Siūlykite temą

---

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.
	Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

---

Skelbimai

---

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

---

Vieta ir darbo laikas

---

Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / Ekologija

---

„Žmonės dabar nuolat skatinami rūšiuoti atliekas. Tačiau matau, kad tos išrūšiuotos atliekos jau nebetelpa konteineriuose“, – kalbėjo į redakciją paskambinusi „Santakos“ skaitytoja.

Pilnos talpyklos

Į žurnalistus kreipusis vilkaviškietė sakė pastebinti, jog žmonės šiukšles rūšiuoja vis geriau.

– Juk ir mokesčių kvitų kitoje pusėje parašyta, kad bus įvestas ekologinis mokestis ir nerūšiuojant atliekų jis tik didės. Bet gal ir antrinėms žaliavoms skirtus konteinerius būtų galima išvežti dažniau? Pavyzdžiui, prie mūsų daugiabučių namų Kęstučio gatvėje persipildo popieriui ir kartonui bei plastikui skirti konteineriai, – kalbėjo moteris.

Pasak jos, šie konteineriai greitai užpildomi ir dėl to, jog netoliese yra buitinės technikos parduotuvė, kurios darbuotojai į atliekų aikštelę nuolat atneša dideles kartono pakuotes. Kai jos į talpyklas nebetelpa, viskas kraunama šalia.

Dar vienas paskambinęs Vilkaviškio Nepriklausomybės gatvės gyventojas piktinosi dėl per kraštus byrančių šiukšlių iš buitinių atliekų konteinerių.

– Pirmadienį per pietus išnešiau šiukšles, o jų nebėra kur dėti. Konteinerių net dangčiai neužsidaro, maišai aplink sustatyti. Kodėl neišvežamos atliekos? – stebėjosi žmogus.



Problemos išsprendžiamos

UAB „Ecoservice“ Kazlų Rūdos-Vilkaviškio padalinio vadovas Robertas Narijauskas paaiškino, kad antrinių žaliavų konteineriai prie daugiabučių namų ištuštinami po du kartus per mėnesį: vieną savaitę išvežamos popieriaus ir kartono, kitą – plastiko atliekos. Rečiau išvežamas stiklas, nes jo prisikaupia mažiau.

– Prie daugiabučių namų stovi bendrojo naudojimo konteineriai. Jei į juos gausiai susikaupiančios antrinės žaliavos nešamos ir iš įmonių, gali būti, jog tos atliekos nebesutelpa. Tačiau įmonių mes prašome pakuotes kaupti vietoje ir atvažiavę jas išgabename. Antrines žaliavas tiek iš gyventojų, tiek iš įmonių surenkame nemokamai. O kylančias problemas visada galima spręsti: pastatyti aikštelėje papildomą konteinerį, pagal galimybes atvažiuoti ne pagal grafiką ir kt. Svarbiausia, kad žmonės į mus kreiptųsi, ir sprendimo ieškosime. Mes taip pat esame suinteresuoti, kad miestas būtų švarus, – kalbėjo R. Narijauskas.

Komunalinių atliekų konteineriai, anot įmonės darbuotojo, vežami tris kartus per savaitę.

– Nepriklausomybės gatvėje konteineriai pirmadienį buvo išvežti kiek po 13 val. Kodėl iki pirmadienio pietų prisikaupė tiek šiukšlių, dabar sunku pasakyti, turiu pasidomėti. Bet viskas buvo surinkta, aikštelė sutvarkyta, – aiškino UAB „Ecoservice“ atstovas.

nuo 2016 m. vasario 1 d., kai Lietuvoje pradės veikti užstato už vienkartines pakuotes sistema.

Meta ne tai, ką reikia

Pasak R. Narijausko, plastiko ir kartono konteineriai greitai prisipildo ir dėl to, kad žmonės nesuspaudžia dėžių, tetrapakų, plastikinių butelių. Padarius tokį paprastą darbą – suspaudus pakuotę, į konteinerį tilptų keliskart daugiau atliekų.

Be to, į konteinerius žmonės dažnai primeta to, ko negalima mesti. Ypač dažnai, R. Narijausko teigimu, taip elgiasi privačių namų savininkai. Mėlynieji konteineriai skirti plastiko, popieriaus, kartono pakuotėms, o, pavyzdžiui, automobilių plastikinių detalių, veidrodžių, armuoto stiklo atliekų mesti negalima. Jas, kaip ir padangas, reikia vežti į stambiųjų atliekų aikštelę.

– Buvo ne vienas toks atvejis, kai mums paskambinęs privačios valdos gyventojas klausė, kodėl jo konteineris liko neištuštintas. O taip atsitiko dėl to, kad jis buvo pilnas šakų, žolių, obuolių ir kitų netinkamų atliekų. Jei tokias surinksime – perdirbėjai iš mūsų jų nepriims. Bet žmonės supranta, perrenka atliekas, ir mes jas išvežame, – aiškino „Ecoservice“ atstovas.



Nuo vasario – nauja sistema

Reikia tikėtis, jog atliekų kiekiai konteineriuose turėtų sumažėti jau po keleto mėnesių, t. y. nuo 2016 m. vasario 1 d., kai Lietuvoje pradės veikti užstato už vienkartines pakuotes sistema.

Pirkdami gėrimus, išpilstytus į stiklinę, plastikinę ar metalinę pakuotę, didesnę negu viena dešimtoji litro, bet mažesnę negu trys litrai, pirkėjai kartu sumokės ir nustatytą užstatą. Šį užstatą jie galės atgauti tuščią pakuotę grąžinę parduotuvėse, išskyrus tas, kurių prekybos plotas neviršija 300 kv. m, ir prekyvietes, kioskus, degalines bei viešojo maitinimo įstaigas. Išimtis netaikoma kaimo vietovėse esančioms parduotuvėms.

Tiesa, gyventojai neturėtų pradėti kaupti taros jau dabar, nes taromatai priims tik tokias pakuotes, kurios bus pažymėtos naujai patvirtintu juodai baltu ženklu. Jis bus pradėtas taikyti tik atsidarius depozito automatams.

Jei stiklinė, plastikinė ar metalinė tara nebus pažymėta užstato ženklu arba šis bus neaiškiai matomas ir dėl to neatpažįstamas, tara nebus priimama ir užstatas už pakuotę nebus grąžinamas. Nebus priimama ir pakuotė be brūkšninio kodo ar su pažeistu kodu, nevisiškai ištuštinta, pakitusios formos ir dėl to techniškai neidentifikuojama pakuotė.

Pradėjus taikyti naująją sistemą, aplinka neabejotinai taps švaresnė, nes plastiko buteliai, skardinės nuo gėrimų – tai, kas dabar mėtosi pakrūmėse, greičiausiai atsidurs taromatuose. Mat už tokias pakuotes bus galima susigrąžinti 10 centų užstatą.

Komentarai:

Atgal į pradžios puslapį

---

Šiame numeryje

---

Apklausa

---

Kalbos patarimai

---

Šūksniai

---

Nuorodos

---

Statistika

---