„Santaka“ / Prisiminė kankles Alvite dirbusį dzūką

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 4,80 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda garažą Vilkaviškyje, prie ligoninės (geras privažiavimas, yra elektra, ištinkuotas), 250 m² komercinės paskirties patalpas Giedriuose (už geležinkelio pervažos, yra aikštelė automobiliams, geras privažiavimas, vandens baseinas). Tel. 8 687 87 459.
Galioja iki: 2018-11-19 14:00:39



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2015-10-14 17:06

Dalinkitės:  


Kanklininko sūnus Eugenijus Telešius sakė, kad eiliuoti ir kurti dainas jo tėčiui buvo įgimta.

Autorės nuotr.


Prisiminė kankles Alvite dirbusį dzūką

Renata VITKAUSKIENĖ

Knygos „Vienišas kanklininkas Juozas Telešius“ sutiktuvės Alvite – siekis vyresniajai kartai priminti, o jaunimui papasakoti apie mūsų rajone vienintelį žinomą kanklių meistrą ir kanklininką Juozą Telešių bei jo kultūrinį palikimą.

„Sukūręs savitas kankles ir skambinimo stilių, kanklininkas paliko ryškų pėdsaką Lietuvos kultūroje – aukšta kankliavimo technika, subtilus požiūris į instrumentą, įvairiausių niuansų girdėjimas ir instrumento galimybių išnaudojimas“, – alvitiečio veiklą knygos pratarmėje apibendrino leidinio sudarytoja ir dalies jo straipsnių autorė dr. Laura Lukenskienė.

Pasidalyti prisiminimais apie tėtį į savo vaikystės ir jaunystės miestelį grįžo J. Telešiaus sūnus Eugenijus su šeimos nariais. Į Alvito bendruomenės namus pagroti atvažiavo J. Telešiaus padarytomis kanklėmis tebeskambinanti kaunietė pedagogė Kristina Keturakytė.

Tai ji šiemet išleistoje knygoje „Vienišas kanklininkas Juozas Telešius“ atsako į klausimą, kodėl Alvite 1932 m. apsigyvenęs dzūkas pats susimeistravo kankles. „Jis pergyveno, kad žemaičiai, aukštaičiai ir suvalkiečiai turėjo savo kankles, savo skambinimo tradicijas, o dzūkai neturėjo. <...> Tad mylėdamas savo kraštą ir muziką, nusprendė pagaminti „dzūkiškas“ kankles: susipažino su kitų regionų kanklėmis, iš visų matytų kanklių, kurias jis matė ir lietė, paėmė tai, kas buvo geriausia, ir sumeistravo „dzūkiškas“ kankles“, – rašo K. Keturakytė.

„Kanklės buvo mano tėtės savotiškas protestas prieš tarybų valdžią, kurios organiškai nekentė, prieš dirbtinį gyvenimą. Darydamas kankles ir skambindamas jis stengėsi kiek galėdamas protestuoti. Tačiau tėtė grojo tik sau, niekada neidavo į jokius valdžią šlovinančius renginius, dažnai kviečiamas kategoriškai atsisakydavo eiti į kaimo saviveiklos kolektyvus. Todėl knygos pavadinime ir yra žodis „vienišas“. Kai Lietuva tapo nepriklausoma, tėtė atsigavo, pradėjo groti visiems“, – pasakojo kanklininko sūnus.

Kol J. Telešius dirbo tai vienoje, tai kitoje Lietuvos spirito varykloje, paskui – Vilkaviškio konservų fabrike, kanklės buvo laisvalaikio valandų aistra ir, kaip vyriškis pats sakęs, „vaistas nuo šiuolaikinį pasaulį užgulančio kurtumo“. Kanklininko – muzikanto ir meistro – talentas daug ryškiau atsiskleidė J. Telešiui sulaukus brandaus amžiaus. Anot artimųjų, ėmęsis daryti kankles, „šį darbą jis galėjo dirbti dieną ir naktį, be poilsio, su meile imdavo medį, varžtą, stygą... ir vis pasakodavo ir pasakodavo, jei tik turėdavo klausytoją“. Savamokslis muzikantas daug išmanė apie etnokultūrą ir savo žiniomis noriai dalijosi.

Knyga „Vienišas kanklininkas Juozas Telešius“ – keliolikos žmonių pastangų rezultatas. Leidinyje publikuojami bendravusiųjų su J. Telešiumi atsiminimai, nemažai nuotraukų, o daugiausiai puslapių skirta kanklininko kūrybai – dainų gaidoms ir žodžiams, maršų ir visokių šokių: polkų, valsų, suktinio, fokstroto, krakoviako – natoms. Muzikantas skambindavo savo ir liaudies kūrinius, bažnytines giesmes, nešdavosi kankles ir į vestuves, ir į laidotuves.

Knygos ir dviejų kompaktinių plokštelių (vienoje – vaizdo, kitoje – garso įrašai) leidybą finansavo J. Telešiaus sūnus Eugenijus. Ne vieną egzempliorių jis dovanojo renginio dalyviams, Alvito bibliotekai ir mokyklai bei Vilkaviškio krašto muziejui – leidinio pristatymo organizatoriams.

Knyga „Vienišas kanklininkas Juozas Telešius“ bei plokštelės išleistos ir į Alvitą atvežtos neatsitiktinai – praeitais metais buvo garbaus alvitiečio 100-osios gimimo metinės. Pavasarį šita sukaktis paminėta Kauno miesto muziejuje.

Alvite tebesama žmonių, kuriems pažintis su muzikantu ir jo kankliavimas – asmeniniai prisiminimai, iškylantys nebūtinai tik sukakčių ar renginių progomis. Alvitietė Onutė Jasaitienė sakė dar prieš kelerius metus parašiusi: „Aš vis girdžiu: / tarytum skamba kanklės...“ J. Telešius įamžintas ir buvusios mokytojos kraštotyrininkės Bronės Vilemaitienės eilėse, Vilkaviškio kultūros centro darbuotojų nufilmuotoje ir įstaigoje tebesaugomoje vaizdo juostoje.

„Kalėdodamas lankydavausi Juozo namuose. Pasikalbėdavome, bet man labiausiai patikdavo jo grojimas. Jis pagrodavo vienu, dviem ir net trimis balsais. Laikas, atrodo, ištirpdavo... Įsiminė žmogaus širdies gerumas, ramybė ir ypač – meilė muzikai“, – kalbėjo Alvito parapijos klebonas kun. Vytautas Kajokas.

Būtent taip, kaip anuomet skambino J. Telešius, knygos sutiktuvėse kankliavo savo Mokytoju jį vadinanti dr. L. Lukenskienė, Kauno miesto muziejaus Povilo Stulgos lietuvių tautinės muzikos instrumentų muziejaus muziejininkė. Šito muziejaus fonduose yra kai kurios J. Telešiaus kanklės, esama kitos medžiagos. Tradicinės liaudies muzikos populiarintojo, mūsų krašto šviesuolio atminimą saugo ir Alvito pagrindinės mokyklos bei Vilkaviškio krašto muziejai.






Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Kybartų „vaiduokliui“ Savivaldybė nutarė skirti administratorių
* Ispaniją palikusi siuvėja pamažu savo vietą atranda Vilkaviškyje
* Lopai ant lopų – ir tie patys banguoti
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar vartojate alkoholį prie savo nepilnamečių vaikų?
To niekada nedarau.
Išgeriu tiek, kad neapsvaigčiau.
Savęs neriboju.
Mano vaikai jau pilnamečiai.
Vaikų neturiu.



Kalbos patarimai

Apkrikštyti ar pakrikštyti?
Bendrinėje kalboje teiktinesnis veiksmažodis pakrikštyti. Jis vartojamas ir Šventojo Rašto vertimuose į lietuvių kalbą.


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2018 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas