„Santaka“ / Atliekų deginimas: mitai ir realybė

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 4,80 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda pilnai įrengtą, suremontuotą 1 kambario butą su rūsiu Pilviškių g., Vilkaviškyje (2/5 aukštas). Tel. 8 625 50 615.
Galioja iki: 2018-11-15 09:19:44

Vilkaviškyje remontuoja variklius, keičia dirželius, tikrina, šlifuoja variklių galvutes, atlieka lengvųjų automobilių kompiuterinę diagnostiką. Tel. 8 609 79 788.
Galioja iki: 2018-11-16 08:58:32

Parduoda traktoriaus MTZ priekinį varantyjį tiltą (naujai perrinktas), kombainą NIVA, traktorių MTZ-82 (geros būklės), keltuvą prie tratoriaus galo. Tel. 8 682 77 847.
Galioja iki: 2018-11-17 09:05:27

Parduoda garažą Vilkaviškyje, prie ligoninės (geras privažiavimas, yra elektra, ištinkuotas), 250 m² komercinės paskirties patalpas Giedriuose (už geležinkelio pervažos, yra aikštelė automobiliams, geras privažiavimas, vandens baseinas). Tel. 8 687 87 459.
Galioja iki: 2018-11-19 14:00:39



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2015-10-14 11:16

Dalinkitės:  



Atliekų deginimas: mitai ir realybė

Lietuvai tapus Europos Sąjungos (ES) nare, buvo uždaryta beveik 800 senų sąvartynų. Aplinkosaugos specialistai tai vadina tik vienu iš pirmųjų žingsnių vakarietiškos atliekų tvarkymo kultūros kryptimi. Daugelio Europos miestų atliekos jau kuris laikas yra naudojamos kaip energijos šaltinis. Tokia jų tvarkymo sistema mažina sąvartynuose kaupiamų atliekų kiekį.

Kauno technologijos universiteto (KTU) Cheminės technologijos fakulteto Aplinkosaugos technologijos katedros profesorius Gintaras Denafas neabejoja, kad augantis lietuvių ekologinis sąmoningumas ir didėjanti atliekų rūšiavimo tendencija – įrodymas, jog pasaulyje pasiteisinęs pažangus atliekų tvarkymo modelis turi prigyti ir Lietuvoje.



Nieko nekainuojanti žaliava



Į sąvartynus kasmet išvežama maždaug 3 mln. tonų įvairių atliekų, tačiau remiantis Lietuvos statistikos departamento duomenimis iš jų perdirbama vos 30 proc. Todėl atliekų deginimas padėtų spręsti ne vien atliekų utilizavimo problemą, bet atneštų apčiuopiamos energetinės naudos.

„Puikus pavyzdys Klaipėdoje veikianti pirmoji Lietuvoje biokuro ir atliekų termofikacinė jėgainė.Deginant atliekas joje pagaminama beveik pusė miestui apšildyti suvartojamo energijos kiekio, – pažymi prof. Gintaras Denafas. – Apmaudu, kad kai kurie ankstesni nesėkmingi atliekų deginimo bandymai tapo koziriu atliekų deginimo priešininkų rankose, kurį jie naudoja kritikuodami tokią galimybę ir apskritai neigdami tokį poreikį.“

Į uostamiestyje esančią termofikacinę jėgainę „Fortum Klaipėda“ atliekos gabenamos iš skirtingų šalies regionų. Energijos gamybai naudojamos komunalinės ir nepavojingos pramoninės atliekos, biokuras. 2014 m. „Fortum Klaipėda“ jėgainėje sudeginta 141 tūkst. tonų atliekų. Nuo šių metų pradžios surūšiuotas ir deginimui paruoštas atliekas jėgainei pradėjo tiekti ir ekologijos bendrovė „Ecoservice“. Pagal sutartį bendrovė per metus gali patiekti iki 40 tūkst. tonų po rūšiavimo likusių atliekų.

„Nors vis daugiau gyventojų įsitraukia į atliekų rūšiavimo procesą, šalyje susikaupiantis atliekų kiekis kelia vis daugiau rūpesčių atliekų tvarkytojams. Net ir kruopščiai išrūšiuotos atliekos ne visada gali būti perdirbamos, todėl tenka ieškoti kitų jų tvarkymo būdų“, – teigia „Ecoservice“ vykdomoji direktorė Daiva Skrupskelienė.

Bene vienintelė alternatyva atliekų deginimui – jų laidojimas sąvartynuose. „Nesiimant reikiamų priemonių juose kaupiamos atliekos pasieks kritinę ribą ir padarys neatitaisomą žalą aplinkai“, – akcentuoja D. Skrupskelienė.



Ekologiška išeitis



Įdiegus modernias deginimo technologijas ir efektyvias dūmų valymo sistemas, atliekų deginimas tapo ekologiškesnis ne tik už atliekų šalinimą sąvartynuose, bet ir už energijos gamybą naudojant iškastinį kurą. Pavyzdžiui, teršalų koncentracija „Fortum Klaipėda“ jėgainės išeinančiuose dūmuose yra keliasdešimt kartų mažesnė, nei leistina pagal ES ir Lietuvos teisės aktus.

„Daugelis klysta manydami, kad atliekų deginimas yra savaiminis blogis, kuris teršia aplinką ir yra pavojingas žmonių sveikatai. Šiuolaikinė kokybiška deginimo įranga užtikrina, kad į aplinką patektų mažiau kenksmingų medžiagų nei jų išmeta kitos, skystu arba kietu kuru kūrenamos, katilinės ir elektrinės“, – pastebi prof. G. Denafas.

Mokslininkas remiasi tyrimais, rodančiais, kad lyginant sąvartynuose išsiskiriančius teršalus su atliekų deginimo emisija, nustatyta, kad deginant atliekas į aplinką patenka apie 10 kartų mažiau šiltnamio dujų, o žmogui nuodingų ir smogą sukeliančių medžiagų – net 200 kartų mažiau.

Deginant kai kuriais atliekas gali būti naudojamas papildomas dujinis arba skystas kuras. Tai daroma deginant specifines, pavojingas, mažai degias arba išvis nedegias atliekas, kurias būtina sunaikinti.

Deginant buitines atliekas papildomos dujos nenaudojamos visiškai. „Dujinis ar skysto kuro degiklis įjungiamas tik dviem atvejais – paleidžiant arba stabdant deginimo procesą. Taip neleidžiama susidaryti organiniams teršalams, kurie gali pateiktį į aplinką, kai atliekos dar nėra pakankamai įsiliepsnojusios”, – aiškina profesorius.

Šiuo metu visoje Europoje veikia daugiau kaip 400 atliekų deginimo gamyklų, daugiausia – 127 Prancūzijoje.


Atsiperkanti investicija



Modernios ir aplinką tausojančios atliekų deginimo gamyklos – nemaža investicija, todėl dažnai abejojama ar atsipirks investicijos į jų statybą ir įrengimą.

„Investicijos į ilgalaikį įrenginį, kuriame gali būti tvarkomi dideli atliekų kiekiai – neišvengiamos. Gyvename daug vartojančioje visuomenėje, todėl privalome ieškoti efektyvių būdų kaip kovoti su patogaus gyvenimo padariniais ir juos likviduoti, kol ne vėlu“, – teigia prof. G. Denafas. Šiandien investavę į deginimo įrenginį sumažinsime ateities išlaidas, kurių reikės likviduojant sąvartynų žalą gamtai.

Taip pat atliekų deginimas yra kur kas ekonomiškesnis atliekų tvarkymo būdas palyginus su gabenimu į sąvartyną. „Pavyzdžiui, deginimui atliekos priimamos už mokestį, kuris svyruoja nuo 14 iki 30 Eur už toną. Jo dydis priklauso nuo bendro atliekų kiekio ir kaloringumo. Tuo tarpu už to paties atliekų kiekio priėmimą į sąvartyną tenka mokėti vadinamąjį „vartų mokestį“, kurio tarifas – nuo 35 iki 40 Eur, – sako D. Skrupskelienė.



Atliekų deginimas – neišvengiamas



Atliekų deginimas yra glaudžiai susijęs su rūšiavimu. Visgi D. Skrupskelienės teigimu, tik palyginti nedidelė dalis visų išrūšiuotų atliekų yra perdirbama ir panaudojama kaip antrinė žaliava.

„Jei atliekų kaupimosi tendencijos ateityje liks tokios pačios, Net ir išaugusios atliekų perdirbimo galimybės nepadės išspręsti problemos, kadangi perdirbimui netinkamų atliekų dalis išliks. Vienintelė išeitis – deginimas. Kitu atveju neišvengiamai didės sąvartynai“, – pastebi D. Skrupskelienė.

Remiantis Lietuvos ir ES reglamentavimu, atliekų deginimo jėgainėse gali būti deginamos tik tos atliekos, kurios negali būti toliau perdirbamos.

Anot prof. G. Denafo, siekiant padidinti tokių gamyklų efektyvumą, planuojamose statyti kitose Lietuvos deginimo įmonėse bus deginamos jau ne buitinės atliekos, o vadinamasis kietasis-atgautasis kuras, kuris išgaunamas buitinių atliekų mechaninio-biologinio apdorojimo metu. Kietasis-atgautasis kuras yra sudarytas iš popieriaus, plastikų ir medienos frakcijų ir yra bent du kartus kaloringesnis už pradines atliekas. Energijos gamybai kaip kuras gali būti naudojamos ir sąvartynuose jau sukauptos atliekos – tam reikalingi sprendimai, kurie išjudintų sąvartynų kasybos procesus.

Šiuo metu visoje Europoje veikia daugiau kaip 400 atliekų deginimo gamyklų, daugiausia – 127 Prancūzijoje.

Deginimo metodas yra ypač populiarus mažose pagal plotą valstybėse vykstant spartiems urbanizacijos procesams, plečiantis miestams. Artimiausiu metu Europos šalyse numatyta pastatyti dar 35 tokias gamyklas.



Daiva Skrupskelienė

„Ecoservice“ vykdomoji direktorė






Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Naujasis muitinės vadas semiasi suvalkietiškos patirties
* Gižiečių iniciatyva įvertinta įspūdingu medaliu
* Gimtinės ilgesys dainininką kasmet parveda į Lietuvą
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar rūpinatės savo įvaizdžiu socialiniuose tinkluose?
Informaciją skelbiu apgalvotai.
Dėl to visai nesuku galvos.
Neturiu socialinio tinklo paskyros.



Kalbos patarimai

Ar taisyklinga „priimti dėmesin (domėn)“?
Ne, nes tai yra nevartotinas vertinys. Ne priimti dėmesin (domėn), o atsižvelgti, turėti galvoje, omenyje.



Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2018 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas