Siūlykite temą

---

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.
	Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

---

Skelbimai

---

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

---

Vieta ir darbo laikas

---

Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2006-07-10 15:07

---

Pusės metukų dukrelę Aistą auginanti Vilija Merčaitienė su kitomis vilkaviškietėmis internete kalbasi apie vaikus.

Kristinos ŽALNIERUKYNAITĖS nuotr.

Vienų garbinamas už universalumą, kitų smerkiamas už laiko vogimą internetas nenumaldomai smelkiasi į mūsų gyvenimą. Jame randame reikiamos informacijos, juo siunčiame laiškus, mokame mokesčius ir t.t. Ir, žinoma, bendraujame. Dažnai – su žmonėmis, kurių šiaip galbūt niekuomet nebūtume užkalbinę ar net apskritai susitikę.

Pradžia – Anglijoje

Naršant po internetą, vienoje jaunoms mamoms skirtoje svetainėje akys užkliuvo už antraštės „Čia kalbasi vilkaviškietės“.

Vieną pokalbio dalyvę, vilkaviškiečių mamų susitikimo iniciatorę, pakvietėme pasikalbėti. Ne internetu – gyvai.

Gėlėmis apsodintų namų duris Kaštonų gatvėje mums atvėrė jauna simpatiška moteris su maža mergyte ant rankų.

Vis meiliai žvilgtelėdama į ant kelių spyruokliuojančią mažylę, dvidešimt trejų metų vilkaviškietė Vilija Merčaitienė pasakojo, jog po internetą intensyviau pradėjo naršyti gyvendama... užsienyje.

Dar neturėdama Aistutės, Vilija su vyru buvo išvykusi padirbėti į Angliją. Pajutusi, jog laukiasi kūdikio, jauna moteris internete ėmė ieškotis konsultuojančių gydytojų pagalbos, nes pas Anglijos medikus nesilankė.

Netrukus dėl būsimo vaikelio grįžusi namo, į Lietuvą, Vilija užsuko į www.supermama.lt puslapį ir pakvietė pabendrauti jaunas Vilkaviškio mamytes.

Kadangi pati Vilija tuo metu dar tik laukėsi savo mažosios, todėl bendraminčių ieškojo gražiai pavadintame „Nėštukių pašnekesių“ forume.



Kalba apie vaikus

Iš pat pradžių į Vilijos kvietimą atsiliepė tik kitų miestų „nėštukės“, tačiau po truputį prie diskusijų prisijungė ir keletas vilkaviškiečių. Jaunos moterys dalijosi savo išgyvenimais, rūpesčiais dėl būsimo mažylio, o kartais į portalą užsukdavo tiesiog šiaip smagiai paplepėti.

Nuo to laiko, kai V.Merčaitienė pirmą kartą pakvietė pakalbėti vilkaviškietes, prabėgo daugiau nei metai. Kūdikio laukimo rūpesčiai jau išblankę. Vilijos mažylei Aistai, apie kurią, dar negimusią, ji tiek daug kalbėjosi su kitomis pašnekovėmis, šiuo metu – jau septintas mėnuo. Dabar mamos internautės perėję į kitą to paties tinklalapio skyrelį ir diskutuoja toliau.

– Apie ką kalbamės? Apie vaikus, apie ką daugiau, – nusijuokė jauna mama. – Ir apie ligas pasišnekam, ir patirtimi pasidalijam, ir dėl besikalančių dantukų pasidžiaugiam... Vilija apgailestavo, jog nuolat diskusijose dalyvauja gal tik penkios ar šešios mamos. Kai kurios forume dalyvaujančios mamos gali pasidalyti didesne patirtimi, mat jau augina po du vaikus. Dvi iš pašnekovių jau palikę Vilkaviškį: viena buvusi vilkaviškietė dabar gyvena Kaune, kita – Ignalinoje.

V.Merčaitienė svarstė, kad greičiausiai atsirastų ir daugiau norinčių pasikalbėti vilkaviškiečių, bet ne visos namuose turi internetą.



Surengė susitikimą

Internetu bendraujančios mamytės jau buvo surengę vieną susitikimą. Palikę mažuosius močiučių ar tėvelių priežiūrai, dar viena kitos nematę mamos susirinko vienoje iš Vilkaviškio kavinių.

Dėl šio susitikimo internetinės draugės tarėsi jau seniai, tačiau kelioms mažus vaikus turinčioms moterims tai padaryti ne taip paprasta. Tai suserga kurios mažylis, tai nėra, kas jį pasaugotų, tai užklumpa kiti rūpesčiai.

Visgi vienas susitikimas jau įvyko, ir juo patenkintos jaunos mamos dabar planuoja susitikti dar kartą.

Vilija šypsosi, kad pirmasis susitikimas praėjo labai smagiai. Nebuvo nejauku dėl to, kad pašnekovės niekad viena kitos nebuvo matę. Priešingai – Vilija tvirtino, jog internetiniai pašnekesiai jas buvo pakankamai suartinę.

– Susitikome, kai dar oras nebuvo atšilęs. Į kavinę atėjome be vaikų, nes su tokiais mažiukais Vilkaviškyje nelabai yra kur pasėdėti, – sakė Vilija. – Buvo smagu, kalbėjomės kaip su draugėmis...

Susitikimui su bendramintėmis laiko rado ir dabar Kaune gyvenanti buvusi vilkaviškietė. Su šia mama Vilija susidraugavo artimiausiai – jos nuolat susiskambina, parašo viena kitai, ir, kai tik gali, susitinka.

Susipažino atsitiktinai

Vilija prisipažįsta, jog žiemą, kai būdavo šalta, prie kompiuterio su naujomis draugėmis pasikalbėti prisėsdavo kiekvieną vakarą, kai užmigdavo mažoji Aista. Dabar ne tik Vilija, bet ir kitos mamos su vaikais dažniau kur nors išvyksta, daugiau būna gamtoje, tad ir internetui laiko lieka mažiau.

V.Merčaitienė šypteli, jog tėvams, su kuriais ji gyvena, šis pomėgis neatrodo labai pagirtinas. Iš užsienio kas mėnesį parvykstantis vyras taip pat žmoną nori labiau matyti greta savęs, o ne prie kompiuterio ekrano.

– Pabumbėdavo grįžęs... Būdavo, aš mergaitę su buteliuku – jam į rankas, o pati – prie interneto, – juokėsi Vilija.

Tačiau už tai, kad turi jauną žmoną ir dailią kaip lėlė rudaakę Aistutę, iš Kėdainių kilęs dvidešimt penkerių Vitalijus taip pat turi būti dėkingas... internetui.

Jauna moteris pasakojo, kad jos Vytis (taip ji vadina savo vyrą) prie interneto sėdėti nemėgsta. Bet kažkada, dar nevedęs, jis internetu bendraudavo su broliu. Tada, dar studijų metais, Viliją viena draugė pasikalbino eiti kartu į interneto svetainę pasėdėti šalia, kol ji kalbėsis su savo draugais.

– O aš galvoju – tai ką čia sėdėsiu šalia – ir man reikia pašnekėti su žmonėmis. Taip su būsimu vyru ir susipažinome – per www.draugas.lt. Pabendravome, paskui apsikeitėme telefono numeriais. Po kokių pusės metų ir susitikome... – kiek drovėdamasi pasakojo moteris.

Pasibaigus vasarai, Vilija mažiau laiko galės skirti ne tik internetui, bet ir savo dukrytei. Mat nuo rugsėjo reikės važinėti į Alvito pagrindinę mokyklą, kur V.Merčaitienė vaikus mokys choreografijos. Mažąją Aistą teks palikti auklei. Tačiau jos per internetą jauna mama tvirtina neieškosianti – savo dukrelę saugoti patikės tik gerai pažįstamam žmogui.

Komentarai:

Atgal į pradžios puslapį

---

Šiame numeryje

---

Apklausa

---

Kalbos patarimai

---

Šūksniai

---

Nuorodos

---

Statistika

---