|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
| ||||||||||||||
Siūlykite temą
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
|
„Santaka“ / 2006-07-14 17:48
Liepos 7 dieną „Bočių“ bendrijos nariai surengė susirinkimą-poezijos vakarą. Prie uždegtos žvakelės buvo skaitomos Albinos Brokienės eilės, skirtos Mindaugo karūnavimo dienai bei Joninėms, Bronius Klimas padeklamavo eilėraštį apie V.Kudirką. Daug eilių, plaukiančių iš pačių širdies gelmių, skaitė Juozas Juškevičius. Ir Joninės atšvęstos gražiai. Pavakare išvykome į Svirkalnį. Prie laužo skambėjo senovinės lietuviškos dainos, taip primenančios prabėgusias jaunystės dienas. Kitą dieną buvome pakviesti koncertuoti į J.Basanavičiaus gimtinę. Čia buvome gražiai priimti sodybos šeimininkų. Vėl skambėjo dainos, priminusios čia gimusį iškilų žmogų, ir eilės. Po koncerto tvenkinyje plukdėme vainikus, dainavome prie laužo. Mūsų dainos labai patiko čia atvažiavusiems Amerikos lietuviams. Atsigavome dvasiškai ir džiaugėmės, kad esame dar stiprūs, nedejuojame, neverkšlename ir nepalūžtame nuo gyvenimo negandų. Aldona PEČELIENĖ „Bočių“ bendrijos pirmininkė Kiekvienoje vietoje galioja atitinkamos elgesio taisyklės – jos turėtų būti ir kapinėse. Vienos ponios artimųjų kapas yra nuo jos draugės per keletą kapų. Ne kartą teko girdėti, kaip ta ponia savo pažįstamai ima pasakoti: kur buvo, ką pirko. Žinoma, pasakoja taip, kad draugė per nemažą atstumą girdėtų... Jųdviejų balsai skamba visose kapinėse. Norisi pasakyti: mielosios, ne turgaus aikštėje esate. Kapinėse turėtų vyrauti ramybė ir tyla. Gerbkite kitus kapų lankytojus, kurie nori mintimis pabūti su savo išėjusiais artimaisiais ir visai nesidomi jūsų pirkiniais. Noriu paminėti ir tuos kapų lankytojus, kurie prie įrengtų vandens čiaupų plauna savo laistytuvus, rankas ir net kojas. Viskas teka per šalia esančias sutvarkytas kapavietes, o į šonus tyškantis purvinas vanduo dar aptaško ir artimiausio kapo betoninę tvorelę. Manau, galima būtų prisileisti vandens į kibirą, paeiti iki žolės prie kapinių tvoros ir nusiplauti, ką kam reikia. Atrodo, kapinės – šventa vieta. Kiekvienas žemės lopinėlis pašventintas vos ne po kelis kartus. Tačiau čia vis pasitaiko ilgapirščių, kurie nuo kapų nurauna gėles, palikdami tik savo batų atspaudus. Kai paskutinį kartą nuo mūsų lankomos kapavietės buvo pavogtos gėlės, liko smailakulnių batelių žymės – „darbavosi“ moteriškė... Manau, norint išaiškinti tokius ilgapirščius, nebūtų sunku. Būtų gerai, kad kapuose elgtumėmės pagarbiai, kad čia, kaip ir dera, vyrautų ramybė. Antanas NARUŠEVIČIUS Publikuota: 2006-07-14 17:48:58 Komentarai:Jūs naršote standartinę svetainės versiją. Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
|
Šiame numeryje
* Jubiliejų švenčiantis prelatas: „Duonos be plutos nebūna“ * Salomėja Nėris: palikti poetės vardą ar naikinti? * Beržų kirtėjai išgąsdino žmones: ar išliks Ripkaus giraitė? Laikraštis leidžiamas antradieniais ir penktadieniais.
|
||||||||||||
|