„Santaka“ / Įgūdžius reikia priartinti prie darbo rinkos poreikių / Švietimas <...>"> <...>"> <...>" />

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis


Orai Vilkaviškyje


Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

Skelbimų kol kas nėra. Atsiųskite savo skelbimą! (Kaina - 2 €)


Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / Švietimas

Dalinkitės:  


Įgūdžius reikia priartinti prie darbo rinkos poreikių


Neseniai paskelbto 2015 m. Švietimo ir mokymo stebėsenos biuletenio duomenys rodo, kad išsilavinimo lygis kyla visoje Europoje, tačiau, siekiant didinti švietimo įtrauktį ir skatinti socialinį judumą, reikia investicijų.

Tikslą padidinti aukštąjį išsilavinimą įgijusių asmenų skaičių ir sumažinti mokyklos nebaigusių asmenų skaičių pasiekė daugiau valstybių narių. Tačiau ši pažanga yra nevienoda tiek tarp valstybių narių, tiek pačiose valstybėse narėse. Didžiausias pavojus nepasiekti minimalių švietimo standartų kyla mokiniams iš socialiai remtinų ir imigrantų šeimų. Tyrime padaryta išvada, kad siekiant sukurti labiau integruotas švietimo sistemas Europoje ir išvengti menkai išsilavinusių žmonių skaičiaus augimo – pagrindinės nedarbo ir socialinės atskirties priežasties – būtinas naujas investicijų į švietimą postūmis. Valstybėms narėms rekomenduojama dėti visas pastangas gerinti savo švietimo ir mokymo sistemų prieinamumą, kokybę ir aktualumą.



Lietuvos ataskaitos duomenimis, palyginti su ES vidurkiu, Lietuvai gerai sekasi spręsti mokyklos nebaigimo problemą (2013 m. mokyklos nebaigusių asmenų skaičius siekė 6, 3 proc., palyginti su 12 proc. ES vidurkiu). Per pastarąjį dešimtmetį mokyklos nebaigusių moksleivių skaičius smarkiai sumažėjo (2002 m. jis buvo 13, 4 proc.). Tačiau Lietuvos suaugusiųjų dalyvavimo mokymosi visą gyvenimą programose lygis yra vienas žemiausių Europos Sąjungoje (2013 m. jis siekė 5, 6 proc., palyginti su 10, 5 proc. ES vidurkiu). Įmonių teikiamomis galimybėmis dalyvauti tęstinio profesinio mokymo programose pasinaudojo tik 31 proc. darbuotojų, palyginti su 48 proc. ES vidurkiu; neformaliojo švietimo ir savišvietos būdais mokėsi 35, 4 proc. darbuotojų, palyginti su 47, 4 proc. ES vidurkiu.
Tikslą padidinti aukštąjį išsilavinimą įgijusių asmenų skaičių ir sumažinti mokyklos nebaigusių asmenų skaičių pasiekė daugiau valstybių narių. Tačiau ši pažanga yra nevienoda tiek tarp valstybių narių, tiek pačiose valstybėse narėse.


Ataskaitoje nurodoma, kad, vykdant Lietuvos švietimo ir mokymo politiką reikia spręsti nuolatinę įgūdžių neatitikties darbo rinkos reikmėms problemą. Menkai dalyvaujama mokymosi visą gyvenimą programose, o profesinio rengimo ir mokymo reforma, kuria siekiama padidinti profesinio mokymo patrauklumą, dar tik pradedama įgyvendinti. Pameistrystės programos nėra labai paplitusios.

Pagal 2014 m. Europos semestrą Lietuvai pateiktose rekomendacijose , susijusiose su švietimu ir mokymu, daugiausia dėmesio tenka šiems dalykams: i) nuolatinės įgūdžių neatitikties problemos sprendimui švietimo sistemas labiau pritaikant prie darbo rinkos poreikių, be kita ko, naudojantis įgūdžių reikmių nustatymo sistemomis, ir skatinant mokymąsi visą gyvenimą; ii) siekiui pirmenybę teikti kokybiškai pameistrystei ir kitų formų mokymuisi darbo vietoje ir stiprinti partnerystę su privačiuoju sektoriumi siekiant didinti jaunimo įsidarbinimo galimybes.

Šiems iššūkiams ir jų sprendimo būdams aptarti Europos Komisijos atstovybė Lietuvoje 2015 m. lapkričio 16 d. organizuoja tarptautinę konferenciją. Šiandien paskelbta ataskaita leis konferencijoje įvertinti naujausius duomenis ir palyginti Lietuvos švietimo sistemos rezultatus su kitomis ES valstybėmis narėmis.


EK atstovynės Lietuvoje info



Publikuota: 2015-11-18 11:01:42

Komentarai:





Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?



Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Naujas komisariato vadovas Suvalkijoje jaučiasi savas
* NŽT specialistai teisinosi ir prašė supratimo
* Turizmas Vištytyje: kaip laikosi gražiausias rajono kampelis?
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Paskutinį kovo sekmadienį bus įvestas vasaros laikas. Teks anksčiau keltis, bet vakarais bus ilgiau šviesu. Ar laukiate to?
Taip.
Ne.
Man jokio skirtumo.
Vasaros laikas galėtų būti visada.



Kalbos patarimai

Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.



Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2024 Visos teisės saugomos. Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai