„Santaka“ / Pasikeitė miško kirtimo taisyklės

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 4,80 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda 1 t talpos konteinerį metaliniame rėme su išleidimo čiaupu ir jo prailginimu (45 Eur), tokį pat konteinerį be metalinio rėmo (15 Eur). Tinka vandeniui ar kurui laikyti. Gali atvežti. Tel.: 8 686 98 506, 8 686 98 503.
Galioja iki: 2018-09-29 09:19:34

Brangiai išsinuomotų žemės ūkio paskirties žemės. Tel. 8 624 12 402.
Galioja iki: 2018-09-30 10:57:07

Parduoda kiaulę skersti. Tel. 8 602 31 187.
Galioja iki: 2018-10-01 11:50:58



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2015-10-26 16:20

Dalinkitės:  


Pasikeitė miško kirtimo taisyklės

Nuo spalio 1 d. įsigaliojo nauja Miško kirtimo taisyklių (MKT) redakcija. Rengiant šių taisyklių pakeitimą atsižvelgta į naujas Miškų įstatymo nuostatas, suinteresuotų institucijų ir organizacijų pastabas bei pasiūlymus dėl patikslinimų, būtinų siekiant išvengti skirtingo taisyklėse nustatytų reikalavimų interpretavimo.



Aktualūs pakeitimai

Vadovaujantis 2015 m. spalio 1 d. įsigaliojusiomis Miškų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies nuostatomis, II grupės brandžiuose medynuose leista vykdyti pagrindinius atrankinius miško kirtimus. Šiuo pakeitimu siekiama sudaryti galimybę formuoti klimato kaitos pokyčiams atsparius įvairaus amžiaus, įvairiarūšius medynus, sudaryti geresnes sąlygas miško atkūrimui, prieš kirtimus susiformavusiam medyno pomiškiui augti ir išsaugoti biologinę įvairovę.

Nuo šiol Miško kirtimo taisyklėse reglamentuoti skirtingi reikalavimai II miškų grupei ir III, IV miškų grupėms projektuojant ir vykdant pagrindinius atrankinius miško kirtimus. Nustatyta, kad atrankinius pagrindinius miško kirtimus galima vykdyti II grupės pušynuose jau 111 metų amžiaus medynuose, eglynuose – 81 metų ir t. t. Iki šiol tokie kirtimai buvo leidžiami tik gamtinę brandą pasiekusiuose medynuose. Tačiau tokių medynų reprodukcinė galia labai silpna, todėl neplyni pagrindiniai kirtimai, kurių tikslas – savaime atkurti įvairiaamžius ir įvairiarūšius medynus, vykdyti gamtinę brandą pasiekusiuose medynuose, nepasiteisino. Juos tekdavo atkurti dirbtiniu būdu, taip ir nepasiekus neplynųjų pagrindinių kirtimų tikslo – suformuoti gamtinėms sąlygoms atsparių įvairiaamžių ir įvairiarūšių medynų tų pačių medynų genetiškai vertinga miško dauginamąja medžiaga. Pažymėtina, kad II A miškų grupėje nesulaukus gamtinės brandos leidžiama vykdyti tik grupinius atrankinius pagrindinius miško kirtimus, laikantis taisyklių V skyriuje nurodytų reikalavimų.

Dar vienas svarbus pakeitimas – grupiniais atvejiniais pagrindiniais miško kirtimais medynus leista kirsti iki 0,3 ha ploto „lizdais“ (anksčiau buvo leidžiama iškirsti iki 0,1 ha plotus). Siekiant mažinti perbrendusiuose medynuose besikaupiantį medienos tūrį, Taisyklėse atsirado nauji palengvinimai projektuojant tokių medynų kirtimą. Dabar leidžiama neatsižvelgti į maksimalaus biržės pločio apribojimą šiuose medynuose projektuojant ne didesnes kaip 5 ha biržes, o perbrendusių medynų biržes leidžiama išdėstyti pražanginiu būdu, jei į formuojamas perbrendusių medynų biržes įsiterpę brandūs eglynai, uosynai ir minkštųjų lapuočių medynai nesudaro daugiau kaip 30 proc. atitinkamos biržės ploto.

Kitas Miško kirtimų taisyklių pakeitimas, padarytas atsižvelgiant į miškotvarkos specialistų pasiūlymą, – suvienodintas minimalus biržių šliejimo laikas – 5 metai, kai atkuriama minkštaisiais lapuočiais ir kai atkuriama spygliuočiais ar kietaisiais lapuočiais. Manoma, kad tai leis sklandžiau projektuoti miško naudojimą.

Patikslinus ugdomųjų miško kirtimų vykdymo reikalavimus, nustatyta, jog ugdomieji miško kirtimai ąžuolynuose ir uosynuose baigiami likus 20 metų, kitų medžių rūšių medynuose – 10 metų iki minimalaus pagrindinių miško kirtimų amžiaus. Tokiu būdu atsisakyta neintensyvių ugdomųjų miško kirtimų brandžiuose medynuose. Šis sprendimas priimtas po ilgų diskusijų atsižvelgiant į dažnėjančius piktnaudžiavimo šiais kirtimais atvejus (ypač privačiuose miškuose), kai medynai buvo išretinami iki neleistinai mažo skalsumo, ir į tai, kad brandžiuose medynuose supaprastintas neplynųjų pagrindinių miško kirtimų vykdymas.

Siekiant skatinti biokuro ruošą miškuose, leista taikant viso medžio smulkinimo medienos kurui ruošti technologijas biržėse važiuoti ne valksmais.



Saugomose teritorijose

Patvirtinta keletas miško kirtimų saugomose teritorijose naujovių.

Taisyklės suvienodino visų miško kirtimų (išskyrus miško lydimo kirtimus) ir medienos ištraukimo draudimo laiką – nuo kovo 15 iki rugpjūčio 1 d.

III ir IV miškų grupės miškuose, esančiuose draustiniuose, valstybiniuose parkuose ir biosferos rezervatuose, plynųjų kirtimų biržėmis leidžiama apimti visą taksacinį sklypą, neviršijant maksimalaus ploto (projektuojant tokius kirtimus, taip pat netaikomi taisyklių reikalavimai dėl biržių krypties ir pločio).

Atskiruose iki 15 ha ploto miškuose, esančiuose saugomose teritorijose, kurios įsteigtos ir registruotos Saugomų teritorijų valstybės kadastre Saugomų teritorijų įstatymo nustatyta tvarka, ir nutolusiuose nuo artimiausio miško daugiau kaip 400 metrų, plynai kertama ne daugiau kaip 20 proc. žemės sklype esančio miško ploto. Kita plyno kirtimo biržė šiame žemės sklype kertama praėjus minimaliam biržių šliejimo laikotarpiui ir kai prieš tai iškirstame plote miškas atkurtas pagal Miško atkūrimo ir įveisimo nuostatų reikalavimus, o vyraujančių tikslinių rūšių medžių vidutinis aukštis – ne mažesnis kaip 0,5 m. Šie reikalavimai bus netaikomi žemės sklypuose, kuriuose miško plotas mažesnis kaip 1 ha.

Pažymėtina, kad saugomose teritorijose neplyni pagrindiniai miško kirtimai galės būti projektuojami tik tais atvejais, kai jie atitiks saugomos teritorijos tvarkymo ir apsaugos tikslus, o II miškų grupės miškuose jie būtinai turės būti suprojektuoti vidinės miškotvarkos projekte.

Svarbu paminėti, jog dėl Miško kirtimų taisyklių pakeitimų neprivaloma koreguoti vidinės miškotvarkos projektų – juose numatytos miško ūkinės priemonės lieka galioti. Tačiau, jei dėl Miško kirtimo taisyklių pakeitimo miškas vidinės miškotvarkos projekte arba išduotame leidime kirsti mišką nurodytomis sąlygomis negali būti kertamas, privačių miškų savininkams, kurių miškuose įvyko šie pasikeitimai, kompensuojama vadovaujantis Vyriausybės 2004 m. gruodžio 3 d. nutarimu Nr. 1578 patvirtintu Kompensacijų privataus miško savininkams ir valdytojams, kurių valdose steigiama nauja saugoma teritorija, keičiamas esamos saugomos teritorijos statusas arba nustatyti veiklos apribojimai realiai sumažina gaunamą naudą arba uždraudžia anksčiau vykdytą veiklą, apskaičiavimo ir išmokėjimo tvarkos aprašu. Jei biržės ekonominės vertės sumažėjimo ar praradimo negalima kompensuoti šiuo ar kitais įstatymų nustatytais būdais, leidimai kirsti mišką privačių miškų savininkams išduodami ir miškas kertamas vadovaujantis vidinės miškotvarkos projekto patvirtinimo metu galiojusiais teisės aktais.

Tikimasi, kad Miško kirtimų taisyklių pakeitimai sudarys prielaidas racionaliau tvarkyti miškus, suderinant aplinkosaugos, socialines ir ekonomines miškų funkcijas.



Lietuvos miško savininkų asociacijos inf.



Informacija publikuojama bendradarbiaujant su Aplinkos ministerija

Užsk. 5490







Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Išrinkti geriausi „Metų ūkiai“
* Svečiui iš Vokietijos įteiktos Garbės piliečio regalijos
* Neišmokiusi veltėdžių gyventi visuomenė moka dvigubai
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar kada nors esate nukentėjęs nuo vagių?
Taip, patyriau didelių nuostolių.
Niekada su vagystėmis nesusidūriau.
Nukentėjau nežymiai.
Esu apsidraudęs, todėl jaučiuosi saugiau.



Kalbos patarimai

Ar galima „dirbti pareigose“?
Daiktavardis pareigos žymi darbo ar tarnybos vietoje turimą statusą, bet ne pačią vietą, todėl vietininkas pareigose nevartotinas, pvz.: Jis dirba direktoriaus pareigose (taisoma yra direktorius, dirba direktoriumi, eina direktoriaus pareigas).


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2018 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas