|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
|
| ||||||||||||||
|
||||||||||||||
Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagąDidesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com. | |
 | Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais. |
|
| |
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
Skelbimai svetainėje
Moteris, turinti patirties, ieško valytojos darbo. Tel. 8 699 29 968.Galioja iki: 2024-04-21 14:44:23
Vieta ir darbo laikas
Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.
„Santaka“ / Ekonomika
|
|
|
Rokas Grajauskas „Danske Bank“ analitikas Baltijos šalims
Nors pastaruoju metu valdžia susilaukia daug kritikos dėl to, kad netaupo ir 2016-aisias vėl ketina išlaidauti, problema glūdi ne tik valdžios sektoriuje. Į per didelį išlaidavimą yra linkę ir Lietuvos namų ūkiai, kurių taupymas pastaruoju metu tik mažėjo nepaisant augusių pajamų.
Rinkimai po rinkimų
Priežastis, dėl kurios kitų metų biudžetas nebus subalansuotas, o valdžia ketina didinti išlaidas labiau nei augs pajamos, yra labai paprasta – kitais metais laukia rinkimai. Subalansuoto biudžeto greičiausiai nesulauksime ir 2017 metų. Priežastis? Nes juk formuojant 2017 metų biudžetą prieš kitų metų rinkimus ir vėl reikės kažkaip pamaloninti rinkėjus. O vėliau ir vėl laukia savivaldybių, Europos Parlamento rinkimai. Ir taip gyvename jau 25 metus, per kuriuos dar nei karto neturėjome subalansuoto biudžeto. Kitaip tariant, mūsų liga – ne ūminė, bet chroniška.
Tuo tarpu mūsų kaimynai estai kitais metais ir vėl ketina viešajame sektoriuje sutaupyti maždaug 50 mln. eurų, tai yra, panašiai tiek, kiek ir šiemet. Estai supranta elementarų dalyką – kiekvieną ekonomiką veikia ciklai, kuriuos gali sukelti ne tik objektyvūs išoriniai veiksniai, bet egzistuoja ir tam tikras vidinis ekonomikos cikliškumas, kurį veikia dažnai neracionalių rinkos dalyvių lūkesčių svyravimai. Kaip rodo Lietuvos patirtis po nepriklausomybės, krizės mus užklumpa kas 8-10 metų. Kitais metais Lietuvos ūkis augs jau septintus metus iš eilės. Nesinori būti krizės pranašu, bet turėtume būti pasiruošę ir tokiam scenarijui, nes kita krizė ir vėl gali užklupti greitai ir netikėtai. Ar tai būtų iš už Atlanto ar iš tolimosios Kinijos, o galbūt ir dėl, pavyzdžiui, geopolitinės įtampos su Rusija paaštrėjimo ir visiško Rusijos rinkos užsidarymo.
Jei per 2008-2009 metų krizę Lietuvos viešojo sektoriaus skola išaugo nuo 15 iki beveik 40 proc. BVP, tai per pastaruosius šešerius ekonomikos augimo metus mes jos ne tik nesugebėjome sumažinti, bet net ir padidinome. Šiais ir kitais metais viešojo sektoriaus skola ir toliau išliks didesnė nei 40 proc. nuo BVP. Taigi kas bus kai ir vėl ateis krizė? Skolinsimės iki 70 proc. nuo BVP? Juk tokiu atveju eitume jau pramintu pietinių (ir deja, net tik jų) Europos valstybių keliu, kai skolos augimo tendencija yra labai aiškiai vienakryptė – tik į viršų.
Tai nejaugi esame tiek neprotingi, kad nesugebėtume pasimokyti iš kitų klaidų?
Vartojimo pasaka tęsiasi
Tačiau problema čia ko gero yra dar gilesnė, kadangi Lietuvoje netaupo ne tik valdžia, bet ir gyventojai, kurie yra vieni iš didžiausių išlaidautojų visoje Europos Sąjungoje. Nors oficialūs atlyginimai Lietuvoje yra vieni mažiausių tarp ES šalių, pagal vienam gyventojui tenkantį vartojimą lietuviai pirmauja visoje Vidurio ir Rytų Europoje. Praėjusiais metais mus dar lenkė slovakai, tačiau šiemet mes aplenkėme jau ir juos bei tapome vienvaldžiais regiono lyderiais. Vidutiniškai vienas gyventojas Lietuvoje vartojimui išleidžia 685 eurus, antroje vietoje šiais metais likę estai išleidžia 681 eurą, trečioje – slovakai su 670 eurų.
Kaip taip gali būti, paklausite, jei lietuviai uždirba 1, 5 karto mažiau nei estai, o suvartoja daugiau? Yra keturios priežastys: 1) oficiali statistika neatspindi šešėlinės ekonomikos masto darbo rinkoje; 2) lietuviai gauna daugiau perlaidų iš į užsienį emigravusių tautiečių; 3) lietuviai gauna daugiau pajamų iš turto; 4) lietuviai mažiau taupo.
Tiesą sakant pagal taupymą esame vieni iš paskutinių visoje ES ir lenkiame tik rumunus bei kipriečius, kurių taupymas yra neigiamas, t.y. jie išleidžia daugiau nei uždirba. Taip, tai įmanoma, kai yra kas skolina. Mes irgi taip elgėmės prieš krizę. Pačiame ekonomikos perkaitimo įkarštyje taip elgėsi netgi mūsų racionalieji kaimynai estai.
Vidutinio lietuvio taupymo norma šiandien vos viršija nulį, tai yra, mes išleidžiame beveik viską, ką uždirbame. Todėl nenuostabu, kad Lietuvoje taip paplitusios ir greitųjų kreditų paslaugos, kurios leidžia į neadekvatų vartojimą linkusiesiems asmenims sudurti galą su galu ir pragyventi nuo vieno mėnesio iki kito.
Todėl nesistebėkime, kad Lietuvoje valdžia netaupo. Netaupome ir mes patys. O juk valdžia viso labo yra visuomenės atspindys.
Nors pastaruoju metu valdžia susilaukia daug kritikos dėl to, kad netaupo ir 2016-aisias vėl ketina išlaidauti, problema glūdi ne tik valdžios sektoriuje. Į per didelį išlaidavimą yra linkę ir Lietuvos namų ūkiai, kurių taupymas pastaruoju metu tik mažėjo nepaisant augusių pajamų. |
Priežastis, dėl kurios kitų metų biudžetas nebus subalansuotas, o valdžia ketina didinti išlaidas labiau nei augs pajamos, yra labai paprasta – kitais metais laukia rinkimai. Subalansuoto biudžeto greičiausiai nesulauksime ir 2017 metų. Priežastis? Nes juk formuojant 2017 metų biudžetą prieš kitų metų rinkimus ir vėl reikės kažkaip pamaloninti rinkėjus. O vėliau ir vėl laukia savivaldybių, Europos Parlamento rinkimai. Ir taip gyvename jau 25 metus, per kuriuos dar nei karto neturėjome subalansuoto biudžeto. Kitaip tariant, mūsų liga – ne ūminė, bet chroniška.
Tuo tarpu mūsų kaimynai estai kitais metais ir vėl ketina viešajame sektoriuje sutaupyti maždaug 50 mln. eurų, tai yra, panašiai tiek, kiek ir šiemet. Estai supranta elementarų dalyką – kiekvieną ekonomiką veikia ciklai, kuriuos gali sukelti ne tik objektyvūs išoriniai veiksniai, bet egzistuoja ir tam tikras vidinis ekonomikos cikliškumas, kurį veikia dažnai neracionalių rinkos dalyvių lūkesčių svyravimai. Kaip rodo Lietuvos patirtis po nepriklausomybės, krizės mus užklumpa kas 8-10 metų. Kitais metais Lietuvos ūkis augs jau septintus metus iš eilės. Nesinori būti krizės pranašu, bet turėtume būti pasiruošę ir tokiam scenarijui, nes kita krizė ir vėl gali užklupti greitai ir netikėtai. Ar tai būtų iš už Atlanto ar iš tolimosios Kinijos, o galbūt ir dėl, pavyzdžiui, geopolitinės įtampos su Rusija paaštrėjimo ir visiško Rusijos rinkos užsidarymo.
Jei per 2008-2009 metų krizę Lietuvos viešojo sektoriaus skola išaugo nuo 15 iki beveik 40 proc. BVP, tai per pastaruosius šešerius ekonomikos augimo metus mes jos ne tik nesugebėjome sumažinti, bet net ir padidinome. Šiais ir kitais metais viešojo sektoriaus skola ir toliau išliks didesnė nei 40 proc. nuo BVP. Taigi kas bus kai ir vėl ateis krizė? Skolinsimės iki 70 proc. nuo BVP? Juk tokiu atveju eitume jau pramintu pietinių (ir deja, net tik jų) Europos valstybių keliu, kai skolos augimo tendencija yra labai aiškiai vienakryptė – tik į viršų.
Tai nejaugi esame tiek neprotingi, kad nesugebėtume pasimokyti iš kitų klaidų?
Tačiau problema čia ko gero yra dar gilesnė, kadangi Lietuvoje netaupo ne tik valdžia, bet ir gyventojai, kurie yra vieni iš didžiausių išlaidautojų visoje Europos Sąjungoje. Nors oficialūs atlyginimai Lietuvoje yra vieni mažiausių tarp ES šalių, pagal vienam gyventojui tenkantį vartojimą lietuviai pirmauja visoje Vidurio ir Rytų Europoje. Praėjusiais metais mus dar lenkė slovakai, tačiau šiemet mes aplenkėme jau ir juos bei tapome vienvaldžiais regiono lyderiais. Vidutiniškai vienas gyventojas Lietuvoje vartojimui išleidžia 685 eurus, antroje vietoje šiais metais likę estai išleidžia 681 eurą, trečioje – slovakai su 670 eurų.
Kaip taip gali būti, paklausite, jei lietuviai uždirba 1, 5 karto mažiau nei estai, o suvartoja daugiau? Yra keturios priežastys: 1) oficiali statistika neatspindi šešėlinės ekonomikos masto darbo rinkoje; 2) lietuviai gauna daugiau perlaidų iš į užsienį emigravusių tautiečių; 3) lietuviai gauna daugiau pajamų iš turto; 4) lietuviai mažiau taupo.
Tiesą sakant pagal taupymą esame vieni iš paskutinių visoje ES ir lenkiame tik rumunus bei kipriečius, kurių taupymas yra neigiamas, t.y. jie išleidžia daugiau nei uždirba. Taip, tai įmanoma, kai yra kas skolina. Mes irgi taip elgėmės prieš krizę. Pačiame ekonomikos perkaitimo įkarštyje taip elgėsi netgi mūsų racionalieji kaimynai estai.
Vidutinio lietuvio taupymo norma šiandien vos viršija nulį, tai yra, mes išleidžiame beveik viską, ką uždirbame. Todėl nenuostabu, kad Lietuvoje taip paplitusios ir greitųjų kreditų paslaugos, kurios leidžia į neadekvatų vartojimą linkusiesiems asmenims sudurti galą su galu ir pragyventi nuo vieno mėnesio iki kito.
Todėl nesistebėkime, kad Lietuvoje valdžia netaupo. Netaupome ir mes patys. O juk valdžia viso labo yra visuomenės atspindys.
Publikuota: 2015-11-27 11:29:55
Komentarai:
Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
Šiame numeryje
* Senieji maldos namai – ne vien tikinčiųjų rūpestis * Sergantieji širdies nepakankamumu gaus papildomą gydymą
* Sesuo Lina: „Gyvas tikėjimas šeimą sujungia stipriais ryšiais“
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Šūksniai
Nuorodos
Statistika
„Santakos laikraštis“
Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info
© 2005-2024 Visos teisės saugomos.
Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.
Rekvizitai
ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347
soc. tinklai
Uždaroji akcinė bendrovė |
ISSN 2538-8533
|
|