„Santaka“ / Kodėl Jonas ir Džonas atostogautų Lietuvoje?

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 4,80 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda 1 t talpos konteinerį metaliniame rėme su išleidimo čiaupu ir jo prailginimu (45 Eur), tokį pat konteinerį be metalinio rėmo (15 Eur). Tinka vandeniui ar kurui laikyti. Gali atvežti. Tel.: 8 686 98 506, 8 686 98 503.
Galioja iki: 2018-09-29 09:19:34

Brangiai išsinuomotų žemės ūkio paskirties žemės. Tel. 8 624 12 402.
Galioja iki: 2018-09-30 10:57:07

Parduoda kiaulę skersti. Tel. 8 602 31 187.
Galioja iki: 2018-10-01 11:50:58



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2006-07-05 16:40

Dalinkitės:  


Nutiesta pajūrio dviračių trasa Klaipėda–Giruliai.

Kodėl Jonas ir Džonas atostogautų Lietuvoje?

Užsienio turistų, norinčių atostogauti Lietuvoje, vis daugėja. Vieni sako, kad dėl to „kaltas“ lietuviškas alus, kiti giria mūsų krašto gamtą, treti – gražiąsias lietuvaites. Nors šalies kurortai vis dar negali pasigirti tokiu turistų antplūdžiu kaip Turkijos, Ispanijos ar Graikijos miestai ir paplūdimiai, tačiau situacija po truputį keičiasi ir mūsų šalį atranda vis daugiau užsieniečių, o ir patys lietuviai vis dažniau traukia į kaimo sodybas, girias ar pajūrį. Vis dėlto keliaujantieji po Lietuvą sako, kad mūsų šalyje iškyloms dar nepritaikyta infrastruktūra, nepakankama laisvalaikio veiklos įvairovė, skundžiamasi ir informacijos stygiumi. Ar ketiname ką nors keisti? Ką naujo gali pasiūlyti turizmo paslaugas teikiančios įmonės? Pagaliau kokia mūsų šalies turizmo plėtros strategija?



Nemuno vingiais

Kuriant patrauklius turizmo maršrutus planuojama keliauti ne tik sausuma, bet ir vandeniu. Jau įgyvendinamas investicinis projektas „Nemuno turizmo trasos bandomoji infrastruktūros plėtra“. Projekto lėšomis bus įrengta 19 prieplaukų (7 stacionarios ir 12 mobilių) visoje Nemuno trasoje nuo Druskininkų iki Kuršių marių. Projektas apima 12 Alytaus, Kauno, Marijampolės, Tauragės ir Klaipėdos apskričių savivaldybių. Prieplaukas Nemune tikimasi pastatyti ir įrengti dar šiais metais.

Be to, nacionalinis Nemuno turizmo maršrutas apims ne tik kelionę vandeniu. Bus galima aplankyti ir pakrantėse įsikūrusius miestelius, apžiūrėti Seredžiaus, Veliuonos, Raudonės ir kitas pilis ar net jose pernakvoti. Pavyzdžiui, iš 2004–2006 m. Europos Sąjungos (ES) struktūrinių fondų lėšų bus sutvarkytas ir turizmui pritaikytas Liškiavos vienuolyno ansamblis, praplėstas ir sutvarkytas Kalvarijos kultūros ir poilsio parkas, išlikę Jurbarko dvaro parko pastatai pritaikyti viešajai turizmo infrastruktūrai.



Dviračiais po Lietuvą

Mėgstantieji aktyvų poilsį netrukus galės saugiau ir patogiau keliauti dviračių takais. Jau antrus metus vykdomas investicinis projektas „Dviračių žiedo Vakarų Lietuvoje plėtojimas“, apimantis Neringos, Klaipėdos miesto ir rajono, Palangos miesto, Šilutės rajono savivaldybes. Turistams bus įrengta ne tik moderni dviračių trasa, bet ir pasirūpinta pakelėse įrengti poilsio aikšteles, stovyklavietes, informacinius stendus, nuorodas, kelio ženklus.

Įgyvendinus šį projektą, Lietuvos pajūrį apraizgys ilgesnė nei 200 km ilgio dviračių trasa, kuri drieksis nuo Būtingės šiaurėje iki Nidos pietuose bei nuo Klaipėdos iki Rusnės salos. Projekto lėšomis taip pat bus rekonstruota apie 2,8 km ilgio dviračių trasos atkarpa „Rimkai–Šernai“. Ši pajūrio dviračių trasa turėtų tapti pirmąja pavyzdine dviračių trasa Lietuvoje – čia dviratininkai bus apsaugoti nuo automobilių eismo keliamo pavojaus.

„Tikimasi, kad ateityje lankytinus kiekvieno šalies regiono objektus bus galima pasiekti keliaujant moderniais dviračių takais, kurie bus sujungti į nacionalinę dviračių trasų sistemą, besidriekiančią per visą Lietuvą“, – sakė G.Miškinis.



Aukštaitijos ežerų sietuva

Planuojant turizmo plėtrą šalyje daug dėmesio skiriama ežeringiausiam regionui – Aukštaitijai. Keliaujantieji maršrutu „Aukštaitijos žiedas“ galės pamatyti per 1000 ežerų. Dviračių, pėsčiųjų, vandens takai drieksis per nacionalinį ir regioninius parkus, saugomas teritorijas, kur galima susipažinti su daugybės kartų kultūriniu palikimu: papročiais, tradicijomis, senaisiais tradiciniais amatais bei kulinariniu paveldu, tautosaka ir šimtametę istoriją menančiais archeologijos ir architektūros paminklais.

Pasak Ūkio ministerijos valstybės sekretoriaus Gedimino Miškinio, Aukštaitijoje aktyviai plėtojamas kaimo turizmas, todėl kartu galima propaguoti alternatyvias verslo rūšis, tokias kaip tradiciniai amatai, medžioklės ir žūklės turizmas. „Be to, prie ežerų, kaimo turizmo sodybose įrengus pramogų, laisvalaikio, sporto ir poilsio infrastruktūrą galima būtų iš dalies išspręsti esamas turizmo sezoniškumo problemas. Vasarą pramogoms naudojami aktyvaus poilsio turistinių trasų ir sporto kompleksai, pavyzdžiui, jachtų prieplaukos ar sporto aikštynai, ne sezono metu galėtų būti panaudojami įvairiems tarptautiniams renginiams, konferencijoms, mokymams organizuoti“, – sakė G.Miškinis.

Ūkio ministerija jau rekomendavo iš ES struktūrinių fondų lėšų skirti per 3,6 mln. litų VšĮ Ignalinos rajono turizmo informacijos centro projektui, kuris turėtų padėti kompleksiškai plėtoti aktyvaus turizmo paslaugas ir mažinti sezoniškumo įtaką turizmui Ignalinoje.



Žemaitijos kunigaikščių pėdsakais

Architektūros vertybių gerbėjus turėtų sudominti planuojamas Žemaitijos nacionalinis turizmo maršrutas, kuriame daugiausia dėmesio skiriama kultūriniam paveldui. Per Žemaitijos dvarus, piliakalnius, senąsias šventvietes, pro mažosios architektūros – koplyčių, kryžių ir koplytstulpių – paminklus vedanti trasa keliaujantiesiems išsamiai pristatys krašto istoriją. Žemaitijos nacionalinis turizmo maršrutas taip pat bus įgyvendinamas iš 2007–2013 m. ES struktūrinių fondų paramos, tačiau turizmo infrastruktūra jau pradėta kurti ir tvarkyti.

Ūkio ministerijos valstybės sekretoriaus teigimu, tam, kad būtų sutvarkyta ir turizmui pritaikyta Šiauliuose esančio Kryžių kalno infrastruktūra, turizmo reikmėms pertvarkyta Plungėje esanti M.Oginskio dvaro sodyba, Ūkio ministerija jau rekomendavo skirti ES struktūrinių fondų lėšų. Be to, didelį ir įdomų projektą užsibrėžusi įgyvendinti ir Varnių regioninio parko direkcija – Jomantų miške numatyta įrengti pažintines mokomąsias trasas.

„Tikiuosi, kad kiekvienas Lietuvos gyventojas ir svečias galės pasirinkti savo pomėgiams ir norams artimiausią keliavimo būdą ir trasą. Vykdydami projektus turėtume suderinti aktyvaus ir kultūrinio turizmo aspektus“, – sakė G.Miškinis.



Verslas. Pramoga. Įvaizdis.

„Atostogaujantiesiems turizmas – tai pramoga, dirbantiesiems – verslas ir naujų darbo vietų kūrimas, o šaliai – jos įvaizdžio dalis. Jeigu įvaizdis geras, naudą jus visi šalies gyventojai, – sakė G.Miškinis. – Pavyzdžiui, Vokietijoje turizmas sukuria 8 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), o Lietuvoje – kol kas 5 proc. BVP. Bet tikimės, kad ateityje šis rodiklis augs, nes kasmet auga į Lietuvą atvykstančių turistų skaičius“.

2005 m. užsienio turistų skaičius išaugo penktadaliu. Iš viso šalies apgyvendinimo įstaigose praėjusiais metais nakvojo 1,3 mln. svečių, iš kurių daugiau kaip pusė – užsieniečių. Lietuvos banko duomenimis, per 2005 m. laikotarpį Lietuva iš atvykstamojo turizmo gavo 2,56 mlrd. litų pajamų. Pajamos iš atvykstamojo turizmo viršijo išvykstamojo turizmo išlaidas 494,3 mln. litų.

Žinoma, siekiant užsibrėžto tikslo lėšų reikia skirti tiek viešam, tiek privačiam turizmui. 2004–2006 m. periodu iš ES struktūrinių fondų turizmui skirta 382 mln. litų.

2007–2013 metais iš ES struktūrinių fondų Lietuva turizmui planuoja panaudoti daugiau kaip 900 mln. litų. „ES lėšomis 2007–2013 m. numatoma remti sveikatingumo (be kitų, ir SPA paslaugų), aktyvaus poilsio ir laisvalaikio infrastruktūros sutvarkymą, ypač atokiuose rajonuose. Reikia išnaudoti konferencijų turizmą, populiarinti golfą. Parama turizmui būtina, nes artimiausiais metais Lietuvoje išaugs kultūros ir sporto renginių skaičius – 2009 m. mūsų laukia Lietuvos tūkstantmečio minėjimas, tais pačiais metais Vilnius taps Europos kultūros sostine, 2011 m. mūsų šalyje vyks Europos krepšinio čempionatas, kiti tarptautiniai renginiai“, – sakė Ūkio ministerijos valstybės sekretorius.



Eugenija BALSYTĖ




Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Popiežius Pranciškus palaimino Lietuvos žmones
* Vilkaviškio rajone nebelieka migracijos padalinio
* Vizito pas medikus mokestis drausmintų ir mažintų pacientų eiles
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar kada nors esate nukentėjęs nuo vagių?
Taip, patyriau didelių nuostolių.
Niekada su vagystėmis nesusidūriau.
Nukentėjau nežymiai.
Esu apsidraudęs, todėl jaučiuosi saugiau.



Kalbos patarimai

Ką kilnojo – gyrą ar svarstį?
Didelis metalinis rutulys su rankena jėgai ugdyti vadintinas svarsčiu. Taigi stipruoliai varžosi kilnodami svarstį, bet ne gyrą.


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2018 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas