|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
|
| ||||||||||||||
|
||||||||||||||
Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagąDidesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com. | |
 | Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais. |
|
| |
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
Skelbimai svetainėje
Moteris, turinti patirties, ieško valytojos darbo. Tel. 8 699 29 968.Galioja iki: 2024-04-21 14:44:23
Vieta ir darbo laikas
Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.
„Santaka“ / Parama
|
|
|
Diskusiją apie vystomojo fondo veiklą su įvairių organizacijų aktyvistais vedė Lietuvos nevyriausybinių vystomojo švietimo ir bendradarbiavimo tinklo – asociacijos LITDEA valdybos narys Julius Norvila.
Kristinos ŽALNIERUKYNAITĖS nuotr.
Neseniai Vilkaviškyje surengta valstybės institucijų bei nevyriausybinių organizacijų atstovų diskusija apie vystomąjį bendradarbiavimą. Į šį procesą įtraukta ir žiniasklaida. Diskusiją vedė Lietuvos nevyriausybinių vystomojo švietimo ir bendradarbiavimo tinklo – asociacijos LITDEA valdybos narys Julius Norvila.
Diskutuojant paaiškėjo, kad net ir daug kur dalyvaujantys įvairių organizacijų lyderiai apie vystomąjį bendradarbiavimą turi nedaug žinių. Tad pirmiausia visuomenei reikėtų išaiškinti, kas tai yra. Pasak diskusijos vedėjo, vystomasis bendradarbiavimas yra priemonė pagerinti padėčiai besivystančiose šalyse. Priklausomai nuo paramos davėjo ekonominio pajėgumo bei pasaulėžiūros, įvairiose šalyse keliami skirtingi vystomojo bendradarbiavimo tikslai. Dažniausiai tai būna skurdo mažinimas besivystančiose šalyse, kova su badu, žmogaus teisių apsauga, taikos ir socialinio stabilumo užtikrinimas, aplinkos ir gamtos išteklių tausojimas bei panašios sritys.
Skurdo mažinimas – svarbiausias iš visų vystomojo bendradarbiavimo uždavinių. Sveikatos apsaugos problemos – taip pat ne paskutinėje vietoje. Skurdžiausiose pasaulio šalyse kasmet miršta apie 10 mln. 2–3 metų amžiaus mažamečių vaikų. Jie miršta nuo ligų, kurių įmanoma išvengti. Dėl nepakankamos medicininės priežiūros besivystančiose šalyse per metus netenkama pusės milijono besilaukiančių arba gimdančių moterų. Jungtinių Tautų programos UNAIDS duomenimis, 2004 m. 64, 5 proc. visų pasaulio AIDS infekuotųjų (t. y. 25, 4 mln. žmonių) gyveno būtent pietinėje Afrikos dalyje, kuri planetoje užima pirmąją vietą pagal AIDS koncentraciją. Vien dėl AIDS paplitimo vidutinė gyvenimo trukmė Pietų Afrikoje yra sutrumpėjusi maždaug 10 metų. Todėl vienas iš svarbiausiųjų uždavinių Afrikoje – aiškinamasis darbas apie AIDS ir apsaugos nuo šios ligos priemones.
Už vystomojo bendradarbiavimo politikos inicijavimą, įgyvendinimą ir koordinavimą Lietuvoje atsako Užsienio reikalų ministerija. Ši politika vykdoma pagal Vystomojo bendradarbiavimo ir humanitarinės pagalbos įstatymą, įsigaliojusį nuo 2013 m. spalio 1 d.
Lietuvos nacionalinė nevyriausybinių vystomojo bendradarbiavimo organizacijų platforma (NNVBO platforma) ir Nevyriausybinių vystomojo švietimo ir bendradarbiavimo organizacijų tinklas LITDEA – tai dvi didžiausios skėtinės asociacijos, vienijančios Lietuvos nevyriausybines organizacijas, dirbančias vystomojo bendradarbiavimo srityje. Lietuva teikia pagalbą tokioms valstybėms, kaip Armėnija, Azerbaidžanas, Baltarusija, Gruzija, Moldova, Ukraina, Afganistanas bei Irakas. Atsižvelgiant į galimybes, parama teikiama ir kitų regionų šalims, ypač skurdžiausioms Afrikos valstybėms.
LITDEA tinklo nuomone, vystomojo bendradarbiavimo sėkmė priklauso nuo visuomenės palaikymo, tad labai svarbu, kiek ji informuota apie tai. Naujausių apklausų duomenimis, ypač didelio palaikymo susilaukiama iš jaunimo. Jauni žmonės domisi pasaulio įvykiais ir jiems svarbu ne tik tai, kas vyksta nuosavame kieme, tad mielai įsitraukia į veiklas, skirtas gyventojams iš skurdžių valstybių remti.
Skeptiškai dažniausiai nusiteikę vyresni žmonės. Vilkaviškiečiai daugiausia nepatenkinti dėl to, kad pinigai skiriami kitoms šalims, o ne vidaus problemoms spręsti. Tačiau jie net neįsivaizduoja, kaip skurdžiai gyvena tie žmonės, kuriems mes įsipareigoję padėti. Dažnai jie neturi net paprasčiausio geriamojo vandens. Skurdo mažinimas – svarbiausias iš visų vystomojo bendradarbiavimo uždavinių.
Verta priminti, kad Lietuva kartu su kitomis valstybėmis patvirtino Tūkstantmečio vystymosi tikslus, o po dvejų metų Užsienio reikalų ministerijos biudžete buvo numatytos lėšos, skirtos bendradarbiavimui su užsienio valstybėmis plėtros politikoje finansuoti. Tuomet įgyvendinti techninės pagalbos projektai Moldovoje, Kaliningrado srityje ir Ukrainoje. Prieš 11 metų, įstojusi į Europos Sąjungą ir NATO, Lietuva oficialiai tapo valstybe donore. 2012 ir 2013 metais mūsų šalies oficiali parama vienam gyventojui siekė 13 eurų – šiek tiek daugiau nei 1 euras per mėnesį.
Plačiau besidomintieji vystomuoju bendradarbiavimu informacijos ras internete adresu www.orangeprojects.lt.
Straipsnio išleidimas finansuotas Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos Vystomojo bendradarbiavimo ir paramos demokratijai programos lėšomis. Už šio straipsnio turinį išimtinai atsako asociacija LITDEA ir ši informacija jokiu būdu negali būti naudojama Europos Sąjungos nuomonei reikšti.
Užsk. 5379
Neseniai Vilkaviškyje surengta valstybės institucijų bei nevyriausybinių organizacijų atstovų diskusija apie vystomąjį bendradarbiavimą. Į šį procesą įtraukta ir žiniasklaida. Diskusiją vedė Lietuvos nevyriausybinių vystomojo švietimo ir bendradarbiavimo tinklo – asociacijos LITDEA valdybos narys Julius Norvila. |
Diskutuojant paaiškėjo, kad net ir daug kur dalyvaujantys įvairių organizacijų lyderiai apie vystomąjį bendradarbiavimą turi nedaug žinių. Tad pirmiausia visuomenei reikėtų išaiškinti, kas tai yra. Pasak diskusijos vedėjo, vystomasis bendradarbiavimas yra priemonė pagerinti padėčiai besivystančiose šalyse. Priklausomai nuo paramos davėjo ekonominio pajėgumo bei pasaulėžiūros, įvairiose šalyse keliami skirtingi vystomojo bendradarbiavimo tikslai. Dažniausiai tai būna skurdo mažinimas besivystančiose šalyse, kova su badu, žmogaus teisių apsauga, taikos ir socialinio stabilumo užtikrinimas, aplinkos ir gamtos išteklių tausojimas bei panašios sritys.
Skurdo mažinimas – svarbiausias iš visų vystomojo bendradarbiavimo uždavinių. Sveikatos apsaugos problemos – taip pat ne paskutinėje vietoje. Skurdžiausiose pasaulio šalyse kasmet miršta apie 10 mln. 2–3 metų amžiaus mažamečių vaikų. Jie miršta nuo ligų, kurių įmanoma išvengti. Dėl nepakankamos medicininės priežiūros besivystančiose šalyse per metus netenkama pusės milijono besilaukiančių arba gimdančių moterų. Jungtinių Tautų programos UNAIDS duomenimis, 2004 m. 64, 5 proc. visų pasaulio AIDS infekuotųjų (t. y. 25, 4 mln. žmonių) gyveno būtent pietinėje Afrikos dalyje, kuri planetoje užima pirmąją vietą pagal AIDS koncentraciją. Vien dėl AIDS paplitimo vidutinė gyvenimo trukmė Pietų Afrikoje yra sutrumpėjusi maždaug 10 metų. Todėl vienas iš svarbiausiųjų uždavinių Afrikoje – aiškinamasis darbas apie AIDS ir apsaugos nuo šios ligos priemones.
Už vystomojo bendradarbiavimo politikos inicijavimą, įgyvendinimą ir koordinavimą Lietuvoje atsako Užsienio reikalų ministerija. Ši politika vykdoma pagal Vystomojo bendradarbiavimo ir humanitarinės pagalbos įstatymą, įsigaliojusį nuo 2013 m. spalio 1 d.
Lietuvos nacionalinė nevyriausybinių vystomojo bendradarbiavimo organizacijų platforma (NNVBO platforma) ir Nevyriausybinių vystomojo švietimo ir bendradarbiavimo organizacijų tinklas LITDEA – tai dvi didžiausios skėtinės asociacijos, vienijančios Lietuvos nevyriausybines organizacijas, dirbančias vystomojo bendradarbiavimo srityje. Lietuva teikia pagalbą tokioms valstybėms, kaip Armėnija, Azerbaidžanas, Baltarusija, Gruzija, Moldova, Ukraina, Afganistanas bei Irakas. Atsižvelgiant į galimybes, parama teikiama ir kitų regionų šalims, ypač skurdžiausioms Afrikos valstybėms.
LITDEA tinklo nuomone, vystomojo bendradarbiavimo sėkmė priklauso nuo visuomenės palaikymo, tad labai svarbu, kiek ji informuota apie tai. Naujausių apklausų duomenimis, ypač didelio palaikymo susilaukiama iš jaunimo. Jauni žmonės domisi pasaulio įvykiais ir jiems svarbu ne tik tai, kas vyksta nuosavame kieme, tad mielai įsitraukia į veiklas, skirtas gyventojams iš skurdžių valstybių remti.
Skeptiškai dažniausiai nusiteikę vyresni žmonės. Vilkaviškiečiai daugiausia nepatenkinti dėl to, kad pinigai skiriami kitoms šalims, o ne vidaus problemoms spręsti. Tačiau jie net neįsivaizduoja, kaip skurdžiai gyvena tie žmonės, kuriems mes įsipareigoję padėti. Dažnai jie neturi net paprasčiausio geriamojo vandens.
Skurdo mažinimas – svarbiausias iš visų vystomojo bendradarbiavimo uždavinių.
Verta priminti, kad Lietuva kartu su kitomis valstybėmis patvirtino Tūkstantmečio vystymosi tikslus, o po dvejų metų Užsienio reikalų ministerijos biudžete buvo numatytos lėšos, skirtos bendradarbiavimui su užsienio valstybėmis plėtros politikoje finansuoti. Tuomet įgyvendinti techninės pagalbos projektai Moldovoje, Kaliningrado srityje ir Ukrainoje. Prieš 11 metų, įstojusi į Europos Sąjungą ir NATO, Lietuva oficialiai tapo valstybe donore. 2012 ir 2013 metais mūsų šalies oficiali parama vienam gyventojui siekė 13 eurų – šiek tiek daugiau nei 1 euras per mėnesį.
Plačiau besidomintieji vystomuoju bendradarbiavimu informacijos ras internete adresu www.orangeprojects.lt.
Straipsnio išleidimas finansuotas Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos Vystomojo bendradarbiavimo ir paramos demokratijai programos lėšomis. Už šio straipsnio turinį išimtinai atsako asociacija LITDEA ir ši informacija jokiu būdu negali būti naudojama Europos Sąjungos nuomonei reikšti.
Užsk. 5379
Publikuota: 2015-10-26 13:42:26
Komentarai:
Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
Šiame numeryje
* Kultūros darbuotojų dieną – ąžuolas Dainų šventei * Senjorė ligoninės slaugę apkaltino smurtu
* Rūta Žilionytė: „Dainavimas – dalis manęs“
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Šūksniai
Nuorodos
Statistika
„Santakos laikraštis“
Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info
© 2005-2024 Visos teisės saugomos.
Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.
Rekvizitai
ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347
soc. tinklai
Uždaroji akcinė bendrovė |
ISSN 2538-8533
|
|