„Santaka“ / Savanorystė duoda patirties ir pasitikėjimo

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 4,80 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda naujus klausos aparatus, kraujospūdžio matuoklius (40 Eur). Tel. 8 670 99 923.
Galioja iki: 2018-09-20 09:59:47

Parduoda 1 t talpos konteinerį metaliniame rėme su išleidimo čiaupu ir jo prailginimu (45 Eur), tokį pat konteinerį be metalinio rėmo (15 Eur). Tinka vandeniui ar kurui laikyti. Gali atvežti. Tel.: 8 686 98 506, 8 686 98 503.
Galioja iki: 2018-09-29 09:19:34



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2015-10-28 16:22

Dalinkitės:  


Živilė Vaicekauskaitė žmogiškąją šilumą dalija savanoriaudama ir kurdama meniškus darbus.

Romos BRUZBARTIENĖS nuotr.


Savanorystė duoda patirties ir pasitikėjimo

Dar ne taip seniai man, kaip ir kitiems, žengiantiems pirmuosius savarankiškus žingsnius, trūko pasitikėjimo savimi. Dažnas iš mūsų esame linkęs save nuvertinti, smerkti ir lyginti su kitais. Ir man atrodė, kad mano bėdos – didžiausios, mano ligos – ūmiausios, kad esu menkai kam gabi ir man daug kas nepavyks, todėl neverta net pradėti. Tačiau viską pakeitė savanorystė.

Savanoriauti norėjau jau seniai, nes padėti kitam man yra gyvybiškai svarbu. Tik tas jaunatviškas drovumas, o gal veikiau kvailumas vertė mane ilgai svarstyti, ar pradėti nežinomą kelionę, į kurią niekas iš mano pažįstamų anksčiau nėra leidęsis.

Kaip dabar manau, kiek per ilgai svarsčiau, kol galiausiai sukaupiau visą drąsą ir parašiau laišką su išsamiu prisistatymu į Jaunimo savanorišką tarnybą. Atsakymo ilgai laukti nereikėjo ir netrukus mano kelionė į save prasidėjo.

Pirmą kartą į Didvyžių socialinės globos namus atvykau rugsėjo 8-ąją. Atvažiavau absoliučiai nežinodama, ko tikėtis, nes panašioje įstaigoje lankytis neteko. Su nerimu vykau į nežinią, tačiau greitai paaiškėjo, jog anksčiau girdėtos istorijos apie šią ir panašias įstaigas tebuvo pramanai žmonių, kurie, ko gero, niekada nė nesilankė tokiose vietose.

Žinoma, iš pradžių namų gyventojų buvau sutikta įtariai ir prireikė gerų penkių dienų, kol mano pasirodymas koridoriuose nesukeldavo keistų žvilgsnių bangos. Nors buvau prisiklausiusi, kad neišvengsiu agresijos, nieko panašaus tikrai nepatyriau. Viskas buvo visai kitaip. Vos atvykusią į Didvyžių socialinės globos namus mane pasitiko menininkai svajotojai, savamoksliai konstruotojai, visada besišypsantys vikrūs šokėjėliai, karščiausių aplodismentų verti aktoriai ir dainininkai, poetai ir skaitovai, visa kuopa moterėlių – mezgėjų, pynėjų bei kitokio meno propaguotojų, linksmų, kišenėje žodžio neieškančių žmonių pulkas. Žinoma, tada dar negalėjau numanyti, kokie talentai gyvena tokioje nuošalioje vietovėje, net įsivaizduoti to negalėjau...

Įstaigoje iš karto buvau priglausta po direktoriaus pavaduotojos socialiniam darbui Onos Budrienės ir vyriausiosios socialinės darbuotojos Aušros Buzienės sparnais. Šiandien man liežuvis neapsiverstų į jas taip oficialiai kreiptis, nes jau nuo pat pirmos akimirkos šituose globos namuose pajutau, jog čia tvyro neįprastai šilta, šeimyniška aplinka, kur klausiantysis visada sulaukia atsakymo, kad ir koks kvailas klausimas būtų, kur prašantiesiems pagalbos ji kaipmat suteikiama.

Pažindinantis su įstaiga vienas faktas mane labai suintrigavo ir maloniai nudžiugino. Sužinojau, kad iki manęs niekas nesavanoriavo Didvyžių socialinės globos namuose, nors savanorių jie ieškojo seniai. Ir man tai buvo pirmoji savanorystės patirtis. Aš visada norėjau pabūti pioniere, praminti kitiems kelią, pakeisti kitų mąstymą iš esmės. Ar man pavyks tai padaryti? Dar pažiūrėsime.

Pripažinsiu, kol apžiūrinėjau įstaigą, galvoje sukosi tūkstančiai minčių, ir akimirką suabejojau, bet ne dėl savanoriavimo Didvyžiuose. Vėl susvyravo pasitikėjimas savo jėgomis. Ar susidraugausiu su namų gyventojais? Ar rasiu, kuo užsiimti pati ir kitus užimti? Ar čia praleistas laikas nebus iššvaistytas veltui?

Tačiau į viską reikia žvelgti kur kas paprasčiau, mat šių ar kitų panašių namų gyventojai – tokie patys žmonės, kaip ir mes. Galbūt jiems stinga kokių įgūdžių, galbūt kai kuriems sunku sudėlioti mintis, šnekėti ar vaikščioti, kai kurie gal miega ilgiau nei likusieji, kiti galbūt yra įkyrūs ir net gražiai paprašyti ramybės jums greitai neduos, kitas pasakys kokį blogą žodį, o kažkas iš drovumo suakmenės. Bet... argi mes ne tokie patys? Kodėl patys būdami netobuli reikalaujame tobulumo iš kitų? Kodėl manome, kad kitur žmonės elgsis nežmoniškai padoriai, teisingai ir protingai?

Per laiką, kai aš savanoriauju, Didvyžių globos namuose įvyko dviračių žygis, rudens šventė, minėjimas, paroda, praūžė „Kamštelių vajus“, skambėjo koncertai, mes šokome, žaidėme. Kitaip sakant, linksminomės į valias!

Daugelio žmonių dar nesuspėjau prakalbinti, daug darbų dar liko nuveikti, daug žiedų man dar neišsiskleidė... Bet kassyk vykstant į Didvyžius širdis daužosi vis kitaip ir ta vieta dabar man kaskart darosi vis mielesnė. Laisvomis dienomis ir savaitgaliais visų pasiilgstu vis karščiau. Mano bėdos jau nebeatrodo tokios neįveikiamos, nes, kaip dainuojama dainoje, dabar aš „tamsią pusę dalinu per pusę“.



Živilė VAICEKAUSKAITĖ






Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Remonto darbai miesto centre greitai nesibaigs
* Vištytyje viešėjo užsienio šalių diplomatai
* Būsima dizainerė įkvėpimo semiasi Islandijoje
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Kaip vertinate naujuosius Vilkaviškio riboženklius?
Profesionalus darbas.
Vaizdas nuvylė.
Dar nemačiau.
Senieji buvo geresni.



Kalbos patarimai

Nei rinkiminė kampanija, nei priešrinkiminiai pažadai
Iš abstraktų nereikėtų daryti vedinių su priesaga -inis. Taigi turėtų būti ne rinkiminė, o rinkimų apygarda, apylinkė, kampanija, komisija, kova, laida, programa, o priešrinkiminius debatus ar pažadus reikia keisti į debatus prieš rinkimus; pažadus, duotus prieš rinkimus.


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2018 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas