„Santaka“ / Nesisklaidantis „Gazprom“ dujų kvapas Baltijos jūroje / Nuomonės

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 4,80 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda 1 t talpos konteinerį metaliniame rėme su išleidimo čiaupu ir jo prailginimu (45 Eur), tokį pat konteinerį be metalinio rėmo (15 Eur). Tinka vandeniui ar kurui laikyti. Gali atvežti. Tel.: 8 686 98 506, 8 686 98 503.
Galioja iki: 2018-09-29 09:19:34

Brangiai išsinuomotų žemės ūkio paskirties žemės. Tel. 8 624 12 402.
Galioja iki: 2018-09-30 10:57:07

Parduoda kiaulę skersti. Tel. 8 602 31 187.
Galioja iki: 2018-10-01 11:50:58



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / Nuomonės

Dalinkitės:  


Nesisklaidantis „Gazprom“ dujų kvapas Baltijos jūroje

Petras Auštrevičius Europos Parlamento narys, liberalas

Nieko asmeniška, tik verslas. Šią idėją Europai aktyviai bandė įpiršti Rusija ir „Gazprom“, pastaruoju metu prisidengusi solidžiomis Vakarų kompanijomis ir bandydama prastumti savo naują projektą „Nord Stream-2“ („Šiaurės srautas-2“).

Tai – suplanuotas dviejų naujų dujų vamzdžių tiesimas iš Rusijos į Vokietiją Baltijos jūros dugnu, beje, preliminariai įvertintas 10 milijardų eurų.

Visgi atrodo, kad Europa pamažu atsipeikėja po pirmos lengvabūdiškos reakcijos (ar skaičių magijos). Vykdomosios Europos Sąjungos valdžios – Europos Komisijos – vadovai jau nebėra tokie užtikrinti, kad tai grynai komercinis projektas. Kaip ir nebėra tikri, ar tų papildomų „Nord Stream-2“ atšakų Europai iš viso reikia. Prisiminta, kad ir du šiuo metu esami „Šiaurės srauto“ vamzdynai išnaudojami tik 50 proc. savo pajėgumų...



Fasadiniai ir tikrieji interesai



Kuo toliau, tuo labiau pasitvirtina ne fasadiniai, o tikrieji Rusijos ir grandiozinio „Gazprom“ projekto tikslai. Pirmasis jų – ištrinti Ukrainą iš dujų tranzito kelio į Europą. „Gazprom“ oficialiai pažadėjo tai padaryti iki 2019 metų. Karinės priemonės – viena, ekonominis susidorojimas – paskui. Tokio plano būta.

Vienu metu galėjo susidaryti įspūdis, kad Kremlius gaus nebylų ES pritarimą. Šią savaitę Europos Parlamente, Strasbūre, su grupe parlamentarų dar kartą iškėliau klausimus apie projekto „Nord Stream-2“ poveikį Europai, jo suderinamumą su siekiu išsivaduoti iš monopolinės dujų rinkos ir priklausomybės. Prieš akis iškilo kiek dviprasmiškas, netgi, sakyčiau, groteskiškas vaizdas. Jį iliustruoja paprastas pavyzdys.

Posėdžio pradžioje eurokomisaras klimato politikai ir energetikai Miguelis Ariasas Cañetė bandė laikytis savo anksčiau raštu išdėstytos pozicijos – esą Europos Komisija akylai prižiūrės „Nord Stream-2“ projektą, tačiau dujotiekio pajėgumo didinimas yra tik komercinis klausimas (ir Rusijos, kaip tiekėjos, ignoruoti negalima).

Tačiau iš karto po klausimų sesijos ir dozės sveikos kritikos komisaras M. A. Cañetė smarkiai pakoregavo savo nuomonę.

Pirma – jis pabrėžė, kad EK energetikos politikos ašis yra energetinis saugumas, paremtas energijos šaltinių diversifikacija. Antra, eurokomisaras pripažino, kad „Nord Stream-2“ neprisideda prie šio ES energetikos politikos tikslo, o priešingai – nutiesus naujas dujų atšakas Baltijos jūroje, tai padidins ES priklausomybę nuo vieno tiekėjo.

Ir trečia – viešai įvardinta, kad dėl šio projekto įgyvendinimo kyla grėsmė, jog dujų tranzito kelias per Ukrainą taps nebereikalingas, tuo pat metu per vienintelį maršrutą – „Nord Stream“ – būtų nukreipiama net apie 80 proc. (!) Rusijos į Europą importuojamų dujų.

Beje, aš komisaro paklausiau viso labo trijų dalykų: ar jis ir toliau mano, kad „Šiaurės srauto-2“ projektas yra tik komercinis, ar jo įgyvendinimas neprasilenkia su Europos energetinio saugumo strategija ir kuriama Europos energetine sąjunga bei kaip šiame kontekste galima įsivaizduoti monopolijų išardymą.

Eurokomisaras M. A. Cañetė galiausiai pažadėjo, kad Europos Komisija tęs projekto „Nord Stream-2“ vertinimą, ypatingą dėmesį skiriant skaidrios vidaus rinkos principams, trečiojo ES energetikos paketo klausimams ir aplinkosaugai. Pažiūrėsime, kaip bus laikomasi duoto žodžio.



Reikia tvirto stuburo



Europos Parlamento sesija Strasbūre parodė, kad ES aukščiausio rango pareigūnai vienaip ar kitaip susiduria su didžiuliu spaudimu, ypač kai ne pačių kilniausių ketinimų turinčios šalys veikia pagal kruopščiai ir iš anksto parengtą planą, į jį įtraukiant tokias dideles ES valstybes kaip Vokietija. Beje, dujų klausimo nagrinėjimo posėdyje metu salėje nebuvo nė vieno Vokietijos atstovo!

Išsipildė ankstesnės prognozės – jeigu Rusijai nepavyks su „Pietų srauto“ dujotiekio projektu, dėmesys vėl nukryps į „Šiaurės srautą“. Po karinių veiksmų Ukrainoje tam atsirado dar svaresnių priežasčių.

Ne kartą sakiau, kad vienas esminių dujotiekio „Nord Stream“ plėtros tikslų – sugriauti Europos solidarumą. Vadinamoje Europos „komercijoje“ laimi tik Kremlius.

Teigiamas ženklas, kad už energetiką atsakingas Europos Komisijos vicepirmininkas Marošas Ševčovičius pagaliau pripažino, jog Rusijos siekiai padvigubinti „Nord Stream“ apimtis pažeistų energetinį saugumą Rytų Europoje, o taip pat – galbūt ir Ukrainos, Vidurio bei Rytų Europos valstybių ekonominius interesus.

Europa Komisija dar turės įvertinti „Gazprom“ veiklos metodus dėl galimai pažeistų ES antimonopolinių taisyklių.

Turint omenyje, jog Rusija šiuo metu Europos Sąjungai tiekia apie trečdalį visų sunaudojamų dujų, negalime leisti sukurti tokios situacijos, kad jos iš esmės tekėtų vienu vieninteliu kanalu po Baltijos jūra. Ne tik dėl to, kad čia palaidoti cheminiai ginklai, bet ir dėl labai aiškių ekonominių, geopolitinių sumetimų.










Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Išrinkti geriausi „Metų ūkiai“
* Svečiui iš Vokietijos įteiktos Garbės piliečio regalijos
* Neišmokiusi veltėdžių gyventi visuomenė moka dvigubai
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar kada nors esate nukentėjęs nuo vagių?
Taip, patyriau didelių nuostolių.
Niekada su vagystėmis nesusidūriau.
Nukentėjau nežymiai.
Esu apsidraudęs, todėl jaučiuosi saugiau.



Kalbos patarimai

Ką kilnojo – gyrą ar svarstį?
Didelis metalinis rutulys su rankena jėgai ugdyti vadintinas svarsčiu. Taigi stipruoliai varžosi kilnodami svarstį, bet ne gyrą.


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2018 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas