„Santaka“ / Kodėl verta aplankyti Anykščius?

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 5,50 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda medų. Gali pristatyti į namus. Tel. 8 620 85 872.
Galioja iki: 2019-01-28 10:50:32

Parduoda OPEL ASTRA CARAVAN (1999 m., 1,7 l, dyzelis, 50 kW, TA iki 2019 m. sausio 31 d., 550 Eur). Tel. 8 653 81 967.
Galioja iki: 2019-01-28 11:12:51

Parduoda VW POLO (2003 m., 1,9 l, dyzelis, TA iki 2020 m. lapkričio mėn.). Tel. 8 694 95 488.
Galioja iki: 2019-01-28 11:14:48

Parduoda prikabinamą namelį-kemperį su baldais, paaugintus įvairaus amžiaus veršelius (telyčaites), mobilųjį telefoną CAT S40, padangas M+S 185 | 65R15 (4 vnt.), rusišką ritininį presą PR-1,6. Tel. 8 602 31 187.
Galioja iki: 2019-01-28 13:09:35



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2015-09-25 15:58

Dalinkitės:  


Keliautojai – ant atgijusio Kalitos kalno, kur žiemą ir vasarą pilna adrenalino mėgėjų.

Jono PROTASEVIČIAUS nuotr.


Kodėl verta aplankyti Anykščius?

Pajevonio krašto gyventojai, pakviesti bendruomenės pirmininkės Danutės Želvienės, gražų rugsėjo savaitgalį susiruošė aplankyti Aukštaitiją – Anykščių kraštą.

Pajevonio kaimo bendruomenė „Jevonio versmė“ dalyvavo Vilkaviškio rajono savivaldybės nevyriausybinių organizacijų rėmimo programoje, iš kurios buvo skirta lėšų pažintinei kelionei po Lietuvą. Daugelis keliaujančiųjų Anykščiuose lankėsi pirmą kartą. Kelias neprailgo, nes mus lydėjusi gidė, Vilkaviškio vaikų ir jaunimo centro direktorė Elena Savickienė, kelionę paįvairino istoriniais pasakojimais apie kiekvieną pravažiuotą vietovę ar miestą.

Grožėdamiesi rudenėjančiais Aukštaitijos peizažais, pasiekėme AB „Anykščių vynas“, kur mūsų laukė iš anksto užsakyta edukacinė programa „Vyno kelias“. Vaikštinėdami po pasiruošusius priimti tame krašte gana gausų obuolių derlių bendrovės cechus, apžiūrinėdami rauginimo patalpas, fasavimo linijas, sužinojome, jog gamyklos savininku ir įkūrėju laikomas Balys Karazija, 1926 m. išsinuomoto namo rūsyje įsteigęs vaisvandenių dirbtuvėlę ir užraugęs pirmąjį obuolių vyną. Vynų gamybai naudojami tik Lietuvoje užauginti vaisiai ir uogos: aronijos, vyšnios, spanguolės, serbentai, obuoliai ir kt.

Juodųjų serbentų vynas „Voruta“ pripažintas Lietuvos tautinio paveldo produktu ir pelnęs nemažai apdovanojimų tarptautinėse mugėse. 2006 m. Lietuvoje viešinčiai Anglijos karalienei Elžbietai II buvo pasiūlyta lietuviško juodųjų serbentų vyno – už jį įmonė sulaukė karalienės padėkos. Dėkojome ir mes, programos pabaigoje tapę bendrovėje gaminamų vynų ir sulčių degustatoriais.

Kitas sustojimas – pažintis su Aukštaitijos siauruku. Tai 750 mm vėžės pločio ir 68,4 km ilgio veikianti siaurojo geležinkelio linija su visu kompleksu išlikusių istorinių statinių: geležinkelio stotimi, prekių sandėliais, vandens bokštu ir net hidrokolonėle. 2005 m. siaurukas paskelbtas valstybės saugomu istoriniu ir kultūriniu tautinio paveldo objektu. Viename iš pastatų įrengtas muziejus.

Artėdami prie Anykščių stebėjomės iš tolo matomais Šv. apaštalo evangelisto Mato bažnyčios bokštais. Anot gidės, tai pati aukščiausia Lietuvos bažnyčia. Jos aukštis siekia 79 metrus. Viename iš bokštų įrengta apžvalgos aikštelė. Norint pasigrožėti Anykščių miesto panorama, reikia įveikti 186 laiptelius, o tai padaryti išties buvo verta.

Ar užkopę 90 laiptelių ir apėję tris kartus aplink J. Biliūno kapą, esantį ant Liudiškių kalvos, tapsime laimingi? Laimės žiburys – tai antkapinis paminklas lietuvių literatūros klasikui J. Biliūnui, 1907 m. mirusiam Lenkijoje, Zakopanėje, o 1953 m. parvežtam ir iškilmingai palaidotam gimtinėje.

Štai ir senasis Puntuko akmuo. Fotografuojamės ir skubame į čia pat esantį Anykščių šilelio medžių lajų taką. Pamažu kildamas iki 21 m aukščio, vingiuodamas pagal medžių lajas, truputį siūbuodamas nuo savo ir keliautojų svorio, bet patikimas ir saugus, takas baigiasi 35 m aukščio apžvalgos bokštu. Aplinkui šnara A. Baranausko apdainuotas Anykščių šilelis, čia pasirodydama, čia pasislėpdama po medžių lajomis vinguriuoja Šventosios upė. Pasijauti kaip paukštis, sklendžiantis į raudoną saulėlydžio gaisą.

Paskutinis kelionės objektas – atgijęs Kalitos kalnas, kur žiemą vasarą pilna adrenalino mėgėjų. Čia aidi juokas ir riksmai. Ant kalno nuo 2009 m. veikia vienintelė Lietuvoje vasaros rogučių trasa, kurios ilgis – 500 m, o didžiausias nusileidimo greitis – 40 km/val. Ši trasa Valstybinio turizmo departamento pripažinta sėkmingiausiu 2009 m. turizmo infrastruktūros projektu Lietuvoje. Ne visiems keliautojams pavyko nugalėti baimę ir sėstis į rogutes, bet tie, kurie išdrįso, liko patenkinti ir drąsino bendrakeleivius. Būtų visai smagu čia atvažiuoti žiemą paslidinėti.

Turime savo rajone puikųjį Vištytį, Gražiškių, Pajevonio „šveicarijas“, gražius ežerėlius ir miškus bei daug kitų nuostabių vietų, kurias galėtume panaudoti turizmo infrastruktūros projektams. Tik reikia geros idėjos ir pasiryžimo ją įgyvendinti – tuo įsitikinome viešėdami Anykščiuose.



Danguolė PROTASEVIČIENĖ






Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Ilgai lauktas mamografas jau pradėjo dirbti
* Pirmine teisine pagalba naudojasi vis daugiau žmonių
* Būsimose miesto poilsio zonose ketinama palikti sveikus ir gražius medžius
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar pažįstate emigrantų, svarstančių grįžti gyventi į Lietuvą?
Taip, ir ne vieną.
Tokių svarstymų negirdėjau.
Aš svarstau galimybę grįžti.
Pažįstu jau ir grįžusiųjų.



Kalbos patarimai

„Karilionas“ ar „kariljonas“?
Nė vienas rašybos variantas nelaikytinas klaida.
„Tarptautinių žodžių žodyne“ šis žodis rašomas be j karilionas (pranc. carillon ): 1. tarpusavyje suderintų įv. dydžio varpų komplektas, turintis automatinį skambinimo mechanizmą; kai kurių karilionų varpai mušami rankomis plaktukais; 2. varpų muzika.
Tačiau Kalbos komisijos posėdyje apsvarsčius nutarta, kad tais atvejais, kai originalo formoje i eina po priebalsės ir tariamas jotas, gali būti rašoma raidė j: kariljonas (kaip šampinjonas, paviljonas ).


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2019 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas