„Santaka“ / Dujų kaina – nuo gamyklos iki viryklės / Nuomonės

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 4,80 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda traktoriaus MTZ priekinį varantyjį tiltą (naujai perrinktas), kombainą NIVA, traktorių MTZ-82 (geros būklės), keltuvą prie tratoriaus galo. Tel. 8 682 77 847.
Galioja iki: 2018-11-17 09:05:27

Parduoda garažą Vilkaviškyje, prie ligoninės (geras privažiavimas, yra elektra, ištinkuotas), 250 m² komercinės paskirties patalpas Giedriuose (už geležinkelio pervažos, yra aikštelė automobiliams, geras privažiavimas, vandens baseinas). Tel. 8 687 87 459.
Galioja iki: 2018-11-19 14:00:39



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / Nuomonės

Dalinkitės:  


Dujų kaina – nuo gamyklos iki viryklės

dr. Eugenijus Gentvilas Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos narys

Seime nepavyko mėginimas skubiai priimti naują Suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalo išlaikymo modelį. Jo esmė – kad visi, nuo milžiniškos gamyklos iki eilinio dujinės viryklės savininko papildomai mokėtų tam tikro dydžio mokestį už tiekiamas dujas.

Bandyta įtikinti, kad tai viso labo techninis sprendimas, siekiant tolygiau paskirstyti SGD terminalo išlaikymo kaštus vartotojams. Dar iškelta versijų, kad jeigu kas ir priešintųsi šiam modeliui, tai tik už Vilniaus ar Kauno termofikacinių elektrinių stovinčios jėgos. Nenorėčiau sutikti su tokia energetikos ministro Roko Masiulio pozicija. Paaiškinsiu, kodėl.

Tai tikrai nėra techninis klausimas – jau vien dėl to, kad jis tiesiogiai paliestų didelę dalį Lietuvos gyventojų. Yra ir daugiau argumentų, tad pradėsiu nuo pradžių.

1. Stebina energetikos ministro R. Masiulio pareiškimai, esą jei nepriimsime įstatymo pataisų, tai šildymas brangs (pvz., Vilniuje – net penktadaliu). Atleiskit, kur ši Vyriausybė buvo iki šildymo sezono, kuris sostinėje, beje, šią savaitę jau prasidėjo?

Kas dėl pačių šilumos kainų – energetikos ministro teiginiai, kad priėmus naują SGD terminalo finansavimo modelį šiluma didžiojoje dalyje miestų ir rajonų nebrangs, o jei ir brangs, tai tik keliais procentais, ne visai atspindi tikrovę. Ministras nutyli svarbų dalyką – kadangi biokuras biržoje šiemet smarkiai atpigo, yra visos sąlygos, kad šį sezoną taip pat gerokai atpigtų ir šildymas. Bent tų miestų ir rajonų gyventojams, kuriuos šiluma pasiekia iš biokuro katilinių.

Dabar gi, pagal naująjį modelį, realiai galimas šildymo atpigimas virstų paslaugų brangimu arba daug menkesniu kainos sumažėjimu.

2. Naujai siūloma SGD terminalo kaštų paskirstymo tvarka yra palankesnė stambioms bendrovėms ar gamykloms, savo veikloje sudeginančioms daug dujų. Pagal Vyriausybės siūlomą modelį, joms didysis mokestinės naštos krūvis nuimamas ir paskirstomas visiems dujų vartotojams. Ar toks modelis socialiai pagrįstas? Atsakymo neišgirdome, abejonių yra.

Beje, galime prisiminti, kad dujų sunaudojimą ir mokesčius už jas iki šiol apibrėžiantys įstatymai veikia. Pavyzdžiui, „Achema“, ginčijusi ligšiolinę tvarką, po teismų sprendimo vis dėlto privalėjo sumokėti savąją mokesčio dalį.

3. Tebegaliojančioje Nacionalinėje energetikos strategijoje įrašyta, kad siekiant energetinio nepriklausomumo turi būti visapusiškai remiamos biokuro jėgainės. Tą darė ir tebedaro skirtingos savivaldybės, į tai investavo verslas. Naujieji SGD terminalo išlaikymo kaštai smarkiai paveiktų tuos, kurie įsirengė ir biokuro katilus.

Mums visiems svarbus ne tik SGD terminalas, bet ir platesnis biokuro naudojimas. Tai priemonės, užtikrinančios didesnę Lietuvos energetinę nepriklausomybę. O ar teisinga vieną aspektą iškelti aukščiau visų kitų? Klausimas neatsakytas.

4. Kada turėsime naują Nacionalinę energetikos strategiją ir kam ji mums reikalinga? Šios Vyriausybės veikloje ir Energetikos komisijoje matau daug iniciatyvų, kurias skubiai norima įgyvendinti, nepaisant galimų padarinių.

Ne pirmą kartą keliu klausimą – o kaip su esama Nacionaline energetikos strategija, kuri jau greitai, nuo 2016 metų nebegalios? Nauja strategijos redakcija turėjo būti paruošta dar prieš porą metų, tačiau laukiame iki šiol.

Ar kaip tik dėl to skubama priimti sprendimus – kad nereikėtų „prisirišti“ prie būsimos Energetikos strategijos ir būtų galima nepaisyti esamų nuostatų? Kurti strategiją pagal jau priimtus sprendimus – ne pats teisingiausias kelias.

5. Taip, jei dabartiniai Vyriausybės siūlomi sprendimai būtų įgyvendinti, tikėtinas esamų termofikacinių elektrinių uždarymas ar išardymas. Gerai tai ar blogai, koks yra tikrasis jų veiklos efektyvumas – galime diskutuoti.

Tačiau šiuo atveju, skirtingai nei bando įtikinti šalies energetikos ministras R. Masiulis, tai nėra vien šias jėgaines ir jų ateitį liečiantis klausimas. Todėl ministro pateikiami argumentai, esą tik termofikacinių jėgainių vadovai esamo projekto atžvilgiu galėtų priešiškai nuteikti Seimą, nėra pagrįsti.

Galima padaryti išvadas. Dabartinis SGD terminalo išlaikymo kaštų padalinimas vartotojams lemtų dvi pasekmes: galimą dujų ir šildymo paslaugų brangimą gyventojams arba daug menkesnį tų pačių paslaugų atpigimą, nei jo galėtume sulaukti.

Todėl Seime siūliau pritarti Vyriausybės parengtam įstatymo projektui po pateikimo, tačiau jį koreguoti ir tobulinti, sulaukiant Energetikos strategijos ir neskubant, nesiverčiant per galvą. Beje, kol kas tik liberalai ir socialdemokratai Seime palaikė šį projektą. Tikiuosi, kad jau artimiausiu metu bus rasti racionalūs sprendimai.










Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Kybartų „vaiduokliui“ Savivaldybė nutarė skirti administratorių
* Ispaniją palikusi siuvėja pamažu savo vietą atranda Vilkaviškyje
* Lopai ant lopų – ir tie patys banguoti
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar vartojate alkoholį prie savo nepilnamečių vaikų?
To niekada nedarau.
Išgeriu tiek, kad neapsvaigčiau.
Savęs neriboju.
Mano vaikai jau pilnamečiai.
Vaikų neturiu.



Kalbos patarimai

Apkrikštyti ar pakrikštyti?
Bendrinėje kalboje teiktinesnis veiksmažodis pakrikštyti. Jis vartojamas ir Šventojo Rašto vertimuose į lietuvių kalbą.


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2018 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas