„Santaka“ / Įvykių kronika - karo istorijos mėgėjams / Kūryba

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 4,80 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda 1 t talpos konteinerį metaliniame rėme su išleidimo čiaupu ir jo prailginimu (45 Eur), tokį pat konteinerį be metalinio rėmo (15 Eur). Tinka vandeniui ar kurui laikyti. Gali atvežti. Tel.: 8 686 98 506, 8 686 98 503.
Galioja iki: 2018-09-29 09:19:34

Brangiai išsinuomotų žemės ūkio paskirties žemės. Tel. 8 624 12 402.
Galioja iki: 2018-09-30 10:57:07

Parduoda kiaulę skersti. Tel. 8 602 31 187.
Galioja iki: 2018-10-01 11:50:58



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / Kūryba

Dalinkitės:  



Įvykių kronika - karo istorijos mėgėjams

Leidykla „Briedis“ pristato naujieną – Vernerio Haupto (Werner Haupt) knygą „Kuršas. Pamirštos armijų grupės kronika nuotraukose“, išleistą serijoje „Antrasis pasaulinis karas“.

1944 m. spalio 10 d. Raudonoji armija šiauriau Palangos pasiekė Baltijos jūros pakrantę ir Vermachto armijų grupė „Šiaurė“ buvo galutinai atkirsta nuo armijų grupės „Centras“. Susidarė Kuršo katilas, į kurį patekusią kariuomenę buvo galima aprūpinti tik jūra.

Hitleris, tikėdamasis sukaustyti didesnes Raudonosios armijos pajėgas, neleido evakuoti kariuomenės Vokietijos gynybai, nors to reikalavo Vermachto generolai. Savo vyriausiosios vadovybės beveik užmirštos dvi Kuršo armijos kovojo su didesne, gausesne karių skaičiumi, pranašesne ginkluote, technika aprūpinta sovietų kariuomene ir atrėmė šešis itin galingus jos puolimus.

Šios armijų grupės liko nenugalėtos ne tik iki pat Vokietijos kapituliacijos 1945 m. gegužės 8 d., bet net gegužės 12 d., apie pralaimėjimą paskelbus Latvijos laikraštyje „Cīņa“, dalis karių nesudėjo ginklų ir sėkmingai priešinosi toliau.

Nuo Tukumo per Mažeikius iki Liepojos pietuose, puslankiu nusitęsusiame fronte, pirmajame Kuršo mūšyje, prasidėjusiame 1944 m. spalio 16 d., vyko įnirtingi mūšiai prieš daugybę kartų pranašesnes sovietų artilerijos bei karines oro pajėgas.

Spalio 27 d. įvyko antrasis Kuršo mūšis. Įnirtingos kovos užvirė nuo Skuodo ir Mažeikių iki Tukumo. Žinodami apie laukiančią karčią sovietų nelaisvę, vokiečiai kovėsi iš paskutiniųjų, mėgino prasiveržti Rytų Prūsijos kryptimi. Paskutinysis mėginimas įvyko 1945 m. gegužės 22 d., kai SS VI armijos korpusas, vadovaujamas obergrupenfiurerio Valterio Kriugerio, susikovė su sovietų kariais. Iššaudęs visus šovinius, korpuso vadas paskutinį šovinį skyrė sau.

Stalinas ciniškai „vaduoti Lietuvos“ į kovą prieš aršiai kovojančius vokiečius metė lietuvius – 16-ąją lietuviškąją diviziją. Nemažai jų buvo ką tik pašaukti tarnauti į „armiją išvaduotoją“. Vokiečių pusėje kovėsi 13-asis lietuvių policijos batalionas. Kovose dėl Kuršo žuvo daugiau Antrajame pasauliniame kare kovojusių lietuvių negu kuriame kitame fronte.

Prieš sovietus vokiečių pusėje įnirtingai kovėsi ir latvių 19-oji SS grenadierių divizija.

V. Haupto gausiai iliustruota knyga „Kuršas. Pamirštos armijų grupės kronika nuotraukose“ padės skaitytojui susidaryti tikresnį vaizdą apie tai, kas iš tiesų vyko tomis lemtingomis dienomis.



„Santakos“ info






Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Išrinkti geriausi „Metų ūkiai“
* Svečiui iš Vokietijos įteiktos Garbės piliečio regalijos
* Neišmokiusi veltėdžių gyventi visuomenė moka dvigubai
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar kada nors esate nukentėjęs nuo vagių?
Taip, patyriau didelių nuostolių.
Niekada su vagystėmis nesusidūriau.
Nukentėjau nežymiai.
Esu apsidraudęs, todėl jaučiuosi saugiau.



Kalbos patarimai

Ar galima „dirbti pareigose“?
Daiktavardis pareigos žymi darbo ar tarnybos vietoje turimą statusą, bet ne pačią vietą, todėl vietininkas pareigose nevartotinas, pvz.: Jis dirba direktoriaus pareigose (taisoma yra direktorius, dirba direktoriumi, eina direktoriaus pareigas).


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2018 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas