„Santaka“ / Netaupo ne tik valdžia, bet ir namų ūkiai / Ekonomika

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 5,50 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda 3 ha žemės už Uosijos miško, prie sandėlių (atlikti geodeziniai matavimai). Tel. 8 652 30 775.
Galioja iki: 2019-09-19 09:32:22

Parduoda 2 kambarių tvarkingą butą patogioje vietoje, Vilkaviškyje (IV a., 50 m², šalia yra mokykla, vaikų darželis). Tel. 8 685 69 145.
Galioja iki: 2019-09-19 09:33:21

Parduoda 5 durų didelę medinę spintą, šiaudapjovę („akselinę“) su vienfaziu vokišku varikliu, 4 vasarines padangas 185/70 R14. Tel. 8 670 49 964.
Galioja iki: 2019-09-19 09:34:21

Parduoda gyvenamąjį namą Vienybės g., Vilkaviškyje (yra 7,6 a žemės). Tel. 8 656 85 575.
Galioja iki: 2019-09-19 14:45:38

Parduoda 1 kambario butą Vilniaus g. 6, Vilkaviškyje (29,62 m², III a., vonia ir tualetas kartu, be balkono). Tel. 8 638 50 161.
Galioja iki: 2019-09-20 09:28:01

Parduoda savadarbį tvarkingą traktoriuką su žemės dirbimo padargais. Tel. 8 615 96 257.
Galioja iki: 2019-09-22 11:32:38

Parduoda tvarkingą, prižiūrėtą namą Virbalyje (70 m², mūrinis ūkinis pastatas, visi inžineriniai tinklai, šildymas kietuoju kuru, 7 a sklypas, sutvarkyta aplinka, šalia mokykla ir vaikų darželis, 10 000 Eur). Tel.: 8 616 72 266, 8 656 58 234.
Galioja iki: 2019-09-23 09:03:05

Parduoda 2 kambarių butą su daliniais patogumais Virbalyje (atskiras įėjimas, yra ūkiniai pastatai, vandens, kanalizacija, rūsys, žemės, šalia parduotuvė, ambulatorija, autobusų stotelė, 3000 Eur). Tel. 8 650 59 709.
Galioja iki: 2019-09-26 13:25:28

Parduoda lengvojo automobilio priekabą (1995 m., 1,6 x 1,6 m, draudimas ir TA dvejiems metams, LED žibintai, padangos M+S, 80 proc. likutis, 369 Eur), plastikinių langų varčias su stiklo paketais (įvairių dydžių, 22 Eur už vnt.). Tel. 8 686 41 679.
Galioja iki: 2019-09-26 16:23:58



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / Ekonomika

Dalinkitės:  



Netaupo ne tik valdžia, bet ir namų ūkiai

Rokas Grajauskas „Danske Bank“ analitikas Baltijos šalims

Nors pastaruoju metu valdžia susilaukia daug kritikos dėl to, kad netaupo ir 2016-aisias vėl ketina išlaidauti, problema glūdi ne tik valdžios sektoriuje. Į per didelį išlaidavimą yra linkę ir Lietuvos namų ūkiai, kurių taupymas pastaruoju metu tik mažėjo nepaisant augusių pajamų.

Rinkimai po rinkimų

Priežastis, dėl kurios kitų metų biudžetas nebus subalansuotas, o valdžia ketina didinti išlaidas labiau nei augs pajamos, yra labai paprasta – kitais metais laukia rinkimai. Subalansuoto biudžeto greičiausiai nesulauksime ir 2017 metų. Priežastis? Nes juk formuojant 2017 metų biudžetą prieš kitų metų rinkimus ir vėl reikės kažkaip pamaloninti rinkėjus. O vėliau ir vėl laukia savivaldybių, Europos Parlamento rinkimai. Ir taip gyvename jau 25 metus, per kuriuos dar nei karto neturėjome subalansuoto biudžeto. Kitaip tariant, mūsų liga – ne ūminė, bet chroniška.

Tuo tarpu mūsų kaimynai estai kitais metais ir vėl ketina viešajame sektoriuje sutaupyti maždaug 50 mln. eurų, tai yra, panašiai tiek, kiek ir šiemet. Estai supranta elementarų dalyką – kiekvieną ekonomiką veikia ciklai, kuriuos gali sukelti ne tik objektyvūs išoriniai veiksniai, bet egzistuoja ir tam tikras vidinis ekonomikos cikliškumas, kurį veikia dažnai neracionalių rinkos dalyvių lūkesčių svyravimai. Kaip rodo Lietuvos patirtis po nepriklausomybės, krizės mus užklumpa kas 8-10 metų. Kitais metais Lietuvos ūkis augs jau septintus metus iš eilės. Nesinori būti krizės pranašu, bet turėtume būti pasiruošę ir tokiam scenarijui, nes kita krizė ir vėl gali užklupti greitai ir netikėtai. Ar tai būtų iš už Atlanto ar iš tolimosios Kinijos, o galbūt ir dėl, pavyzdžiui, geopolitinės įtampos su Rusija paaštrėjimo ir visiško Rusijos rinkos užsidarymo.

Jei per 2008-2009 metų krizę Lietuvos viešojo sektoriaus skola išaugo nuo 15 iki beveik 40 proc. BVP, tai per pastaruosius šešerius ekonomikos augimo metus mes jos ne tik nesugebėjome sumažinti, bet net ir padidinome. Šiais ir kitais metais viešojo sektoriaus skola ir toliau išliks didesnė nei 40 proc. nuo BVP. Taigi kas bus kai ir vėl ateis krizė? Skolinsimės iki 70 proc. nuo BVP? Juk tokiu atveju eitume jau pramintu pietinių (ir deja, net tik jų) Europos valstybių keliu, kai skolos augimo tendencija yra labai aiškiai vienakryptė – tik į viršų.

Tai nejaugi esame tiek neprotingi, kad nesugebėtume pasimokyti iš kitų klaidų?

Vartojimo pasaka tęsiasi

Tačiau problema čia ko gero yra dar gilesnė, kadangi Lietuvoje netaupo ne tik valdžia, bet ir gyventojai, kurie yra vieni iš didžiausių išlaidautojų visoje Europos Sąjungoje. Nors oficialūs atlyginimai Lietuvoje yra vieni mažiausių tarp ES šalių, pagal vienam gyventojui tenkantį vartojimą lietuviai pirmauja visoje Vidurio ir Rytų Europoje. Praėjusiais metais mus dar lenkė slovakai, tačiau šiemet mes aplenkėme jau ir juos bei tapome vienvaldžiais regiono lyderiais. Vidutiniškai vienas gyventojas Lietuvoje vartojimui išleidžia 685 eurus, antroje vietoje šiais metais likę estai išleidžia 681 eurą, trečioje – slovakai su 670 eurų.

Kaip taip gali būti, paklausite, jei lietuviai uždirba 1, 5 karto mažiau nei estai, o suvartoja daugiau? Yra keturios priežastys: 1) oficiali statistika neatspindi šešėlinės ekonomikos masto darbo rinkoje; 2) lietuviai gauna daugiau perlaidų iš į užsienį emigravusių tautiečių; 3) lietuviai gauna daugiau pajamų iš turto; 4) lietuviai mažiau taupo.

Tiesą sakant pagal taupymą esame vieni iš paskutinių visoje ES ir lenkiame tik rumunus bei kipriečius, kurių taupymas yra neigiamas, t.y. jie išleidžia daugiau nei uždirba. Taip, tai įmanoma, kai yra kas skolina. Mes irgi taip elgėmės prieš krizę. Pačiame ekonomikos perkaitimo įkarštyje taip elgėsi netgi mūsų racionalieji kaimynai estai.

Vidutinio lietuvio taupymo norma šiandien vos viršija nulį, tai yra, mes išleidžiame beveik viską, ką uždirbame. Todėl nenuostabu, kad Lietuvoje taip paplitusios ir greitųjų kreditų paslaugos, kurios leidžia į neadekvatų vartojimą linkusiesiems asmenims sudurti galą su galu ir pragyventi nuo vieno mėnesio iki kito.

Todėl nesistebėkime, kad Lietuvoje valdžia netaupo. Netaupome ir mes patys. O juk valdžia viso labo yra visuomenės atspindys.






Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Vištyčio ūkininkams apsauga nuo vilkų pasiteisino
* Pakeitimai miesto gatvėse kelia vairuotojų diskusijas
* Nepagarbus elgesys su policijos pareigūnu gali kainuoti gana brangiai
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ką dažniausiai dovanojate eidami į vestuves, jubiliejus?
Pinigų.
Dovanų kuponą.
Nuperku kokį daiktą.
Apsiriboju gėlėmis.



Kalbos patarimai

Ar taisyklingas pasakymas „reikalingas pagalbos“?
Taip, taisyklingas, būdvardis „reikalingas“ valdo objekto kilmininką. Pvz.: Senas neįgalus žmogus reikalingas pagalbos.


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2019 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas