„Santaka“ / „Meilės“ ligų statistika – ne mūsų naudai

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 4,80 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda 1 t talpos konteinerį metaliniame rėme su išleidimo čiaupu ir jo prailginimu (45 Eur), tokį pat konteinerį be metalinio rėmo (15 Eur). Tinka vandeniui ar kurui laikyti. Gali atvežti. Tel.: 8 686 98 506, 8 686 98 503.
Galioja iki: 2018-09-29 09:19:34

Brangiai išsinuomotų žemės ūkio paskirties žemės. Tel. 8 624 12 402.
Galioja iki: 2018-09-30 10:57:07

Parduoda kiaulę skersti. Tel. 8 602 31 187.
Galioja iki: 2018-10-01 11:50:58



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2015-11-02 16:49

Dalinkitės:  


Vyriausioji apskrities epidemiologė Loreta Radzevičienė sakė, kad riziką išplisti užkrečiamosioms ligoms kelia „antiskiepijimų“ vajai.

Autorės nuotr.


„Meilės“ ligų statistika – ne mūsų naudai

Eglė KVIESULAITIENĖ

Dėl kokių mūsų rajone siaučiančių užkrečiamųjų ligų turėtume sunerimti, o kurių labiau pasisaugoti nuvykę pas kaimynus? Kodėl vilkaviškiečiai gripu serga daug rečiau nei marijampoliečiai, o lytiniu keliu plintančių mirtinų ligų pas mus fiksuojama kur kas daugiau? Į šiuos klausimus prašėme atsakyti vyriausiosios apskrities epidemiologės.



Išsiskiriame šalyje

Marijampolės visuomenės sveikatos centro Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės skyriaus vedėja, apskrities vyriausioji epidemiologė Loreta Radzevičienė sakė, jog mūsų rajono gyventojams labiausiai vertėtų sunerimti dėl labai užkrečiamos ligos – tuberkuliozės. Nors terminas „siaučia“ šioje situacijoje, ko gero, būtų netinkamas, tačiau sergamumo rodikliai atvira tuberkuliozės forma mūsų rajone gerokai viršija ne tik apskrities, bet ir visos šalies vidurkį. 10 tūkst. rajono gyventojų pernai teko 5,5 nauji atviros tuberkuliozės atvejai, o visoje šalyje šis rodiklis siekia 3,2 atvejo. Palyginti su ankstesniais metais, sergamumas šia užkrečiama liga auga. Daugiausia ja serga 40–49 metų amžiaus žmonės.

Itin skaudus šios ligos atvejis buvo užregistruotas šiais metais, kai nuo atviros tuberkuliozės mirė gimdyvė. Dėl sunkaus nėštumo moteris buvo gydoma ligoninėje, vėliau išvežta į Kauno klinikas. Tačiau tuberkuliozė jai buvo nustatyta tik prieš pat gimdymą. Pagimdžiusią sveiką vaikelį moterį ištiko plaučių kraujoplūdis, jos gyvybės išgelbėti nepavyko.



Miestuose daugiau

Nors sergamumo kitomis užkrečiamomis ligomis skaičius rūpesčio epidemiologams nekelia, vis dėlto L. Radzevičienė pripažino, kad Visuomenės sveikatos centro fiksuojami duomenys – tik ledkalnio viršūnė. Mat jie suplaukia tik iš medicinos įstaigų, tačiau yra žmonių, kurie sirgdami į medikus nesikreipia.

Ypač daug žmonių savarankiškai gydosi peršalimo ligas, gripą ar žarnyno infekcijas. Tad šių ligų rodikliai turėtų būti keliskart didesni. Pernai mūsų rajone užfiksuota 4612 užkrečiamųjų ligų atvejų. 90 proc. jų sudarė kvėpavimo takų infekcijos ir gripas.

Beje, mūsų rajono gyventojų sergamumas ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis bei gripu paprastai būna gerokai mažesnis nei marijampoliečių. Pavyzdžiui, praėjusios savaitės duomenimis, mūsų rajone peršalimo ligomis sirgo 28,36 iš 10 tūkst. gyventojų, o Marijampolės savivaldybėje šis rodiklis siekė 62,04 atvejo.

Tokį skirtumą, anot vyriausiosios apskrities epidemiologės, būtų galima paaiškinti nebent tuo, kad miestuose, kur žmonių koncentracija didesnė, virusinės infekcijos plinta greičiau. Žmonės virusais užsikrečia važiuodami visuomeniniu transportu, dirbdami dideliuose kolektyvuose, masinių susibūrimų vietose: kino teatruose, koncertuose, kituose renginiuose.



Tyrimais nenustato

Antrąją vietą pagal užkrečiamųjų ligų gausumą užima žarnyno infekcijos. Nors daugeliu atvejų sukėlėjų medikai nenustato, nes paprasčiausiai netiria, dažniausiai fiksuojama neaiškios bakterijos sukelta žarnyno infekcija. Kai ligos forma sunki, atliekamas tyrimas, tad buvo konstatuoti keli salmoneliozės, ešerichiozės ir kampilobakteriozės atvejai.

Grybavimo bei uogavimo sezonais žmonės dažniausiai sunerimsta dėl erkių platinamų ligų. Mūsų rajone pernai fiksuoti 3 (visoje apskrityje 7), o šiemet 2 (apskrityje 3) erkinio encefalito atvejai. Laimo ligos pernai registruoti 6 atvejai, šiemet – tiek pat. Nors erkių aktyvumas gamtoje baigiasi kartu su šalnomis, jų sukeltas ligas medikai fiksuoja ir lapkričio mėnesį, mat tiek erkinio encefalito, tiek Laimo ligos inkubacinis periodas trunka kelias savaites.



Daugėja ŽIV atvejų

Į nesaugius meilės nuotykius linkusiems asmenims vyriausioji apskrities epidemiologė taip pat turi nelinksmų žinių. Pusė iš naujų pernai apskrityje fiksuotų žmogaus imunodeficito virusu (ŽIV) užsikrėtusių asmenų gyvena Vilkaviškio rajone. Nors mūsų rajono juodąją statistiką gerokai kilsteli įkalinimo įstaigos rodikliai, šiapus grotų esantiems asmenims ramiai atsikvėpti nevertėtų. Šiemet rajone fiksuotas naujas ŽIV atvejis. Viruso nešiotojas šįkart ne Kybartų pataisos namų gyventojas, o vietinė jauna moteris.

Beje, specifinis kraujo tyrimas dėl ŽIV skiriamas gan retai, paprastai – tik rizikos grupių asmenims, kraujo donorams, nėščioms moterims, todėl infekuoti asmenys nustatomi daugiausia atsitiktinai.



Statistika – iškraipyta

Mūsų rajonas apskrityje neatsilieka ir pagal kitų lytiniu keliu plintančių ligų statistiką: pernai užregistruoti 22, šiemet – 7 chlamidiozės atvejai. Beje, visoje apskrityje šios ligos atvejų daugiau neužregistruota. Vis dėlto epidemiologė nemano, kad šios ligos situacija pas mus išskirtinė. Tai labiau sietina su tyrimus aktyviau pacientėms skyrusiomis mūsų rajono ginekologėmis.

L. Radzevičienė patartų vilkaviškiečių pavyzdžiu pasekti ir kitiems apskrities ginekologams, nes chlamidijos moteriai gali sukelti sunkių komplikacijų: persileidimus, negimdinius nėštumus, nevaisingumą. Beje, ši liga dažnai tampa ir vyrų nevaisingumo priežastimi. Kadangi infekcija paprastai jokiais simptomais nepasireiškia, todėl gali ilgai daryti žalą žmogaus organizmui.

Praėjusiais metais rajone registruotas tik vienas sifilio atvejis, nors apskrityje šia liga sirgo 13 asmenų.

L. Radzevičienė įsitikinusi, kad lytiniu keliu plintančių ligų statistika neatitinka realybės, nes žmonės dažnai gydosi privačiai, medikai apie šiuos atvejus visuomenės sveikatos specialistams ne visuomet praneša. Tačiau labiausiai, specialistų manymu, iškraipyta infekuotų ŽIV asmenų statistika. Realybėje infekuotųjų skaičius turėtų būti ne 10, o net 100 kartų didesnis.






Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Išrinkti geriausi „Metų ūkiai“
* Svečiui iš Vokietijos įteiktos Garbės piliečio regalijos
* Neišmokiusi veltėdžių gyventi visuomenė moka dvigubai
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar kada nors esate nukentėjęs nuo vagių?
Taip, patyriau didelių nuostolių.
Niekada su vagystėmis nesusidūriau.
Nukentėjau nežymiai.
Esu apsidraudęs, todėl jaučiuosi saugiau.



Kalbos patarimai

Ar galima „dirbti pareigose“?
Daiktavardis pareigos žymi darbo ar tarnybos vietoje turimą statusą, bet ne pačią vietą, todėl vietininkas pareigose nevartotinas, pvz.: Jis dirba direktoriaus pareigose (taisoma yra direktorius, dirba direktoriumi, eina direktoriaus pareigas).


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2018 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas