„Santaka“ / Visuomenę gali pakeisti kitoks vaikų mąstymas

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 4,80 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda naujus klausos aparatus, kraujospūdžio matuoklius (40 Eur). Tel. 8 670 99 923.
Galioja iki: 2018-09-20 09:59:47



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2015-11-02 16:42

Dalinkitės:  


Mecenatas Ramūnas Karbauskis įsitikinęs, kad emigracijos, nusikalstamumo, alkoholizmo bėdas įmanoma išspręsti investavus į vaikų kitokių nuostatų formavimą.

Autorės nuotr.


Visuomenę gali pakeisti kitoks vaikų mąstymas

Vilkaviškyje lankėsi mecenatas Ramūnas Karbauskis. Jo vizito tikslas – padovanoti knygų įstaigoms, kuriose lankosi ar gyvena vaikai. Mūsų kraštą pasiekusi labdaros fondo leidžiamų knygų pirmoji siunta – investicija į ateitį kaip prevencinė priemonė mažinant nepilnamečių mėginimus vartoti svaigalų. R. Karbauskis įsitikinęs, kad kai kurias opias visuomenės problemas galima sėkmingai spręsti per vaikus.

– Į mūsų savivaldybę, kaip ir į dar keturiasdešimt kitų, atvežėte knygų vaikams. Kodėl tą darote?

– Su knygomis atvažiavau kaip labdaros ir paramos fondo „Švieskime vaikus“ vienas iš steigėjų. Esu įsitikinęs, kad daug rimtų visuomenės problemų galima ir reikia spręsti per vaikus.

Faktas, kad vaikai skaito mažiau, tiesiogiai susijęs su didžiule problema: per pastaruosius dešimt metų nepilnamečių alkoholio vartojimas išaugo septynis kartus. 5–8 klasėse jau nelengva rasti vaikų, kurie nėra ragavę alkoholio. Dėl to apie galimybę gyventi niekada neparagavus svaigalų aš šneku jau ne su paaugliais, kaip darydavau prieš 15 metų, o su pradinukais.

Fondas „Švieskime vaikus“ skatina autorius rašyti vaikams iki 10 metų ir inicijuoja knygų leidybą, nes būtent minėto amžiaus tarpsnio vaikai ugdosi norą skaityti. Šitą momentą praleidę, 12–15 metų vaikų literatūra jau nesudominsime. Būtent į mažųjų ugdymą turime dėti daugiausia pastangų, kad jie užaugtų tokie, kokius norime juos užauginti. Todėl ir siekiame aprūpinti Lietuvos bibliotekas, mokyklas, darželius geriausiomis lietuvių autorių vaikiškomis knygomis. Tai nėra vienkartinė akcija. Knygas dovanosime dar 20 metų.

– Dovanodami knygas siekiate padėti užauginti blaivią kartą?

– Blaivybė – vienintelis kelias, kito nėra. Alkoholio vartojimo pasekmių šiurpių pavyzdžių pilna žiniasklaidoje.

Profesoriaus Aurelijaus Verygos pastebėta, kad blaivybės keliu vyskupo Motiejaus Valančiaus vesta tauta prasiblaiviusi pirmąsyk atkūrė Lietuvos nepriklausomybę. Po 1980-ųjų blaivinomės antrą sykį, vėl atkūrėme nepriklausomybę. Aš visada sakau, kad jeigu dabartiniai vaikai negyvens nepriklausomoje Lietuvoje, tai tik dėl vienos priežasties – mes būsime ją pragėrę. Juk pagal alkoholio suvartojimą esame trečia valstybė pasaulyje.

Šokiruoja dabartinių vaikų požiūris į savo šalį. Tik maža dalis aukštesniųjų klasių mokinių sako, jog planuoja likti gyventi Lietuvoje. Dėl to mes kiekvienas esame kalti. Galvojome, kad jei jau buvo paskelbta nepriklausomybė, vaikai savaime taps patriotais. To niekada nebus, jeigu „nesudėsime“ į juos patriotiškumo. Dėl to reikia, jog jaunimas skaitytų.

Bandau pasiekti, kad vaikų darželiuose taptų privalomu knygų skaitymas mažiesiems. Dėl to prašiau mokslininkų, kad būtų sudarytas vaikų darželiams rekomenduojamos literatūros sąrašas.

Politikai turi suprasti, jog biblioteka yra šventovė. Jeigu jie įsivaizduoja, kad šventovės turi atrodyti kaip jūsų miesto viešoji biblioteka, tai jie blogi politikai. Vilkaviškio viešosios bibliotekos būklė tikrai liūdina. Su žmonėmis susitikau bibliotekoje, kurioje trūksta kėdžių... Galiu jus „paguosti“ tik tuo, jog šiaurės Lietuvoje yra viena dar baisesnė biblioteka.

– Siekti blaivybės pirmiausia ėmėtės Naisiuose. Šią vasarą blaivi miesto šventė jau vyko ir Kuršėnuose. Kaip to pasiekta?

– Dabar jau galiu sakyti, kad prieš šešerius metus Naisiuose padarę pirmąjį blaivų vasaros festivalį pradėjome didžiąją blaivybės revoliuciją. Šiaulių rajonas šalyje tapo pirmąja savivaldybe, kurioje išgėręs žmogus nebegali ateiti į jokį renginį, nekalbant apie tai, jog šventėse ir sporto renginiuose uždrausta prekiauti alkoholiu. Dabar šita banga jau eina į visas savivaldybes.

Svarbu suprasti, kokiais būdais siekti blaivybės. Draudimas prekiauti alkoholiu rugsėjo 1-ąją yra pavyzdys, kaip neprotingai mes darome, apgaudinėjame patys save. Pasakėme, kad ta diena būtų blaivi. O ką nuveikėme, kad vaikai būtų blaivūs? Nepasiūlome jiems renginių, į kuriuos galėtų nueiti. Tikrai rastume atlikėjų, kurie rugsėjo 1-ąją vaikams dainuotų už dyką, dėl idėjos.

Kad šventė Kuršėnuose būtų blaivi, pasiekėme per jaunimą – per jaunuosius policijos rėmėjus. Patys jaunuoliai renginyje palaikė tvarką. Jeigu kas atėjo išgėręs, tam buvo mandagiai paaiškinta, jog šventė skirta tik blaiviems žmonėms. O šeima juk neina prieš tvarką prižiūrintį savo vaiką ar jo draugus, tad vartoti alkoholį tėvams tampa nepatogu.

Tačiau jeigu „iš viršaus“ būtų nurodyta, kad šventės dalyvių blaivumas – policijos rūpestis, neišvengiamai kiltų konfliktas tarp pareigūnų ir bendruomenės.

Vaikai mums gali padaryti didelę įtaką. Pateiksiu dar vieną pavyzdį. Norėdami, kad Naisių kaime būtų tvarka, pirmiausia dėl to susitarėme su mažaisiais, paskui su vyresniais, o tada ir tėvai nustojo šiukšlinti.

– Ką Naisiuose pakeitė, kaip sakėte, blaivybės revoliucija?

– Per šešerius metus dėl blaivybės aktyvios politikos, dėl labai intensyvaus kokybiško kultūrinio gyvenimo daug kas pasikeitė. Naisių gyventojų abstinentais niekas nepadarė, tačiau viešumoje neblaivaus žmogaus nepamatysi.

Kaime yra per pusę tūkstančio gyventojų. Aš juos pažįstu, tačiau anksčiau tikrai neatrinkdavau, kurie iš jų sutuoktiniai. Kai pradėjo vykti blaivios šventės, jau žinau, kurie vyras ir moteris yra šeima. Kai nebeliko pasivaišinti susispietusių „kuopelių“, vyrai ėmė vaikščioti kartu su savo žmonomis. Gimstamumas išaugo 4–5 kartus, tiek pat pakilo nekilnojamojo turto kainos, tačiau vietiniai žmonės nenori jo parduoti. Tam reikėjo saugios aplinkos, kuri atėjo per blaivybę, ir aktyvaus kultūrinio gyvenimo. Šitą kelią reikėjo pasirinkti pačiai bendruomenei ir juo eiti kelerius metus. Jokia valdžia to neatneš.

– Kokie turėtų būti pirmieji žingsniai bendruomenės, norinčios žengti blaivybės keliu ir nepralaimėti?

– Manau, yra tik stereotipas, kad blaivybės idėjos daugelis nepalaikys. Jeigu iš jos ir pasijuoks, tai mažuma. Reikia suprasti ir nusiteikti, jog tokia idėja absoliutaus palaikymo iš pradžių niekaip negali turėti. Į pačias pirmąsias blaivias šventes ateitų mažiau žmonių, bet jie ateitų visai ko kito. Kai ateina blaivi šeima su vaikais, reikia padaryti, kad ji renginyje būtų laiminga. Todėl reikėtų keisti pačių renginių kokybę, ypač daug dėmesio skirti vaikų užimtumui. Net jeigu scenoje ir nebus kokių ypatingų atlikėjų, šeima bus laiminga per vaiką. Kelias yra toks, tik jo reikia kietai laikytis.

Kaimas gali stipriai pasikeisti, ypač jei yra autoritetą turintis žmogus. Be to, pavyzdžiu gali tapti kitų bendruomenių sėkmės istorijos.

– Už suteiktą paramą projektams, kūrusiems Naisių bendruomenės gerovę, bei paramą kitoms kultūros sritims esate pelnęs patį pirmąjį Lietuvos kultūros mecenato ženklą. Kaip atsiranda socialinės atsakomybės jausmas?

– Tai atėjo iš šeimos, aš esu taip išauklėtas.

Yra žmonių, kuriems reikia motyvo būti socialiai atsakingiems, padėti, remti. Vienu iš motyvų gali tapti ir tam tikras vardas.

Manau, kad „mecenatas“ turėtų tapti vardu, kurį būtų galima užsitarnauti tam tikra pagalba kultūrai, švietimui, sveikatos apsaugai, sportui. Žmogus, paaukojęs 100 litų renginiui, neturėtų vadintis mecenatu, bet tokių atvejų pasitaiko.

Sakykim, nacionalinio lygmens mecenato vardą galėtų pelnyti žmogus, skyręs 3 mln. eurų paramą, o teisę vadintis savivaldybių lygmens mecenatais gautų asmenys, suteikę paramos už 300 tūkst. eurų. Taip, tai yra didelės sumos, tačiau reglamentavimas stipriai padėtų mūsų kultūrai, dėl to šitą dalyką reikia apibrėžti įstatymu.






Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Remonto darbai miesto centre greitai nesibaigs
* Vištytyje viešėjo užsienio šalių diplomatai
* Būsima dizainerė įkvėpimo semiasi Islandijoje
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Kaip vertinate naujuosius Vilkaviškio riboženklius?
Profesionalus darbas.
Vaizdas nuvylė.
Dar nemačiau.
Senieji buvo geresni.



Kalbos patarimai

Nei rinkiminė kampanija, nei priešrinkiminiai pažadai
Iš abstraktų nereikėtų daryti vedinių su priesaga -inis. Taigi turėtų būti ne rinkiminė, o rinkimų apygarda, apylinkė, kampanija, komisija, kova, laida, programa, o priešrinkiminius debatus ar pažadus reikia keisti į debatus prieš rinkimus; pažadus, duotus prieš rinkimus.


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2018 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas