. mūsų šalies žmonių dar iki Paryžiaus įvykių į pabėgėlius žiūrėjo neigiamai ir tik keliolika procentų teigiamai. Argi politikai ryšis laikytis vokiškosios linijos? Juk toks sprendimas jiems patiems taptų „peiliu“ vidaus politikoje, nes per rinkimus gyventojai tokių politikų tiesiog neberinktų.

Racionali ir rimtų analitikų palaikoma nuostata yra tokia: pabėgėlius priimti ir solidarumą reikšti reikia. Solidarumas šioje situacijoje yra ne tiek moralinis, humanistinis, kiek pragmatinis. Jeigu atsisakysime priimti pabėgėlius, tai kaip mes galėsime tikėtis Vokietijos, Prancūzijos, Didžiosios Britanijos ar dar kitų šalių paramos santykiuose su Rusija? O mums tos paramos prireiks. Lietuvos laviravimas tarptautiniuose santykiuose yra labai apribotas. Dėl to mūsų valstybei savo dėmesį ir veiksmus reikėtų labiausiai kreipti į tai, kaip pabėgėlius integruoti šalies viduje, vietos darbo rinkoje.






Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Jubiliejų švenčiantis gydytojas savęs be medicinos neįsivaizduoja
* Naujų nesutarimų fone prisimintos senos nuoskaudos
* Vilkaviškio mieste siaučia vandalai
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar vartojate alkoholį prie savo nepilnamečių vaikų?
To niekada nedarau.
Išgeriu tiek, kad neapsvaigčiau.
Savęs neriboju.
Mano vaikai jau pilnamečiai.
Vaikų neturiu.



Kalbos patarimai

Ar galima sakyti „prieinama kaina“?
ikrai galima, kadangi „Dabartinės lietuvių kalbos žodyne“ nurodoma trečioji dalyvio prieinamas reikšmė – „nebrangus, įperkamas“.



Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2018 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas