„Santaka“ / Nustebino paežerėje šeimininkaujantys galvijai

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 5,50 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda medų. Gali pristatyti į namus. Tel. 8 620 85 872.
Galioja iki: 2019-01-28 10:50:32

Parduoda OPEL ASTRA CARAVAN (1999 m., 1,7 l, dyzelis, 50 kW, TA iki 2019 m. sausio 31 d., 550 Eur). Tel. 8 653 81 967.
Galioja iki: 2019-01-28 11:12:51

Parduoda VW POLO (2003 m., 1,9 l, dyzelis, TA iki 2020 m. lapkričio mėn.). Tel. 8 694 95 488.
Galioja iki: 2019-01-28 11:14:48

Parduoda prikabinamą namelį-kemperį su baldais, paaugintus įvairaus amžiaus veršelius (telyčaites), mobilųjį telefoną CAT S40, padangas M+S 185 | 65R15 (4 vnt.), rusišką ritininį presą PR-1,6. Tel. 8 602 31 187.
Galioja iki: 2019-01-28 13:09:35



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2015-09-30 16:01

Dalinkitės:  


Į gražų gamtos kampelį atvykę poilsiautojai nesitikėjo ten pamatyti besiganančių karvių.

Nustebino paežerėje šeimininkaujantys galvijai

Eglė MIČIULIENĖ

Į „Santakos“ redakciją kreipėsi Kudirkos Naumiesčio gyventoja, susirūpinusi mūsų krašte pamatyta situacija. Moteris su šeima vieną savaitgalį važinėjo po Vilkaviškio rajoną ir ežero pakrantėje prie Šakių ežerėlio (Pajevonio sen.) pamatė besiganančius gyvulius.

Žmonėms kilo klausimas, ar gali gyvuliai būti ganomi taip arti kranto, juolab kad šie prieina ir prie poilsio vietoje įrengtų stalų. „O gal tai jau privati valda, kuri iki šiol buvo prieinama kiekvienam stovyklautojui?“ – teiravosi moteris.

Šakių ežeras yra tikrai gražioje vietoje, jis priklauso Vištyčio regioniniam parkui. Dėl puikaus kraštovaizdžio ši vieta žmonių dar vadinama Lietuvos Šveicarija. Tad savaime suprantama, jog žmonėms, kurie atvažiuoja pailsėti įspūdingame gamtos kampelyje, visai nesinori „bendrauti“ su raguočiais ir juolab laipioti po karvių paliktas „bandas“.

Pakalbintas Vištyčio regioninio parko direktorius Nerijus Paškauskas patvirtino, kad vandens telkinių pakrančių ganyklomis paversti neleidžia net keletas teisės aktų.

Norėdamas patikrinti poilsiautojos skundą, regioninio parko direktorius pats buvo nuvykęs apžiūrėti Šakių ežerėlio poilsiavietės, bet raguočiai iš ten jau buvo išvesti. Vis dėlto regioninio parko darbuotojai suieškojo gyvulių savininkę. Moteris yra išsinuomojusi žemės sklypą, kuris ribojasi su stovyklavietės teritorija, ir savo nuožiūra nusprendė, jog nieko blogo neatsitiks, jei jos karvės nuės ir pakrantėse žaliuojančią žolę.

– Gyvulių savininkė tvirtino nežinojusi, kad elgiasi netinkamai. Ji atsiprašė už savivaliavimą, pažadėjo į paežerę gyvulių daugiau nevesti ir ganyklos iki vandens neužtverti. Šįkart susitarėme geranoriškai, – teigė N. Paškauskas.

Dar kartą priminsime, jog gyvulių prie pat ežerų, tvenkinių, upių ir kitokių vandens telkinių ganyti negalima ne tik Vištyčio regioniniame parke ar kitose valstybės saugomose teritorijose, bet ir visoje Lietuvoje.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo „Dėl specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo“ 29 straipsnyje rašoma, kad paviršinio vandens telkinių apsaugos zonose ir pakrantės apsaugos juostose draudžiama dirbti žemę, ardyti velėnas ir ganyti gyvulius. Panašus draudimas išdėstytas ir LR Saugomų teritorijų įstatyme.

Aplinkos ministro pasirašytame Paviršinių vandens telkinių apsaugos zonų ir pakrančių apsaugos juostų nustatymo tvarkos apraše išaiškinta, kokia yra apsaugos zonų ir juostų paskirtis. Taigi, jos skirtos sumažinti galimybę patekti į vandens telkinius pavojingoms medžiagoms; apsaugoti vandens telkinių krantus nuo erozijos ir abrazijos, šlaitus – nuo griovų susidarymo bei nuošliaužų; užtikrinti vandens telkinių pakrančių ekosistemų stabilumą; saugoti vandens telkinių pakrančių natūralų kraštovaizdį bei jo estetines vertybes; sudaryti palankias rekreacijos sąlygas.

Šių įstatymų laikytis neketinantiems gyventojams primename, kad minėtų teisės normų aktų pažeidimas užtraukia baudą nuo 28 iki 144 eurų.






Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Į griovius slydo mokinius vežiojantys autobusai
* Žemės ūkio konsultavimo tarnyba: klientų vis daugėja
* Kuriu verslą: kokią įmonės juridinę formą pasirinkti?
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar pažįstate emigrantų, svarstančių grįžti gyventi į Lietuvą?
Taip, ir ne vieną.
Tokių svarstymų negirdėjau.
Aš svarstau galimybę grįžti.
Pažįstu jau ir grįžusiųjų.



Kalbos patarimai

Ar vartotinas žodis „magaryčios“?
Žodis „magaryčios“ yra arabiškos kilmės ( maharig – išlaidos), o į Lietuvą atkeliavo per rytų slavus. Tai tam tikrą susitarimą užtvirtinantis veiksmas, per kurį abi pusės išlenkia taurelę ar pan. Pvz.: Reikės statyti (arba duoti) magaryčių. DLKŽ šis žodis teikiamas su žyma šnek. (šnekamosios kalbos ž.). „Kalbos patarimų“ leidinyje jis vertinamas kaip vengtina vartoti svetimybė, vietoj kurios teikiami atitikmenys: 1. vaišės, išgertuvės; 2. priedas. Pvz.: Skolą grąžino su magaryčiomis (= su priedu ).


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2019 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas