„Santaka“ / Informacinė diena atnaujintame pieno ūkyje

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 4,80 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda pilnai įrengtą, suremontuotą 1 kambario butą su rūsiu Pilviškių g., Vilkaviškyje (2/5 aukštas). Tel. 8 625 50 615.
Galioja iki: 2018-11-15 09:19:44

Vilkaviškyje remontuoja variklius, keičia dirželius, tikrina, šlifuoja variklių galvutes, atlieka lengvųjų automobilių kompiuterinę diagnostiką. Tel. 8 609 79 788.
Galioja iki: 2018-11-16 08:58:32

Parduoda traktoriaus MTZ priekinį varantyjį tiltą (naujai perrinktas), kombainą NIVA, traktorių MTZ-82 (geros būklės), keltuvą prie tratoriaus galo. Tel. 8 682 77 847.
Galioja iki: 2018-11-17 09:05:27

Parduoda garažą Vilkaviškyje, prie ligoninės (geras privažiavimas, yra elektra, ištinkuotas), 250 m² komercinės paskirties patalpas Giedriuose (už geležinkelio pervažos, yra aikštelė automobiliams, geras privažiavimas, vandens baseinas). Tel. 8 687 87 459.
Galioja iki: 2018-11-19 14:00:39



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2006-07-05 16:03

Dalinkitės:  


Tokių pažangių technologijų, kokios įdiegtos Albino Šneiderio ūkyje, ne visur galima pamatyti net Vakarų Europoje.

Romo ČĖPLOS nuotr.


Informacinė diena atnaujintame pieno ūkyje

Birutė PAVLOVIENĖ

Nacionalinė mokėjimo agentūra surengė informacinę dieną Albino Šneiderio ūkyje (Bartninkų kaime). Regiono ir respublikinių spaudos leidinių atstovai buvo pakviesti susipažinti, kaip šis ūkininkas, pasinaudodamas Kaimo plėtros plano parama, atnaujino, modernizavo pieno ūkį.



Vienas iš pirmųjų

Albinas Šneideris laiko 41 melžiamą karvę, 15 telyčių, dirba 86 hektarus žemės. Jis yra vienas iš pirmųjų, gavusių šalyje Europos Sąjungos paramą pagal Kaimo plėtros plano priemonę „Standartų laikymasis“, skirtą įgyvendinti pieno ir nitratų direktyvų reikalavimus. Paraiškas ūkininkas pateikė 2004-aisias, kai Lietuva įstojo į ES.

Smalsiems žurnalistams bartninkietis pasakojo, kad jis nesnaudė ir anksčiau. Prieš septynerius metus pasinaudojo Lietuvos Vyriausybės parama. Tada buvo dengiama 40 proc. lėšų, investuotų į ūkį.

Viskas prasidėjo nuo nedidelio tvarto, prie kurio po poros metų pristatė antrą. Važiavo į Vokietiją. Pirko holšteinų veislės karvių. Jas pradėjo laikyti palaidas, stebindamas vyresnio amžiaus kaimynus. Kai žiemą karvės ramiausiai įsitaiso pagulėti ant sniego, šeimynykščiai išgirsta klausimų: „Gal gyvuliai serga? O gal neturite kuo šerti?“

Pasiekęs 7000 kg per metus primilžius, ūkininkas ėmė galvoti apie trečio gamybinio korpuso statybą, dar modernesnę pieno liniją ir kitus įrenginius. Albinas Šneideris sakė, kad pernai iš viso į pieno ūkį investavo 600 tūkstančių litų. Bet 214 tūkstančių litų sugrįš, nes tiek sudaro parama, skirta pagal Kaimo plėtros plano priemones. Didžioji pinigų dalis jau pasiekusi ūkininko sąskaitą.

Kaip ir ankstesniais metais, teko imti paskolas iš bankų, todėl ES parama – nemaža paspirtis. Tik jos pinigai iš dangaus nekrinta. Ūkininkas pasakojo, jog iš pradžių rengė verslo planą. Vėliau paraiškoms pateikti užteko ir veiklos plano. Darbas ginė darbą. Tai pareikalavo ir nemažai jėgų, nervų bei laiko.



Tvarte ir po kaklu

Ūkininkas statė priestatą, išmontavo senąją melžimo liniją, nors ji taip pat buvo importinė. Vietoj jos įrengė naują melžimo aikštelę. Joje sumontuoti šiuolaikinių technologijų įrenginiai. Vienu metu melžiamos šešios karvės. Kiekvienos duomenys (paros, mėnesio, laktacijos laikotarpio produktyvumas ir kt.) fiksuojami kompiuterio programoje. Atskiroje patalpoje stovintis kompiuteris kiekvienai karvei pagal jos „nuopelnus“ sudarys ir koncentratų racioną. Ankstesnėje melžimo aikštelėje šias normas dalydavo samteliu. Dabar melžimo metu karvės jau nešeriamos. Naujoje aikštelėje per daug elektronikos. Bijomasi, kad jai nepakenktų nuo koncentratų kylančios dulkės. Be to, miltai traukia graužikus, kurie gali krimstelėti laidukus ir išvesti iš rikiuotės aparatūrą.

Tvarte, į kurį karvės iš lauko gali ateiti bet kada, netrukus pradės veikti kompiuterizuoti koncentratų dozatoriai. Kiekviena juodmargė po kaklu nešiojasi, kaip juokavome, asmeninį kompiuterį – daviklį su savo numeriu. Dozatorius jį nuskaitys ir miltų atseikės tiek, tiek priklauso.

A.Šneideris rodė ir kitus įrenginius: naują dviejų tonų talpos šaldytuvą. Išleidus iš jo pieną, užtenka suspaudyti mygtukus, ir įsijungia plovimo mechanizmas, pasiimantis reikiamą šarminių arba rūgštinių medžiagų kiekį. Įsigyta galinga plovimo mašina, išplaunanti ir melžimo aikštelę. Ūkininkas sakė, jog dabar, kai prie naujos įrangos jau pripratę ir gyvuliai, ir darbuotojai, pamelžti karves užtrunka apie valandą. Per tiek pat laiko aikštelė automatizuotai išplaunama.

Šiuo metu melžiamos 32 karvės. Samdomos trys melžėjos, dirbančios po pusę etato. Žmona ne tik melžia. Jos rūpestis – visi kompiuterizuoti produkcijos kontrolės proceso reikalai. Šeimininko žinioje – statybos, pašarai, technika.



Europai ir sau

Gamybiniame bloke darbuotojams įrengtos patalpos persirengti, nusiprausti, yra tualetas.

A.Šneideris, atnaujindamas ūkį, orientavosi ne vien į ES reikalavimus. Izoliatoriaus, kuriame iki 1–1,5 mėnesio bus laikomi ką tik gimę veršeliai, sienos išklotos plytelėmis, nors Europa to nereikalauja. Pakanka patalpą įrengti taip, kad ją būtų galima švariai išvalyti. Bet jeigu tik išdažysi, sienos jau po trijų plovimų bus nešvarios. „Plyteles sudėjome praktiškais sumetimais, kad būtų lengviau patiems prižiūrėti patalpą. Norisi, kad ji būtų higieniška ir estetiška“, – sakė A.Šneideris.

Nacionalinės mokėjimo agentūros atstovai pažymėjo, kad bartninkietis diegė ir aplinkos apsaugos priemones. A.Šneideris mėšlidę įrengė laukuose. Ji apskaičiuota laikyti 600 tonų mėšlo. Viena firma už mėšlidės statybą užsiprašė daugiau kaip 170 tūkstančių litų. Ūkininkas, paprastai nemetantis kelio dėl takelio, šį kartą ieškojo pigesnio varianto. Nemelavo tik trečias kartas: pavyko rasti įmonę, kuri mėšlidę pastatė už 94 tūkstančius litų.

Ūkininkas sakė, kad savo jėgomis būtų pasidaręs dar pigiau, bet pernai privalėjo suspėti atlikti daug darbų, įsigyti kitos būtinos įrangos. Už savo lėšas pirko 90 tūkstančių litų kainavusį srutovežį. Ir džiaugiasi, nes šiemet toks pat jau kainuoja daugiau kaip 110 tūkstančių litų. Pasak A.Šneiderio, pagal priemonę „Standartų laikymasis“ skiriama parama yra labai svarbi norint tęsti ūkininkavimą, kuris atitiktų ES reikalavimus. Bet daug padėjo ir ankstesnių metų įdirbis, tai, kad investuoti pradėjo seniau, kai viskas dar buvo gerokai pigiau. Dabar firmos, žinodamos, jog ūkininkai sulaukia ES pinigų, kelia įrenginių kainas. Juk aišku, kad paramos gavėjas niekur nedings – tai, ką įsipareigojęs, turės įsigyti.

A.Šneideris teigė, jog Nacionalinė mokėjimo agentūra atsiskaito neblogai. Bet norėtųsi, kad atlikus viską, kas priklauso, skiriami pinigai greičiau pasiektų ūkininką, kurį spaudžia iš bankų paimtų kreditų ir palūkanų grąžinimo terminai.

Tenka pavargti dėl įvairių pažymų. Kai kurie reikalavimai nelabai suprantami.

Pavyzdžiui, mėšlidę eksploatuoti komisija priėmė, akte pasirašė rajono aplinkos apsaugos agentūros inspektorius. Bet norint gauti pažymą, kad ūkyje nepažeidžiami aplinkosaugos reikalavimai, reikia kviesti regioninio departamento atstovą. Be jo parašo pažyma negalioja. O be jos nepriklauso gauti ir galutinio atsiskaitymo pinigų.

Paklaustas apie perspektyvas, ūkininkas kalbėjo, kad karvių skaičių planuoja didinti iki pusšimčio. Daugiau neleidžia ir turima pieno kvota, siekianti 305 tonas. Papildomai iš rezervo daugiau kaip 50 tonų nesitiki.

Prie tvarto dar statys stoginę. Savo pašarų visada pasigamina pakankamai. Grūdų dažniausia dar lieka ir parduoti. Ganyklose šiemet pernykščio derliaus, deja, nerenka. Iš to paties ploto pernai padarė 370 rulonų šienainio, šiemet – 120 rulonų. Gamina ir silosą, kuriam pasėjęs kukurūzų bei kitų kultūrų.



Apie rekordus ir naujoves

Žurnalistai buvo pakviesti ir į spaudos konferenciją. Ją Nacionalinė mokėjimo agentūra surengė Keturvalakiuose, Juozo Narbuto kaimo turizmo sodyboje. Agentūros direktoriaus pavaduotojas Vitas Lopinys, kiti jos atstovai informavo, jog pagal daugumą Kaimo plėtros 2004–2006 metų plano priemonių šiemet ūkininkai muša rekordus, paraiškas teikia kur kas aktyviau nei pernai. Labiausiai pasižymėjo vyresnio amžiaus žemdirbiai.

6100 ūkininkų mainais į ES paramą pavasarį pareiškė norą pasitraukti iš prekinės gamybos. Pernai per visus metus – 7500. Per du mėnesius 1000 paraiškų pateikė smulkių ūkių savininkai, norintys gauti paramą pagal priemonę „Pusiau natūrinių restruktūrizuojamų ūkių rėmimas“ (2005 m. – 1300). Įgyvendinti „Standartų priemonę“ pavasarį gauta beveik 2000 paraiškų. Per visus praėjusius metus – 2500. Tarp aktyviausiai dalyvavusių teikiant paraiškas įvairioms Kaimo plėtros plano priemonėms buvo Kauno, Šiaulių, Panevėžio ir Marijampolės apskričių ūkininkai.

Agentūros atstovų nuomone, tokias tendencijas nulėmė didėjantis susidomėjimas ES parama, geri ją gavusių kaimynų atsiliepimai, patobulintos paramos administravimo taisyklės ir kt. Įtakos turėjo ir tai, jog artėja 2007–2013 metų ES finansinės paramos periodas, kai bus įgyvendinamas naujas Kaimo plėtros planas. Keisis paramos priemonių sąrašas. Nors jų bus daugiau, bet kai kurių dabartinių neliks.

Paskaičiuota, jog iki 2013 m. žemės ūkio ir kaimo plėtrai kasmet vidutiniškai bus skiriama 5,2 milijardo litų. Rudenį startuos NMA sukurtas interneto portalas žemdirbiams. Jame ūkininkai galės stebėti, kaip vyksta jų paraiškų ir kasmetinių prašymų paramai gauti vertinimo procesas, sužinoti paskirtą sumą, rasti informacijos apie einamaisiais metais ir seniau deklaruotus pasėlius, ūkio patikrų ir veiklos rezultatus, pieno kvotos vykdymą ir kt. Šiuo informaciniu portalu kol kas naudojasi tik 20 ūkininkų ir keletas žemės ūkio bendrovių.




Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Vilkaviškyje kursis Prekybos, pramonės ir amatų rūmų atstovybė
* Trumpoje gatvėje – ilga nesutarimų gija
* Vis daugiau vilkaviškiečių atranda kalanetikos naudą
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar rūpinatės savo įvaizdžiu socialiniuose tinkluose?
Informaciją skelbiu apgalvotai.
Dėl to visai nesuku galvos.
Neturiu socialinio tinklo paskyros.



Kalbos patarimai

Ar taisyklinga „priimti dėmesin (domėn)“?
Ne, nes tai yra nevartotinas vertinys. Ne priimti dėmesin (domėn), o atsižvelgti, turėti galvoje, omenyje.



Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2018 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas