„Santaka“ / Virusinės žarnyno infekcijos nebijo vėsių orų

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 4,80 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda garažą Vilkaviškyje, prie ligoninės (geras privažiavimas, yra elektra, ištinkuotas), 250 m² komercinės paskirties patalpas Giedriuose (už geležinkelio pervažos, yra aikštelė automobiliams, geras privažiavimas, vandens baseinas). Tel. 8 687 87 459.
Galioja iki: 2018-11-19 14:00:39



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2015-11-16 16:38

Dalinkitės:  


Virusinės žarnyno infekcijos nebijo vėsių orų

Atvėsus orams padaugėja virusinių žarnyno infekcijų. Šiais metais per spalio mėnesį Marijampolės apskrityje užregistruota 87 nepatikslintos virusinės žarnyno infekcijos atvejai. Palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, sergamumas išaugo daugiau nei tris kartus.



Sukelia virusai

Patekę į žmogaus organizmą, žarnyno virusai pažeidžia plonąjį žarnyną, sukeldami vėmimą ir viduriavimą, paliečia kitus organus, o viduriavimas pasireiškia tik kaip vienas iš ligos simptomų.

Virusai sukelia gastroenteritus – skrandžio ir plonojo žarnyno gleivinės uždegimus. Dažniausiai virusinius gastroenteritus sukelia rota- ir norovirusai. Rotavirusiniu gastroenteritu dažniausiai serga kūdikiai ir maži vaikai, o norovirusiniu – vyresni vaikai ir suaugusieji.

Noroviruso sukeltos infekcijos sezoniškumas priklauso nuo įvairių faktorių, o rotavirusiniais gastroenteritais dažniausiai sergama šaltuoju metų laiku.



Lengva užsikrėsti

Rota- ir norovirusai yra labai užkrečiami. Viduriavimo (diarėjos) metu šie virusai išsiskiria dideliais kiekiais su išmatomis, todėl užsikrėtimui pakanka tik keleto ar vos 10 viruso dalelių. Vidutiniškai virusas išskiriamas 4–6 dienas. Infekcijos šaltinis yra sergantis žmogus ar viruso nešiotojas.

Norovirusai dažniausiai plinta per jūros gėrybes (austres, krabus, moliuskus, kitus vėžiagyvius), į jas patekdami su vandeniu, kuris gali būti užterštas nuotekų turiniu. Valymo proceso metu sumažinami tik bakterijų kiekiai, o virusai nepašalinami. Jie žūsta verdant aukštesnėje nei 70 laipsnių temperatūroje, todėl netinkamai apdorotas jūros gėrybes vartoti rizikinga. Galima užsikrėsti ir per vaisius, daržoves, uogas, jei jos plaunamos virusais užterštu vandeniu.

Taip pat gali būti užsikrečiama per buitinį kontaktą, t. y. per išmatomis suteptus aplinkos paviršius, daiktus (pvz., dalijantis rankšluosčiais, indais, keičiant vystyklus, liečiant durų rankenas).



Nemalonūs simptomai

Rotavirusinio gastroenterito inkubacinis periodas yra 24–72 val., norovirusinio – 24–48 val. Rota- ir norovirusų sukeltiems gastroenteritams būdinga staigi pradžia: pykinimas, vėmimas 3–4 kartus per dieną, vandeningas viduriavimas, karščiavimas, pilvo, galvos skausmas, bendras silpnumas. Simptomai vidutiniškai tęsiasi 2–3 dienas.

Rimčiausia ir sunkiausia komplikacija, kuri gali išsivystyti ligos metu, yra dehidratacija (staigus skysčių ir esminių, būtinųjų druskų ir mineralų netekimas). Kurį laiką po infekcijos gali pasireikšti laikinas laktozės netoleravimas, kai pavartojus pieno ir jo produktų atsiranda diskomfortas pilve: pučia vidurius, viduriuojama.



Gydymas – simptominis

Specifinių vaistų, veikiančių rota- ir norovirusus nėra. Ligoniui taikomas kompleksinis simptominis gydymas. Ypač svarbu vartoti pakankamai skysčių. Viduriuojant reikėtų vengti pieno produktų, riebaus, turinčio daug maistinių skaidulų ar labai saldaus maisto. Geriausia valgyti lengvai virškinamą maistą: bananus, ryžius, virtas bulves, skrebučius (skrudintą duoną), virtas morkas, vištieną be odelės ir riebalų. Gydytojai paprastai rekomenduoja vartoti enterosorbentus, diosmektinus, probiotikus, geriamosios rehidratacijos tirpalus.

Rizika susirgti priklauso nuo kiekvieno žmogaus higieninio išprusimo. Kadangi vienas iš infekcijų plitimo kelių yra fekalinis-oralinis, labai svarbu laikytis asmens higienos tiek ligoniui, tiek jį slaugančiam asmeniui. Ligonis turi būti izoliuotas, jo kambario, tualeto valymui reikėtų naudoti chloro turinčias dezinfekcines medžiagas. Susirgus patartina kreiptis į gydytoją ir vengti kontakto su kitais asmenimis, kad nebūtų platinama infekcija.



Loreta RADZEVIČIENĖ

Marijampolės apskrities vyriausioji epidemiologė






Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Kybartų „vaiduokliui“ Savivaldybė nutarė skirti administratorių
* Ispaniją palikusi siuvėja pamažu savo vietą atranda Vilkaviškyje
* Lopai ant lopų – ir tie patys banguoti
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar vartojate alkoholį prie savo nepilnamečių vaikų?
To niekada nedarau.
Išgeriu tiek, kad neapsvaigčiau.
Savęs neriboju.
Mano vaikai jau pilnamečiai.
Vaikų neturiu.



Kalbos patarimai

Apkrikštyti ar pakrikštyti?
Bendrinėje kalboje teiktinesnis veiksmažodis pakrikštyti. Jis vartojamas ir Šventojo Rašto vertimuose į lietuvių kalbą.


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2018 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas