Siūlykite temą

---

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.
	Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

---

Skelbimai

---

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

---

Svečių knyga

---

Vieta ir darbo laikas

---

Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2005-02-03 09:01

---

„Įsigijęs nekokybišką prekę pirkėjas pirmiausiai turi raštu kreiptis į pardavėją“, – aiškino Rūta Bagušinskienė.

Romo ČĖPLOS nuotr.

Didelėmis nuolaidomis, išpardavimais viliojančios parduotuvių lentynos jau tapo įprastu vaizdu. Žmonės mielai renkasi nukainotas prekes, bet ne visuomet lieka patenkinti jų kokybe. Tačiau pasitaiko, kad iš prabangios parduotuvės nusipirkti batai suplyšta dar greičiau...

Nusivylę nevykusiais pirkiniais vieni juos išmeta, kiti skuba atgal į parduotuvę, treti skundžiasi ne maisto produktų inspektoriams.



Vertinkime protingai

Valstybinės ne maisto produktų inspekcijos Marijampolės poskyrio vedėja Rūta Bagušinskienė teigė, kad žmonės, pirkdami pigią prekę, turėtų suprasti, jog ji gali būti prastesnės kokybės.

Kita vertus, jei daiktai nukainoti dėl to, kad yra nekokybiški, taip ir turėtų būti parašyta. Nereikia pirkėjų klaidinti, jog vyksta koks nors sezoninis išpardavimas ar pan.

Kaip pavyzdį R.Bagušinskienė nurodė skėčius, kurių žmonės prisipirko po 3,50 Lt. Be abejo, skėčiai tuoj pat ėmė lūžti, o nepatenkinti žmonės – kreiptis į Ne maisto produktų inspekciją. „Argi gali būti geras skėtis, įsigytas už pusketvirto lito?“ – retoriškai klausė R.Bagušinskienė. Vis dėlto pardavėjas, pareigūnės nuomone, parduodamas tokią prekę ir turėtų nurodyti, jog daiktas yra vienkartinis.

Civilinis kodeksas panašiais atvejais griežtai nereglamentuoja nei pirkėjo, nei pardavėjo teisių. Jame yra neapibrėžti, abstraktūs terminai „protingai vertinti“, „susitarti per protingą terminą“ ir t.t.



Privalo informuoti

Ne maisto produktų inspekcijos taisyklėse rašoma, jog pardavėjas privalo pirkėjui parodyti prekę, ją išpakuoti, paaiškinti, kaip ji veikia, išaiškinti priežiūros taisykles – žodžiu, suteikti visą informaciją.

Įsigijęs nekokybišką prekę, apie kurios trūkumus nebuvo informuotas, pirkėjas gali reikalauti pakeisti ją tinkamos kokybės preke, ją pataisyti per protingą terminą (tai laikas, per kurį pardavėjas gali realiai pašalinti trūkumus), sumažinti pirkinio kainą arba grąžinti pinigus.

Perkant prekę labai svarbu išsiaiškinti jos priežiūros taisykles.

Į inspekciją skambino moteris, parduotuvėje įsigijusi baltą pūkinę striukę. Ją išskalbus susidarė riebalinės dėmės. Etiketėje buvo nurodyta drabužį skalbti rankomis ir negręžti. Pirkėja teigė taip ir dariusi, bet atsirado dėmės.

„Nėra reglamentuotų pūkų priežiūros taisyklių nei ženklų, bet gamintojas pats turėtų išbandyti gaminį ir apie tai parašyti. Kiek mes konsultavomės su gamyklomis, pūkus geriausia centrifūguoti. Greitai džiovinami pūkai nesušoka ir iš jų neišsiskiria riebalai“, – aiškino inspekcijos vadovė.

R.Bagušinskienė pirkėjai pasiūlė raštu pretenzijas išsakyti parduotuvei.

„Reikia pirmiausiai raštu kreiptis į pardavėją ir nurodyti, kokie prekės trūkumai išryškėjo. Per kelias dienas pardavėjas turėtų atsakyti. Jei neatsako, tuomet galima kreiptis į mus“, – sakė R.Bagušinskienė.



Kvito reikia ir turguje

Atsiranda žmonių, kurie piktinasi, kad parduotuvėje be kvito jiems nekeičia prekės ir pinigų negrąžina. Tačiau jei neišsaugojote šio popierėlio, prekybininkai liks teisūs.

Net ir turguje pirkėjai turi visą teisę paprašyti iš prekeivio kvituko, kuriuos su verslo liudijimais dirbantiems žmonėms duoda Mokesčių inspekcija. Tokiame kvite prekiautojas turi nurodyti savo inicialus, prekybininko liudijimo numerį, kokią prekę ir kada pardavė. Bet turgaus taisyklėse nurodoma čekį duoti tik pirkėjams paprašius.

R.Bagušinskienė pasakojo atvejį, kai tiesiai iš turgaus į inspekciją su visais pirkiniais atbėgo žmogus. Jam nepakeitė prekės, tarp pardavėjo ir pirkėjo įvyko konfliktas, jie išsiplūdo. „Tačiau etikos normų mes nenustatinėjame, ir ne mūsų reikalas, kaip jie barasi ir vieni kitus vadina, – šypsojosi R.Bagušinskienė. – O prekeiviai žino savo teises: jei kvito neturi – niekas tau prekės keisti neprivalo. Ypač jei pirkėjas dar plūstasi – tuomet sužaidžia ambicijos...“

Parduotuvėje tokių konfliktų pasitaiko rečiau, nes, savininkų nurodymu, dažniausiai laikomasi taisyklės, kad pirkėjas visuomet teisus. O turgaus prekeiviai – patys sau savininkai, jų valdžia nepagąsdinsi.



Ekspertų vaidmuo

„Mes nesame teisinė organizacija, ginanti vartotojų teises. Jei įvyksta konfliktas ir pardavėjas atsisako jį taikiai spręsti, nors pirkėjo tiesa – akivaizdi, tuomet mėginame aiškintis. Bet mes atliekame daugiau ekspertų, vertintojų vaidmenį. Jei žmogus kreipiasi, galime išduoti pažymą, kad gaminys yra nekokybiškas. Kai negalime įvertinti patys, kreipiamės į kitus specialistus. O toliau – jau paties žmogaus reikalas – kreiptis į teismą, Nacionalinę vartotojų teisių apsaugos tarybą ar dar kitur“, – sakė R.Bagušinskienė. Pats vartotojas turi turėti daug ryžto ir kantrybės, kad apgintų savo teises.

Marijampolėje bankrutavo viena firma, prekiavusi kompiuteriais. Jie po kiek laiko ėmė gesti. Į inspekciją, kad įvertintų nešiojamo kompiuterio gedimą, kreipėsi šios firmos pirkėja. Jos kompiuteris buvo pirktas lizingu, tad prekė tapo jau lizingą suteikusios įmonės nuosavybe. Moteris pati kelis kartus važiavo aiškintis į Kauną pas įmonės administratorę, siuntė faksus į Nacionalinę vartotojų teisių apsaugos tarybą, važinėjo į kelias firmas testuoti kompiuterį. Kai susirinko dokumentus, tuomet vėl kreipėsi į lizingą suteikusią įmonę. „Taigi labai daug priklauso nuo žmogaus pasiryžimo apginti savo teises. Moteris be stresų, ramiai susitvarkė dokumentus. Tikiuosi, kad lizingas apmokės garantinį remontą, – kalbėjo inspekcijos viršininkė.



Supyko už peruką

Viena Ne maisto produktų inspekcijos funkcijų – tikrinti paslaugas teikiančias įstaigas: kirpyklas, soliariumus, pirtis ir pan.

Tiesa, dėl nekokybiškų paslaugų žmonės kreipiasi rečiau nei dėl daiktų. R.Bagušinskienė prisiminė vieną gana kuriozišką atvejį, kai į inspekciją atvyko vyras, nepatenkintas kirpėjos paslaugomis. Ji solidaus amžiaus vyriškio plaukus paprasčiausiai nutrumpino skutimo mašinėle, tuo tarpu šis norėjo modelinio kirpimo. Klientui papriekaištavus, kirpėja pinigų už darbą neėmė. Gal viskas taip ir būtų baigęsi, bet nepatenkintam vyriškiui kirpyklos darbuotoja pasiūlė laikinai įsigyti... peruką. Nesupratęs juokų klientas įsižeidė ir atskubėjo skųstis inspektoriams. Tačiau tokius konfliktus spręsti – ne šių pareigūnų kompetencija.

– Įvertinti šukuoseną gali tik specialistai, o mes tegalime nustatyti, ar paslauga suteikiama saugiai. O kad taip neatsitiktų, paslaugas teikiantiems darbuotojams pirmiausia reikėtų gerai išsiaiškinti, ko klientai nori, – sakė R.Bagušinskienė.



Svarbiausia – saugumas

Didžiausiais pažeidimais laikomi prekių saugos trūkumai.

Įstojus į Europos Sąjungą Ne maisto produktų inspekcijos darbuotojams atsirado galimybė naudotis skubaus keitimosi informacija apie nesaugius, vartotojo sveikatai pavojingus gaminius sistema RAPEX. Ja perduodama visapusiška informacija: persiunčiama gaminio fotografija su aprašymu bei žiniomis, kurioje šalyje šis daiktas nustatytas nesaugus.

Daugiausiai pranešimų iš ES šiuo metu gaunama dėl nesaugių žaislų, vaikams skirtų įrenginių bei elektros prietaisų. Per RAPEX sistemą perduodami ir Lietuvoje nustatyti nesaugūs gaminiai. Pas mus taip pat „pirmauja“ nekokybiški žaislai. Pernai tokių žaislų buvo nustatyta apie 40. Antrą vietą tarp nesaugių gaminių užima elektros prekės.

Komentarai:

Atgal į pradžios puslapį

---

Šiame numeryje

---

Apklausa

---

Kalbos patarimai

---

Šūksniai

---

Nuorodos

---

Statistika

---