„Santaka“ / Aukštasis mokslas: einame pirmyn ar gręžiamės atgal? / Nuomonės

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 4,80 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda 1 t talpos konteinerį metaliniame rėme su išleidimo čiaupu ir jo prailginimu (45 Eur), tokį pat konteinerį be metalinio rėmo (15 Eur). Tinka vandeniui ar kurui laikyti. Gali atvežti. Tel.: 8 686 98 506, 8 686 98 503.
Galioja iki: 2018-09-29 09:19:34

Brangiai išsinuomotų žemės ūkio paskirties žemės. Tel. 8 624 12 402.
Galioja iki: 2018-09-30 10:57:07

Parduoda kiaulę skersti. Tel. 8 602 31 187.
Galioja iki: 2018-10-01 11:50:58



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / Nuomonės

Dalinkitės:  


Aukštasis mokslas: einame pirmyn ar gręžiamės atgal?

Gintaras Steponavičius, Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūno pavaduotojas

Karštai viešai aptariamų aukštojo mokslo aktualijų fone Seimą pasiekė dabartinės Vyriausybės siūlomi Mokslo ir studijų įstatymo pakeitimai. Pažvelgus net ir „neginkluota“ akimi matosi ne proveržio siekis, bet senų laikų ilgesys.

Esminės siūlomos permainos: atimti teisę su valstybės parama studijuoti privačiose aukštosiose mokyklose, sumažinti aukštųjų mokyklų autonomiją ir sukoncentruoti valdžią į Švietimo ir mokslo ministro rankas.

Norint Lietuvos ir jos aukštojo mokslo sėkmės, privalome eiti priešingu keliu. Pripažinkime, kad Lietuvoje turime tiek ne vieną stiprų ir dinamiškai besivystantį universitetą ar kolegiją, tiek labai sudėtingoje padėtyje esančių aukštųjų mokyklų.

Po 2009 metų aukštajame moksle įgyvendintų valdymo ir finansavimo pertvarkų prie aukštųjų mokyklų vairo stojo nemažai gabių vadovų. Tokiose aukštosiose nepaisant išgyvento sunkmečio ir demografinės duobės sugebėta pritraukti pakankamai įspūdingas lėšas ir jas panaudoti studijų kokybės augimui.

Atsisakius aukštosioms mokykloms skirstomų kvotų ir perėjus prie konkurenciniu principu grindžiamo finansavimo geriausios aukštosios mokyklos tik sustiprino savo pozicijas, nes pamatė, kad nuo jų pastangų tiesiogiai priklauso ir veiklos rezultatai. Todėl siūlomi aukštojo mokslo pakeitimai būtų tik nepelnytas apynasris sėkmingai dirbančioms aukštosioms mokykloms – tokioms kaip Kauno technologijos universitetas ar Kauno technikos kolegija. Stiprėjančioms mokykloms reikia ne apribojimų ar ministerijos priežiūros, o priešingai – pasitikėjimo, laisvės veikti.

Yra ir sudėtingoje padėtyje esančių valstybinių universitetų, kurie dėl negebėjimo imtis būtinų vidinių pertvarkų pralaimi kovoje su stipresnėmis aukštosiomis mokyklomis ir paprastai savo gelbėjimosi rato ieško siekdami išskirtinių sąlygų per įvairias protekcijas.

Svarbu pasakyti, kad apie tokių aukštųjų mokyklų uždarymą negali būti nė kalbos – jas reikia integruoti apjungiant į didesnius universitetinius darinius, kur stipriausios ir valstybei reikalingos studijų programos išliktų ir patobulėtų. Pavyzdžių yra: dviejų biomedicinos pakraipos aukštųjų mokyklų susijungimas į Lietuvos Sveikatos mokslų universitetą yra sėkmės istorija. Po susijungimo didėjo atlyginimai, daugėjo užsienio studentų, o valstybė matė prasmę investuoti į infrastruktūrą.

Taigi reikia veikti trimis kryptimis. Visų pirma, apjungti universitetus, taip sukoncentruojant visus įmanomus išteklius ties aukščiausios kokybės studijomis. Antra, įtvirtinti aukštųjų mokyklų autonomiją, apsaugant jas nuo politinės įtakos. Trečia – dirbant ranka rankon su valstybinėmis ir privačiomis, mokslo ir studijų institucijomis bei verslu siekti, kad Lietuva taptų daugiausia talentų pritraukianti šalis regione.

Tačiau atrodo, kad šios kryptys nei premjero, nei švietimo ir mokslo ministrės absoliučiai nedomina. Svarstomame Mokslo ir studijų įstatymo projekte daugybės reikalingų pakeitimų tiesiog nėra. Atvirkščiai – norima žengti atgal. Kad to neatsitiktų, pluoštą pasiūlymų pateiktam įstatymui jau įregistravau Seime. Iš jų svarbiausi yra šie:

1. Būtina palikti galimybę gabiausiems studentams nemokamai studijuoti ir nevalstybinėse aukštosiose mokyklose. Labai liūdna, kad dabartinė valdžia siekia išblaškyti tose mokyklose jau sukurtą mokslo ir studijų potencialą, uždarant duris geriausiems, savo valią būtent ten studijuoti išsakiusiems studentams.

2. Netvirtinti „gerai besimokančio“ studento apibrėžimo įstatymu. Toks vertinimo „sulyginimas“ tarp skirtingų krypčių studijų lems, kad daug daugiau ypač fizinių ir biomedicinos mokslų studentų bus priversti už savo studijas susimokėti patys. Siūlau gerai besimokančio studento apibrėžimą įtvirtinti aukštųjų mokyklų statutuose.

3. Finansavimą su aukštosiomis mokyklomis grįsti studentų pasirinkimu, o ne sutartimis tarp aukštosios mokyklos ir ministro. Tokia tvarka ilgai galiojo Lietuvoje ir lėmė tai, kodėl iki šiol turime nepagrįstai daug ir išskaidytų aukštųjų mokyklų.

4. Kategoriškai nesutinku su siūlymu, kad Švietimo ir mokslo ministras galėtų deleguoti politinio pasitikėjimo žmones ar savo statytinius į aukštųjų mokyklų tarybas. Toks sprendimas tik atvertų kelią politiniam patronažui ir korupcijai.

Studentai ir akademinė bendruomenė laukia protingų sprendimų. Tikiuosi, Seime ši nuomonė bus išgirsta.






Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Išrinkti geriausi „Metų ūkiai“
* Svečiui iš Vokietijos įteiktos Garbės piliečio regalijos
* Neišmokiusi veltėdžių gyventi visuomenė moka dvigubai
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar kada nors esate nukentėjęs nuo vagių?
Taip, patyriau didelių nuostolių.
Niekada su vagystėmis nesusidūriau.
Nukentėjau nežymiai.
Esu apsidraudęs, todėl jaučiuosi saugiau.



Kalbos patarimai

Ar galima „dirbti pareigose“?
Daiktavardis pareigos žymi darbo ar tarnybos vietoje turimą statusą, bet ne pačią vietą, todėl vietininkas pareigose nevartotinas, pvz.: Jis dirba direktoriaus pareigose (taisoma yra direktorius, dirba direktoriumi, eina direktoriaus pareigas).


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2018 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas