|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
| ||||||||||||||
Siūlykite temą
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
|
„Santaka“ / 2006-07-05 14:41
Eglė KVIESULAITIENĖ
Šią savaitę kliuvo sunki ir atsakinga užduotis. Teko dalyvauti stojamųjų egzaminų į žurnalistikos specialybę Vilniaus universitete komisijoje – taigi vienaip ar kitaip pakreipti jaunų, nepatyrusių, tačiau ganėtinai savo jėgomis pasitikinčių žmonių likimus. Norinčių studijuoti žurnalistiką kasmet susirenka labai daug. Tapti žurnalistais paprastai pretenduoja tie, kurie jau mokykloje išsiskyrė neramiu būdu, teisybės ieškojimais ir pasitikėjimu savo jėgomis. Mat šiemet į 40 vietų (tiek bus priimta studentų į šią specialybę) norinčių patekti – beveik 600. Taigi į vieną vietą pretenduoja beveik 15 būsimų studentų. Norint tapti žurnalistu nepakanka vien puikiai mokytis, mat ne vidurinio mokslo atestato vidurkis bei tik labai gerais pažymiais išlaikyti valstybiniai egzaminai lemia, ar įstosi į šią specialybę. Svarbiausias – kūrybinis konkursas, susidedantis iš dviejų dalių – rašinio ir pokalbio su komisija. Dažniausiai tolesnį gyvenimą su žurnalistika pasirengę susieti jaunuoliai, kai kurie netgi respublikinių rašinių konkursų laureatai, mintis popieriuje dėsto sklandžiai. Didžioji dalis stojančiųjų pirmąją kūrybinio konkurso dalį išlaiko gan nesunkiai. Tačiau suklumpa antroje. Apie būsimų žurnalistų kūrybinio konkurso pokalbį jau dešimtmečius tarp studentų sklando legendos, mat susirinkusi žiniasklaidos „vilkų“ komisija gali paklausti bet ko – nuo perskaitytų knygų, matytų kino filmų ar kitų tavo pomėgių iki Europos Sąjungos aktualijų, paskutinių šalies ir užsienio politikos įvykių, žurnalistikos naujienų. Klausant kai kurių komisijos narių klausimų kartais atrodė, jog jie pamiršo, ką patys žinojo būdami 18 metų ir turėdami tik vidurinio mokslo baigimo atestatą, bet ne gyvenimišką patirtį ir gilų supratimą. Komisijai, sudarytai ne tik iš Žurnalistikos instituto dėstytojų, bet ir televizijos, radijo, respublikinių ir rajoninių laikraščių žurnalistų, atstovų spaudai, kitų šioje srityje aktyviai dirbančių žmonių, iš pretendentų masės tenka atrinkti pačius gabiausius, kurie ne tik nori, bet ir gali tapti gerais žurnalistais. Tik ne žvaigždėmis, kaip tikisi kai kurie, nuo mažumės svajojantys tapti žinomomis, aplinkinių dėmesį traukiančiomis asmenybėmis ir įsivaizduojantys, jog Žurnalistikos institutas – tinkamiausia vieta įgyti žvaigždės statusą. Galbūt todėl vienas iš stojančių jaunuolių žurnalistikos autoritetu įvardijo... Arūną Valinską. Įsitikinęs savo teisumu vieną Vilniaus gimnazijų baigęs vaikinas įrodinėjo, kad A.Valinskas – žurnalistas jau vien dėl to, kad rengia televizijos laidas. Devyniolikmetis naiviai tikėjo, jog žurnalistikos institutas ruošia puikius renginių vedėjus ir pramogų pasaulio ryklius. Buvo ir tokių, kurie manė tinką tapti žurnalistais, nes rašo eilėraščius, tik niekaip negalėjo prisiminti nė vieno leidinio, kur galėtų juos spausdinti. O viena mergina komisiją įtikinėjo, jog baigusi žurnalistiką kurs scenarijus kino filmams ar spektakliams. Daugiausia norinčių tapti žurnalistais sakė rašysiantys kultūros, sporto, jaunimui rūpinčiomis temomis. Kiti svajotų vesti televizijos ar radijo muzikines ar bent jau politines laidas. Deja, neatsirado nė vieno, kuris norėtų rašyti apie žemės ūkį, kaimo gyvenimą, smulkųjį verslą ar kitas provincijos problemas. Kaip ir nebuvo nė vieno, svajojančio baigus studijas dirbti rajono laikraštyje. Publikuota: 2006-07-05 14:41:21 Komentarai:Jūs naršote standartinę svetainės versiją. Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
|
Šiame numeryje
* Kultūros darbuotojų dieną – ąžuolas Dainų šventei * Senjorė ligoninės slaugę apkaltino smurtu * Rūta Žilionytė: „Dainavimas – dalis manęs“ Laikraštis leidžiamas antradieniais ir penktadieniais.
|
||||||||||||
|