„Santaka“ / Vaikai pinigų valdymo turi mokytis nuo pirmos klasės / Lietuvoje

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 5,50 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda medų. Gali pristatyti į namus. Tel. 8 620 85 872.
Galioja iki: 2019-01-28 10:50:32

Parduoda OPEL ASTRA CARAVAN (1999 m., 1,7 l, dyzelis, 50 kW, TA iki 2019 m. sausio 31 d., 550 Eur). Tel. 8 653 81 967.
Galioja iki: 2019-01-28 11:12:51

Parduoda VW POLO (2003 m., 1,9 l, dyzelis, TA iki 2020 m. lapkričio mėn.). Tel. 8 694 95 488.
Galioja iki: 2019-01-28 11:14:48

Parduoda prikabinamą namelį-kemperį su baldais, paaugintus įvairaus amžiaus veršelius (telyčaites), mobilųjį telefoną CAT S40, padangas M+S 185 | 65R15 (4 vnt.), rusišką ritininį presą PR-1,6. Tel. 8 602 31 187.
Galioja iki: 2019-01-28 13:09:35



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / Lietuvoje

Dalinkitės:  


Ekonomikos mokytojai.

Vaikai pinigų valdymo turi mokytis nuo pirmos klasės



Lietuvos mokyklų auklėtiniai neįgyja pakankamai finansinio raštingumo įgūdžių, reikalingų savarankiškam gyvenimui, mano šalies mokyklose dirbantys ekonomikos mokytojai.

Remiantis „Swedbank“ Asmeninių finansų instituto atlikta apklausa, daugiau nei pusė (52 proc.) apklaustų pedagogų mano, jog su pinigų valdymu vaikai turėtų susipažinti nuo pirmos klasės (nuo 7 metų). Ketvirtadalis (26 proc.) respondentų pasisako už finansinio raštingumo ugdymą nuo 12 metų, o penktadalis (20 proc.) – nuo 14-17 metų. Kad moksleiviai įgyja pakankamai ekonomikos ir asmeninių finansų valdymo žinių ir įgūdžių, mano tik 7 proc. respondentų.

„Pradėję savarankišką gyvenimą, jaunuoliai susiduria su įvairiais finansiniais iššūkiais. Tačiau neturint pakankamai pinigų valdymo įgūdžių, kyla grėsmė patirti finansinių sunkumų: netikėtai likti be pinigų, patirti nuostolių ar įklimpti į skolas. Šie sunkumai gali turėti rimtų padarinių ir patiems jaunuoliams, ir šalies ekonomikai. Mokytojų apklausa bei kiti įvairūs tyrimai rodo, jog šiuo metu mokyklose įgyjamų ekonomikos žinių vaikams nepakanka, todėl mokytojų siūlymas pradėti vaikus mokyti finansinio raštingumo anksčiau yra suprantamas“, – apklausos rezultatus komentuoja „Swedbank“ Asmeninių finansų instituto vadovė Odeta Bložienė.

Mokosi ne tik iš vadovėlių

Daugiau nei pusės (51 proc.) apklausoje dalyvavusių pedagogų nuomone, moksleivių finansinio raštingumo įgūdžiams daugiausia įtakos turi mokykla. Antroje vietoje – tėvai (36 proc.), trečioje – žiniasklaida (8 proc.), po jų rikiuojasi draugai (5 proc.).

Paklausti, kokiais informacijos šaltiniais ir mokymo priemonėmis naudojasi, dauguma pedagogų nurodė vadovėlius – juos pasitelkia 80 proc. apklaustųjų. Tačiau beveik visi šie pedagogai taip pat naudoja bent vieną papildomą priemonę. Dažniausiai tai yra išorinių institucijų, pavyzdžiui, Lietuvos banko ar Statistikos departamento, informacija ir straipsniai žiniasklaidoje. Taip pat bent pusė pedagogų mokinius ragina dalyvauti įvairiuose konkursuose ir olimpiadose bei žaisti specialius žaidimus, pavyzdžiui, kurti virtualias įmones.

„Nors šalies moksleivių finansinio raštingumo įgūdžiai nuolat sulaukia kritikos, džiugina tai, jog mokymo metodika tobulėja. Apklausos duomenys rodo, jog šiandien neapsiribojama vien vadovėliu. Mokytojai stengiasi žengti koja kojon su mokymo naujovėmis – pamokų metu taiko skirtingas mokymo formas, naudojasi keliais informacijos šaltiniais, su mokiniais kuria virtualias įmones ir kitus projektus. Taip pat būna atvejų, kai į mokymo procesą įtraukiami kitų organizacijų atstovai arba moksleiviai vyksta į susitikimus su praktikais įmonėse“, – pabrėžia O. Bložienė.



Atsakingi ir patys moksleiviai

„Swedbank“ Asmeninių finansų instituto vadovė pažymi, kad lavinant moksleivių finansinio raštingumo įgūdžius, svarbios ne tik pedagogų pastangos tobulinti mokymo metodiką, bet ir pačių mokinių įsitraukimas bei noras mokytis.

Šios nuomonės laikosi ir dauguma apklaustų pedagogų – kad mokiniai turėtų aktyviau dalyvauti ekonomikos pamokose ir papildomai domėtis finansų valdymu, teigė 56 proc. apklaustųjų.

„Mokyklose privalomų ekonomikos pamokų yra nedaug, todėl mokiniai turėtų kiek įmanoma stengtis pamokų metu ir savarankiškai kaupti žinias apie kasdienių finansų valdymą, išlaidų planavimą, taupymą, skolinimąsi ir investavimą, o įgytas žinias pasitikrinti įvairiuose konkursuose ir olimpiadose. Pavyzdžiui, „Swedbank“ Asmeninių finansų institutas kasmet organizuoja finansinio raštingumo konkursą „Finansų laboratorija“, kuriame laukiami visų šalies mokyklų vyresnių klasių auklėtiniai“, – atkreipia dėmesį finansų ekspertė.

Iš kitų priemonių, kurios potencialiai galėtų didinti moksleivių žinių bagažą, 54 proc. respondentų nurodė ekonomikos ir verslumo pamokų privalomą lankymą vyresnių klasių moksleiviams, kiek mažiau (44 proc.) – ekonomikos temų integraciją į keletą skirtingų mokomųjų dalykų. Daugiau nei trečdalis pedagogų (38 proc.) norėtų didesnio verslo ir kitų organizacijų įsitraukimo.

Ekonomikos mokytojų apklausa atlikta š. m. rugpjūčio 28 d. Nacionalinės ekonomikos mokytojų konferencijos metu. Konferencijos metu, kurią kasmet organizuoja „Swedbank“ Asmeninių finansų institutas kartu su Švietimo ir mokslo ministerija bei Ugdymo plėtotės centru, buvo apklausti 108 pedagogai iš įvairių Lietuvos miestų.





Rasa Rambynaitė




Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Į griovius slydo mokinius vežiojantys autobusai
* Žemės ūkio konsultavimo tarnyba: klientų vis daugėja
* Kuriu verslą: kokią įmonės juridinę formą pasirinkti?
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar pažįstate emigrantų, svarstančių grįžti gyventi į Lietuvą?
Taip, ir ne vieną.
Tokių svarstymų negirdėjau.
Aš svarstau galimybę grįžti.
Pažįstu jau ir grįžusiųjų.



Kalbos patarimai

Ar vartotinas žodis „magaryčios“?
Žodis „magaryčios“ yra arabiškos kilmės ( maharig – išlaidos), o į Lietuvą atkeliavo per rytų slavus. Tai tam tikrą susitarimą užtvirtinantis veiksmas, per kurį abi pusės išlenkia taurelę ar pan. Pvz.: Reikės statyti (arba duoti) magaryčių. DLKŽ šis žodis teikiamas su žyma šnek. (šnekamosios kalbos ž.). „Kalbos patarimų“ leidinyje jis vertinamas kaip vengtina vartoti svetimybė, vietoj kurios teikiami atitikmenys: 1. vaišės, išgertuvės; 2. priedas. Pvz.: Skolą grąžino su magaryčiomis (= su priedu ).


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2019 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas