Siūlykite temą

---

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.
	Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

---

Skelbimai

---

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

---

Vieta ir darbo laikas

---

Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2006-07-10 17:39

---

Riedėdamas sausais keliais, vilkiko vairuotojas Kazys Žiemys melioratorių techniką netrunka pervežti iš vieno objekto į kitą.

Autorės nuotr.

Šiuo metu UAB „Mevilsta“ pagal užsakymus atlieka įvairius darbus: kloja šaligatvius Vilkaviškyje, tvarko lietaus vandens kanalizaciją Virbalyje ir kt. Bet saulėtomis vasaros dienomis pagrindiniai melioratorių objektai – ūkininkų laukuose.

Upelių baseinuose

Žemės ūkio skyriaus vyr. specialistas Juozas Muraška sakė, jog šiemet melioracijai skirta daugiau kaip pusantro milijono litų. Pernai – 1,1 mln. Lt.

Įstatymai, kuriais tenka vadovautis planuojant darbus, nepasikeitę. Apie naujų objektų projektus nekalbama nuo 1989 metų. Lėšos nukreiptos kapitaliai rekonstruoti, remontuoti melioracijos griovius bei jų statinius. Tęsiami pernai pradėti darbai Šeimenos, Alksnės, Vembrės upelių baseinuose. Tokia pati rekonstrukcija šiemet bus atlikta ir Juodupės baseine.

Grioviai išvalomi, atstatomos žiotys, sudedami riboženkliai ir kt. Tai visiškai pakeičia vaizdą, pagerina drenažo veikimo kokybę. Deja, tolesnė priežiūra vėl pakimba ore.

Valstybė tam lėšų neskiria. Įstatymas tiksliai nereglamentuoja, kas turi prižiūrėti melioracijos griovius, juos nušienauti ir pan. Valstybės lėšomis tai daroma tik tada, kai vykdomi kompleksiniai griovių rekonstrukcijos ir remonto darbai. Tik vienas kitas ūkininkas rūpinasi, kad grioviai neužželtų.

UAB „Mevilsta“ darbų vykdytojas Alius Pavasaris sakė, kad jei situacija nepasikeis, džiunglėmis vėl pavirs ir pernai kapitaliai sutvarkyti grioviai, kurie kitos remonto eilės sulauks negreitai. Rajone yra 1200 kilometrų melioracijos griovių. Per metus rekonstruojama apie 60 kilometrų.



Molis – neamžinas

Lankydamiesi Mažųjų Būdežerių kaime, įsitikinome, jog tai, kas į žemę buvo paklota prieš trisdešimt ir daugiau metų, jau „išeina iš rikiuotės“.

„Molio drenos tokiam laikotarpiui ir buvo apskaičiuotos“, – sakė A.Pavasaris, atvežęs naujus plastmasės vamzdžius.

Po jiems ruošiamos tranšėjos dugną vaikščiojęs darbininkas Sigitas Tamašauskas šlaito dumble iškrapštė perpus skilusios senos drenos nuolaužą.

1973 metais darytas drenažas čia paprasčiausiai sulūžo. Pagalbos kreipėsi daugiau kaip 10 žemės savininkų. Reikia perkloti apie 130 metrų ilgio drenažo liniją.

Ne taip paprasta suderinti visų interesus, kai technika dirba laukuose, kur derlių jau brandina javai. A.Pavasaris sakė, kad konfliktų neišvengta ir šiame objekte. Vykdant darbus teko mindžioti ir tokį lauką, kur pavasarį ar kitu lietingu laikotarpiu vanduo nesemia. Bet ūkininkai, atrodo, susitarė: neteksiančiam dalies derliaus žemdirbiui kitas prižadėjo kompensaciją grūdais.

„Persenusios“ ir laukus paplukdančios drenažo sistemos šį sezoną buvo remontuojamos Degučiuose, Patilčiuose, Opšrūtuose ir kituose kaimuose.



Darbo – iki lapkričio

Iš biudžeto lėšų rekonstrukcijos darbai vykdomi tik ten, kur pakloti valstybei priklausantys 12,5 cm ir didesnio skersmens rinktuvai. Smulkesni tapę ūkininkų nuosavybe. Jiems valstybė gali padėti, jei ne mažiau kaip 15 procentų lėšų skiria patys ūkininkai. Pernai dalininkais pageidavo būti 11 žemės savininkų. Patenkinant jų prašymus, šiemet skirta 107 tūkstančiai litų. Kitų metų programai prašymus pateikė 15 ūkininkų. 2007 metais valstybė juos turėtų paremti 150 tūkst. litų suma.

Vasara be lietaus melioratorius džiugina, nors dirbti laukuose kepinant saulei – menkas malonumas. „Bet netrikdomas ritmas – tai ir galimybė daugiau užsidirbti“, – sakė vilkiko vairuotojas Kazys Žiemys, melioracijoje dirbantis trisdešimt metų. Buvę visko.

Daug tekę mankytis pabjurusiuose keliuose ir laukuose. Šią vasarą tokių problemų nėra. „Todėl neužgaištu. Atvežiau ekskavatorių, o į kitą objektą iškart gabenu buldozerį“, – kalbėjo K.Žiemys. „Išlyginau tranšėjos pakraštį, kad būtų galima privažiuoti, ir man čia daugiau nėra ką veikti“, – sakė buldozerio mašinistas Juozas Lenkas, keliaujantis iš objekto į objektą. Kiek jų būta per 37-erius darbo metus – suskaičiuoti nepavyktų.

Žemės ūkio skyriaus vyr. specialisto Juozo Muraškos nuomone, melioracijos objektuose „Mevilstos“ žmonės turės ką veikti iki lapkričio mėnesio.



Įvertins būklę

Be jau minėtų darbų, iš lėšų, kurios skirtos melioracijos poreikiams, rajone prižiūrimi penki hidrotechniniai įrenginiai: Paežerių, Matlaukio, Karklinių, Pajevonio ir Virbalio užtvankos.

Vyriausybė įgyvendina programą ištirti ir įvertinti visų šalies melioracijos statinių būklę. Ji susiejama su Lietuvos koordinačių sistemos duomenimis. Šiam darbui, kurį vykdo konkursą laimėjusi Vilniaus firma, iš bendros rajonui skirtos pusantro milijono litų sumos numatyta 200 tūkstančių litų. Stambiausių objektų, kuriuose rekonstruojami, remontuojami upelių baseinų grioviai ir jų statiniai, sąmatinė vertė irgi siekia po 200–300 tūkstančių litų. Manoma, kad įvertinus melioracijos įrenginių būklę, kuriai pastaraisiais metais dėmesys didėja, bus lengviau įrodyti, kad to, ką skiria valstybės biudžetas, dar nepakanka.

Komentarai:

Atgal į pradžios puslapį

---

Šiame numeryje

---

Apklausa

---

Kalbos patarimai

---

Šūksniai

---

Nuorodos

---

Statistika

---