„Santaka“ / Geriausias mokytojo įvertinimas – buvusių mokinių sveikinimai

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 4,80 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Reikalingas (-a) pagalbinis darbininkas (-ė) ūkio darbams, mokantis (-i) karves melžti aparatu. Darbas netoli Gražiškių. Tel. 8 602 31 187.
Galioja iki: 2018-11-29 08:57:12

Parduoda dalimis CITROEN BERLINGO (2002 m., dyzelis, 1,9 l, 51 kW), AUDI A4 (1998 m., 1,9 l, TDI, 81 kW), VW POLO (1997 m., 1,9 l, dyzelis, 47 kW), VW GOLF IV (1998 m., 1,9 l, TDI, 81 kW), VW SHARAN (1998 m., 1,9 l, TDI, 81 kW). Tel. 8 699 28 707.
Galioja iki: 2018-11-29 10:25:14

Parduoda naują šiferį dideliais lapais ir naudotą šiferį mažais lapais. Tel. 8 622 84 697.
Galioja iki: 2018-12-01 11:47:16



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2015-10-02 15:39

Dalinkitės:  


Daina Kovalčikienė ir Vilma Tupčiauskienė apie dabartinę savo profesiją svajojo nuo mažens.

Autoriaus nuotr.


Geriausias mokytojo įvertinimas – buvusių mokinių sveikinimai

Andrius GRYGELAITIS

Pirmadienį bus švenčiama Tarptautinė mokytojų diena. Mūsų rajone ją minės beveik 800 pedagogų. Šią šventę pasitiks ir dvi Pilviškių „Santakos“ gimnazijoje dirbančios lituanistės – Vilma Tupčiauskienė bei Daina Kovalčikienė.



Sėkmės receptas

Pastaruosius trejus metus Pilviškių „Santakos“ gimnazijos abiturientai džiaugdavosi iš valstybinio lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzamino gavę šimtukus. Šiemet taip įvertinta D. Kovalčikienės mokinė Evita Vaitkevičiūtė, pernai – V. Tupčiauskienės ugdytinė Rita Šiaučiukėnaitė, o dar prieš tai – D. Kovalčikienės mokyta Marija Grinevičiūtė.

Šimtukininkus paruošusios pedagogės džiaugėsi tokiais jų įvertinimais, tačiau tvirtino, jog daug labiau džiugina faktas, kad jau ne vienus metus visi iki vieno „Santakos“ gimnazijos abiturientai išlaiko valstybinį lietuvių kalbos ir literatūros egzaminą.

„Niekuomet prieš egzaminus negalvojame apie šimtukus. Aš pati jaudinuosi dėl mokinių ir negaliu pradėti atostogų, kol nesužinau visų jų įvertinimų. Šimtukai labai džiugina, bet ne jie svarbiausi. Aišku, norime ir tikimės, kad jų ateityje dar bus ne vienas“, – šypsojosi V. Tupčiauskienė.

Jos kolegė D. Kovalčikienė pabandė atskleisti sėkmės receptą. Anot jos, siekiant iš egzaminų maksimalaus įvertinimo, būtina, jog ir mokytojas būtų pasiryžęs atiduoti visą save, ir mokinys turėtų gabumų, būtų stropus, nebijotų sunkaus darbo.



Nuo mažens

Abi pedagogės prisipažino apie dabartinę savo profesiją svajojusios nuo mažens. 23 metus mokytoja dirbanti V. Tupčiauskienė pasakojo, kad vaikystėje neretai susisodindavo prie stalo lėles ir jas mokydavo įvairių dalykų.

„Manau, jog man didžiausią įtaką padarė tuometinėje Vilkaviškio aštuonmetėje mane mokiusi pradinių klasių mokytoja Jarašiūnienė. Man pedagogai visuomet buvo autoritetai, todėl ir pati norėjau tapti viena iš jų. Lituanistės kelią tikriausiai pasirinkau dėl Vilkaviškio Salomėjos Nėries pagrindinėje mokykloje ir dabar dirbančios mokytojos Rimos Šlivinskienės. Ji kadaise mane mokė, o dabar esame geros draugės. Kažkada mano pamokas stebėjusios Švietimo skyriaus atstovės juokėsi, kad aš pati to nesuprasdama mėgdžioju R. Šlivinskienę“, – juokėsi V. Tupčiauskienė.

Šešioliktus metus vaikus lietuvių kalbos mokanti D. Kovalčikienė taip pat apie šią profesiją svajojo nuo mažens.

„Priešingai nei Vilma, aš vaikystėje mokiau ne lėles, o kiemo draugus. Nesvarbu, ar jie to norėdavo, ar ne, aš juos priversdavau. Ypač tuo džiaugėsi vaikų mamos“, – juokėsi pašnekovė.

Ji pasakojo, jog lietuvių kalba pačiai sekėsi tarsi savaime, nereikėjo įdėti daug pastangų, siekiant įsiminti rašybos ar skyrybos taisykles. Tiesa, pastaruoju metu pedagogė vis dažniau pagalvoja apie naują profesiją.

„Visai norėčiau savo žinias pritaikyti kitoje srityje. Nesijaučiu pavargusi, manau, kad esu sutverta mokytojo darbui, – tiesiog noriu išbandyti gyvenime kažką kita“, – kalbėjo D. Kovalčikienė.



Pasigenda įvertinimo

Abi kalbintos pašnekovės prisipažino, jog pastaruoju metu tampa vis sunkiau išlaikyti mokytojo autoritetą. Pedagogai vis dažniau sulaukia kritikos nei pagyrų.

„Seniau mokytojo autoritetas buvo savaime suprantamas, dabar dėl jo reikia kovoti. Mūsų pagrindiniai ginklai – žodžiai. Abi su Daina esame griežtos pedagogės, tačiau tokiomis būti verčia aplinkybės – kitaip nepasiektume gerų mokymosi rezultatų, o ir vaikų pagarbą užsitarnauti būtų sunku“, – sakė V. Tupčiauskienė.

Nors ir būdamos griežtos, abi mokytojos tvirtino bendraudamos su vaikais retai arba išvis nekeliančios balso. Išmokyti juos tvarkos yra ir kitų būdų.

D. Kovalčikienė, kalbėdama apie savo profesiją, tvirtino, kad ši – pilna paradoksų. Ne veltui senovėje žmonės lygindavo mokytoją ir kunigą. Jie abu atlieka tokį darbą, kurio neįmanoma įvertinti pinigais, o kiek energijos ir laiko atiduoda žmonėms, priklauso jau nuo jų pačių.

„Būna, jog grįžtu namo visiškai be jėgų. Vaikams perduodu ne tik žinias, bet ir savo energiją. Tiek kunigas, tiek mokytojas gali atsistoti prieš auditoriją, iškalbėti savo tekstą ir išeiti, bet atiduoti visą save geba ne visi. Tam reikia pašaukimo“, – sakė šešiolika metų pedagoge dirbanti Daina.

Ji pasakojo, kad dažnai mokytojai sulaukia pagarbos ir padėkų ne iš tų, kuriems skyrė daugiausiai laiko, o priešingai – iš silpniau besimokiusių vaikų, dažnai praleidinėjusių pamokas.

Jai antrino ir kolegė, tvirtindama, kad susidurianti su identiškomis situacijomis. Tiesa, V. Tupčiauskienė pasakojo, jog mažose bendruomenėse mokytojai vertinami labiau nei didelėse.

„Pavyzdžiui, Pilviškiuose jaučiu aplinkinių pagarbą bei palaikymą. Čia mokytojas dar šį tą reiškia“, – teigė 23 metus pedagogės duoną kremtanti Vilma.



Tenka prisitaikyti

Abi pašnekovės tvirtino, kad jų profesijos atstovams būtina nuolat keistis, labai svarbu išlaikyti „gyvą“ santykį su mokiniu.

„Gal šiek tiek komiškai atrodo, jog lituanistas, kuris moko vaikus nugludinta, kultūrine, vadovėline kalba, jau netinka šiuolaikiniams vaikams. Aš pati nevengiu per pamokas pavartoti tam tikrus žodžius, juokelius, atitinkamą toną ir netgi žargonus, kad tik tapčiau artimesnė savo mokiniams. Aišku, visuomet stengiuosi pabrėžti ir išlaikyti, kiek tik įmanoma, kalbos taisyklingumą“, – pasakojo D. Kovalčikienė.

Jos kolegė Vilma teigė, jog šiuolaikiniai mokiniai daug labiau gerbia ir vertina jaunus specialistus, o vyresnio amžiaus pedagogams tenka nemažai kovoti, norint užsitarnauti pagarbą.

Pašnekovės neslėpė, kad šiais laikais būti lietuvių kalbos mokytoju – ypatingai sunku. Vaikai mieliau mokosi kitų disciplinų, neretai apleisdami gimtąją kalbą. Vis dėlto augančios anglų kalbos įtakos mokytojos tvirtino pernelyg nesureikšminančios. Tiesa, vis dažniau pasitaiko atvejų, kai mokiniai vietoje lietuviškų raidžių tekstuose rašo angliškas.

„Kad ir kiek anglų ar kurią nors kitą kalbą darytume sava, kad ir kiek engtume savąją, tačiau niekur nuo lietuvybės nepabėgsime. Mūsų kalba yra sudėtinga, tačiau turime ja didžiuotis“, – kalbėjo V. Tupčiauskienė.



Egzaminas – tobulintinas

Kalbantis su pašnekovėmis neliko neaptarta valstybinio lietuvių kalbos ir literatūros egzamino tema. Abi pedagogės tvirtino, kad jis nėra teisingas ir neparodo tikrųjų mokinio žinių. Dabartiniame egzamine nėra objektyviai įvertinamas dvyliktokų raštingumas, per daug palikta subjektyvumo.

„Dabartinis egzaminas – tarsi kažkokio dokumento pildymas. Kas jį sugeba suprasti ir užpildyti, tie gauna aukščiausius įvertinimus. Mokyti lietuvių kalbos pagal dokumentą negalima. Dabar neretai atsitinka taip, jog „grynakraujis“ filologas iš egzamino gauna mažiau nei „realiukas“, kuris pastebi formulę ir ją išpildo. Tai – neteisinga“, – sakė D. Kovalčikienė.

Anot specialisčių, nėra labai reikalinga dvyliktoje klasėje ir lietuvių kalbos įskaita, kuri neturi jokios įtakos mokinių ateities planams.

„Pastaruoju metu įskaita praranda savo prasmę. Nematau tikslo, kai mokinys gali internete susirasti tekstą, jį išmokti, ateiti ir papasakoti. Reikėtų šią patikrą arba visai panaikinti, arba pakeisti jos formatą, pavyzdžiui, paliekant gyvą vaiko ir mokytojo pokalbį, jam nesiruošus iš anksto“, – siūlymą pateikė V. Tupčiauskienė.



Laukia šventės

Abi pedagogės sakė laukiančios savo profesinės šventės, nes kiekviena Mokytojų diena palieka tam tikrus įspaudus jų gyvenimuose.

„Malonu, jog šią dieną sulaukiame daugiau dėmesio nei įprastai. Smagu, kai pasveikina dabartiniai mokiniai, tačiau dar maloniau sulaukti buvusių ugdytinių sveikinimų. Tuomet pajunti, kad dirbi ne veltui“, – šypsojosi V. Tupčiauskienė.

Lituanistės profesinės šventės proga savo kolegoms linkėjo jėgų, kūrybinės energijos bei tokių mokinių, kurie savo mokytojus prisimintų net ir po daugelio metų.






Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Jubiliejų švenčiantis gydytojas savęs be medicinos neįsivaizduoja
* Naujų nesutarimų fone prisimintos senos nuoskaudos
* Vilkaviškio mieste siaučia vandalai
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar vartojate alkoholį prie savo nepilnamečių vaikų?
To niekada nedarau.
Išgeriu tiek, kad neapsvaigčiau.
Savęs neriboju.
Mano vaikai jau pilnamečiai.
Vaikų neturiu.



Kalbos patarimai

Ar galima sakyti „prieinama kaina“?
ikrai galima, kadangi „Dabartinės lietuvių kalbos žodyne“ nurodoma trečioji dalyvio prieinamas reikšmė – „nebrangus, įperkamas“.



Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2018 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas