„Santaka“ / Ar optimizmas – pajėgus apsaugoti nuo nelaimių? / Nuomonės Įvairios apklausos rodo, kad savo ar šalies finansinę ateitį esame linkę vertinti pesimistiškai. Kad lietuviai <...>"> Įvairios apklausos rodo, kad savo ar šalies finansinę ateitį esame linkę vertinti pesimistiškai. Kad lietuviai <...>"> Įvairios apklausos rodo, kad savo ar šalies finansinę ateitį esame linkę vertinti pesimistiškai. Kad lietuviai <...>" />

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 5,50 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda plastikinį 1 t talpos konteinerį (metaliniame rėme su prailgintu išleidimo čiaupu) vandeniui, kurui, skystoms trąšoms ir pan. Yra galimybė atvežti. Tel.: 8 686 98 506, 8 686 98 503.
Galioja iki: 2019-05-26 09:34:13

Buhalterė ieško papildomo darbo. Tvarko įmonių, ūkininkų buhalteriją. Tel. 8 678 70 201.
Galioja iki: 2019-05-31 16:30:41

3 greta esančius sodus „Pasagos“ bendrijoje. Bendras plotas 12 a. Tel. 8 637 22 279.
Galioja iki: 2019-06-01 15:31:53



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / Nuomonės

Dalinkitės:  



Ar optimizmas – pajėgus apsaugoti nuo nelaimių?

Odeta Bložienė, „Swedbank“ Asmeninių finansų instituto vadovė

Įvairios apklausos rodo, kad savo ar šalies finansinę ateitį esame linkę vertinti pesimistiškai. Kad lietuviai dažniau mato ne teigiamą, o neigiamą medalio pusę, tvirtina ir psichologai. Tačiau yra viena sritis, kurioje optimizmo turime išties su kaupu. Tai – tikėjimas, kad nelaimingi atsitikimai mus aplenks.

Tokia išvada peršasi įvertinus gyventojų draudimo indekso tyrimo, kuris „Swedbank“ Asmeninių finansų instituto užsakymu pirmąkart buvo atliktas Lietuvoje, rezultatus. Tyrimo metu paaiškėjo, jog 4 iš 10 lietuvių neturi jokio savanoriškai įsigyto draudimo. Tuo tarpu savo turtą (būstą, smulkius daiktus, kt.) yra apdraudę beveik trečdalis lietuvių, gyvybės draudimą turi penktadalis, o nuo nelaimingų atsitikimų apsidraudęs tik kas septintas žmogus. Tiesa, apie trečdalis apklaustųjų teigė tikintys, kad jiems gresiančių nelaimių tikimybė – labai maža, todėl jie nemato poreikio draustis. Taigi galime sakyti, kad šiuo klausimu esame tikri optimistai. Tačiau ar pozityvus požiūris gali apsaugoti nuo finansinių nuostolių netikėtai kaimynui užliejus būstą ar ilgam netekus darbo?

Dalis skaitytojų mane, ko gero, skubės apkaltinti perdėtu pesimizmu. Tačiau statistika vis primena apie egzistuojančias rizikas. Pavyzdžiui, šalies keliuose kasdien įvyksta vidutiniškai 9 eismo įvykiai, kurių metu nukenčia žmonės, o didžiosios draudimo bendrovės per tą patį laiką sulaukia bent kelių skambučių dėl žalos atlyginimo būsto užliejimo atveju. Taigi tikimybė, kad galite patirti finansinių nuostolių dėl nelaimingo atsitikimo, yra išties reali. O neturintieji pakankamai santaupų (tokie, beje, yra daugiau nei pusė apklausos dalyvių), rizikuoja patirti rimtą smūgį šeimos biudžetui.

Kodėl Lietuvoje naudotis draudimu – nepopuliaru? Dažnu atveju pagrindinis pasiteisinimas, kodėl nesidraudžiama ar netaupoma netikėtiems atvejams, yra lėšų trūkumas. Ir tai suprantama: šeimoms, gaunančioms minimalias pajamas, tačiau neturinčioms daug turto, draudimas taptų papildoma finansine našta. Kita vertus, tuo pačiu argumentu dažnai vadovaujasi ir aukštesnes pajamas gaunantys žmonės, vos gebantys patenkinti augančius savo poreikius, todėl nerandantys pajamų dalies, kurią galėtų skirti taupymui ar papildomai finansinei apsaugai.
apgalvotas pasiruošimas egzistuojančiai įvairių nelaimingų atsitikimų rizikai yra gerokai svarbesnis nei „kodavimasis“ nuo nelaimių optimizmu.


Kaip parodė apklausa, lietuviai nenoriai draudžiasi dar ir dėl to, kad abejoja dėl galimybės gauti išmokas įvykus nelaimei. Tai iš dalies nestebina, nes Lietuvos draudimo rinka egzistuoja pakankamai neilgai – vos porą dešimtmečių. Natūralu, kad daugelis dar neturime aiškaus suvokimo, kokiais atvejais ir kokiu draudimu turėtume naudotis, o draudimo sutarčių sąlygas dažnai sunku suprasti, ypač be specialisto pagalbos.

Tiesa, nors draudimu naudojamės ne taip aktyviai kaip daugumos kitų Europos šalių gyventojai, kasmet situacija pamažu gerėja. Auga gyventojų sąmoningumas, kad draudimas yra vertinga šeimos finansų apsaugos priemonė, teikianti realią naudą nelaimingo atsitikimo atveju. Tai rodo ir augančios šalies draudimo rinkos apimtys: per pirmuosius devynis šių metų mėnesius draudimo įmokų suma Lietuvoje buvo 7 procentais didesnė nei tuo pačiu laikotarpiu pernai, o draudimo išmokų suma padidėjo 5, 5 procento. Norisi tikėti, kad netrukus įjungsime dar aukštesnę pavarą draudimo kelyje, o abejones ilgainiui išsklaidys ne tik aiškiau pateikiami draudimo rinkos pasiūlymai, bet ir žmonių aktyvus domėjimasis finansinės apsaugos galimybėmis.

Pabaigai norėčiau priminti, kad apgalvotas pasiruošimas egzistuojančiai įvairių nelaimingų atsitikimų rizikai yra gerokai svarbesnis nei „kodavimasis“ nuo nelaimių optimizmu. Todėl linkiu įvertinti turimus finansinius įsipareigojimus, pomėgių ir darbo keliamas rizikas bei atitinkamai apsaugoti savo turtą ir sveikatą. Ramiau miegosite, jei žinosite, kad netikėtų situacijų metu atsiradę nuostoliai gali būti bent iš dalies kompensuoti.




Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Pilviškiečiai džiaugiasi pasirinkę gėlininkystės verslą
* Rašytojos Dainos Opolskaitės knyga įvertinta solidžia premija
* Paramos renginiai padeda augti talentams
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Kas Jums svarbiausia darbovietėje?
Kolektyvo mikroklimatas.
Aiškios atsakomybės.
Įmonės patikimumas.
Karjeros galimybės.
Atlygis ir finansinis skatinimas.



Kalbos patarimai

Ar vartotinas veiksmažodis „įdabartinti“?
Taip, naujadaras įdabartinti vartojamas reikšme „perkelti į dabartį; padaryti prieinamą dabartyje; suteikti dabarties pavidalą“. Pvz.: Režisieriai savo filmuose stengiasi įdabartinti istoriją. Bendrojoje vartosenoje prigijo ir daiktavardis įdabartinimas.


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2019 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas